Ką tik baigėsi LRT radijo laida „Aktualijų studija“ ar kaip ji ten vadinasi. Vedė Virginijus Savukynas. Buvo diskutuojama dėl paminklo Lukiškių aikštėje.
Diskusijoje dalyvavo Seimo narys Audronius Ažubalis ir menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė.
Buvo labai įdomu, informatyvu. Dar kartą buvo proga įsitikinti, kad jaunoji karta visiškai nesupranta pamatinių vertybių. Pavyzdžiui, jiems neegzistuoja sąvokos „valstybės laisvė“, „tautos laisvė“, supranta tik VIENO ŽMOGAUS, tik MANO laisvę daryti ką noriu, rašyti, ką noriu, piešti ką noriu. T. y., jų galvelėse telpa tik paprastutė MANO SAVIRAIŠKOS laisvė.
Ir Ažubalis, ir laidos vedėjas keletą kartų akcentavo piliečių daugumos ir Seimo rezoliucijoje suformuluotą siekinį, kad Lukiškių aikštė – valstybės sostinės reprezentacinė aikštė, ir joje įkurdintas paminklas turi priminti piliečiams kovas už tautos, už valstybės laisvę, o ne vienos menotyrininkės, ne vieno skulptoriaus saviraiškos laisvę. Jau ir darželinukui tiek kartų pakartojus taptų aišku, apie kalbama, o p. Rasa jau pačioj laidos pabaigoje į Ažubalio komentarą, išgirdusi jo žodžius, kad ekspertų komisijos brukamas paminklas neturi nieko bendra su valstybe, jos laisve, įsiterpė atkakliu pyptelėjimu: „Kaip mes suprantame laisvę…“. Per tą valandą ji taip ir nesuprato, kuo menininko savitaiškos (oi, atsiprašau, apsirikau, norėjau parašyti „saviraiškos“, bet mano klaida, žiūriu, visai nieko, net prasminga 🙂 ) laisvė skiriasi nuo valstybės, nuo tautos laisvės…
O štai Virginijui Savukynui noriu padėkoti iš visos žemaitiškai nepatiklios, priekabingos širdies. Puiki laida!
LRT aktualijų studija: Ar bręsta konfliktas dėl Lukiškių aikštės istorinio įamžinimo?