„Lietuvos žinios“
Neseniai JAV Kongrese nuskambėjusi prezidento Donaldo Trumpo kalba sukėlė nemažą sąmyšį jo oponentų ir kritikų gretose. Politologai, aptardami jo kalbą, atkreipė dėmesį į tai, kad D. Trumpo pirmtakai prezidentai George’as Bushas ir Barackas Obama daugiau dėmesio skyrė „Amerikai už Amerikos ribų“, siekdami tapti pasaulio lyderiais. Tačiau dabartinis prezidentas, priešingai, nuolat pabrėždamas, kad privalu gerbti kitų šalių suverenitetą, ragino investuoti pinigus ir pastangas į JAV ekonomiką. CNN kanalo vykdyta apklausa parodė, jog beveik 80 proc. amerikiečių šią prezidento kalbą įvertino teigiamai.
Tačiau ne tai nustebino politologus, nes D. Trumpas viso labo konkretino ir plėtojo prieš rinkimus duotus pažadus. Nustebino kitkas: pasirodo, šis politikos naujokas moka kalbėti ir oriai, ir logiškai, ir įtikinamai – taip, kaip jau įprasta girdėti kalbant šios šalies prezidentus.
Ką gi, tradicijos yra tradicijos, ir kuo didesnė bei oresnė (!) valstybė, tuo ji labiau gerbia savo tradicijas. Tik savimi nepasitikinčios mažosios, tokios kaip Lietuva, ar politinės kultūros nepripažįstančios kai kurios didžiosios (pirštu nerodysim) tradicijų laužymą laiko vertybe. Gal D. Trumpo pavyzdys privers susimąstyti jei ne Vladimiro Putino kariauną, tai bent Lietuvos politikus?
Beje, pamokantis yra ne tik D. Trumpo pavyzdys, bet ir dar vieno JAV prezidento, kurį lietuviai bei kitos buvusios SSRS belaisvės didžiai gerbė, ir su kuriuo peikiamasis D. Trumpas, regis, turi daug panašumų. Kalbu apie Ronaldą Reaganą. R. Reaganas, kaip ir D. Trumpas, nepriklausė Respublikonų partijos elitui, tad jo kandidatūrai į prezidentus taip pat įnirtingai priešinosi patys respublikonai. Partijos suvažiavimo metu mėginta išjungti jo mikrofoną. Jį pjudė ir visas to laiko politinis elitas, ir kairuoliška žiniasklaida, o pirmaisiais R. Reagano valdymo metais į jį net pasikėsino ir sužeidė toks Johnas Hinckley. Kas gali paneigti, kad ir D. Trumpo nelaukia panašūs išmėginimai? Maža to, jau girdėti raginimų panašių priemonių imtis prieš D. Trumpą, ir sklinda tai ne tik iš „padugnių“, bet ir nuo Holivudo kalvų.
R. Reaganas, panašiai kaip ir D. Trumpas, pergalei rinkimuose laimėti pasitelkė tą pačią priemonę – tiesioginius kontaktus su rinkėjais, be žiniasklaidos tarpininkavimo. Anais laikais, kai dar nebuvo interneto, R. Reaganas, naudodamasis pašto paslauga direct mail, rinkėjams išsiuntinėjo galybę laiškų. Tai suveikė ne blogiau nei elektroninės žinutės. Ne veltui dar prieš 400 metų François de La Rochefoucauld pasidalijo milijono verta patirtimi: „Mažai kas yra neįmanoma… Mums dažniau pritrūksta atkaklumo, o ne priemonių.“
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt.