Arvydas Juozaitis niekada nebuvo komunistas!!!
Arvydas Juozaitis:
1. Kažkada sugebėjo susikaupti ir nugalėti – iškovoti olimpinę bronzą kaip plaukikas.
2. Sugebėjo savarankiškai išmokti vokiečių kalbą ir per dvejus metus parašyti filosofijos daktaro disertaciją apie Wilhelmą Diltėjų.
3. Atsisakė perspektyvaus filosofijos dėstytojo vietos tuometinėje konservatorijoje, nes ši vakancija numatė būtiną stojimą į TSKP.
4. Nešiojosi po pažastimi Katalikų bažnyčios kronikas, kai už tai grėsė labai aiškios sankcijos (kadangi rodė man – pati liudiju, gyniausi su juo tą pačią dieną disertaciją, viską mačiau iš arti ),
5. Drąsiai atsistojo ir, paskelbę kartu su kitais, kad prasideda Sąjūdis, su roko maršais patraukė po Lietuvą. Jie su Kaušpėdu tada nežinojo, kuo viskas baigsis, kad baigsis laimingai. Įsivaizduokime, kad būtų nugalėjęs režimas, – kur jie būtų dabar?
Todėl man būtų smagu turėti prezidentą, panašų į Vaclovą Havelą. Prezidentą, kuris rašo knygas, kurio knygos apie tris miestus-uostus (Rygą, Karaliaučių ir Klaipėdą) verčiamos į kitas kalbas ir nuvykęs į kitas šalis jis būtų atpažintas ne tik kaip partinis ideologas, bet ir kaip knygų autorius. Prezidentas, kartu ir rašytojas, ir filosofijos mokslų daktaras, ir olimpinis čempionas, pjesių autorius.
Bet svarbiausia – nekerštingas ir geranoriškas žmogus. Klystantis – o taip, kaip ir visi klystantis. Bet čia žemė, ne dangus, šventųjų nesimato horizonte.
Kai Arvydą J. išrinksim Prezidentu, Lietuva paliudys pasauliui, jog turi ir intelektinį potencialą..