Visą vasarą dirbome ugdymo programų atnaujinimo dorinio ugdymo programos grupėje, konkrečiai – etikos. Derinomės, ieškojome integracinių sąsajų su menų, su informatikos, ypač produktyviai – su biologijos programų kūrėjais. Su lietuvių kalbos ir literatūros programos kūrėjais kažkodėl taip ir nesusitikome.
Dabar skaitau (ČIA), kad, pasirodo, nei Biblijos studijos konfesinėse programose, nei filosofinės etikos studijos etikų programose su humanitarine kultūra neturi nieko bendra.
Viena iš lituanistinės programos autorių net nepastebi. Ką gi. Gerai, kad Darius Kuolys nepamiršta ir užsimena, kad mokykloje reikia filosofijos.
Žinoma, reikia. Ir visai būtų prasminga ją kažkaip susieti su lietuvių kalbos ir literatūros studijomis, Esu gavusi vienos mokytojos lituanistės laišką, kad ji sėkmingai tai daro. Pati, savarankiškai, savo iniciatyva. Taip pat girdėjau, kad kai kurios mokyklos (pvz,. Kauno jėzuitų gimnazija) turi specializuotas filosofiją ir literatūrą siejančias programas.
Yra tokia lietuviška mįslė „Dvi sesytės per kalnelį nesueina“. Kas?