Aikštės televizija toliau tiria, kokiomis aplinkybėmis Vilniaus universitete, ant Filosofijos fakulteto palangės, atsirado slapta sekimo kamera, kuria naudojantis praėjusiais metais nuo gegužės iki rugsėjo neteisėtai buvo sekami piliečiai. Aplinkybėms išsiaiškinti svarbūs yra Vilniaus universiteto ir kamerą įrengusio Kriminalinės policijos biuro dokumentai, tačiau abiejų įstaigų vadovai dokumentus, susijusius su slapta sekimo kamera, akylai saugo.
Akylai besaugodami šiuos dokumentus, Vilniaus universiteto ir Kriminalinės policijos vadovai apie jų būklę ir statusą formuluoja vis naujus aiškinimus ir interpretacijas.
Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis piliečiams pareiškia, jog jo vadovaujama kontora turi vieną vienintelį dokumentą, susijusį su slapta sekimo kamera. Kyla klausimas, kas ir kada prirašo dešimtis tomų apimančias bylas, jei per keletą mėnesių slapto sekimo tebuvęs surašytas vienas trijų eilučių lapelis?
Kur kas įdomesnė buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus, dabartinio Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko akademiko Benedikto Juodkos interpretacija – dėl dokumentų reikią kreiptis į „saugumą“:
Čia Jums reikėtų kreiptis, kas prašė pastatyt tą kamerą. Kas prašė aš neprisimenu… Saugumo?.. Tai tegul kreipiasi – ir Jūs – į Saugumo departamentą. Aš tikrai ne… ne… nežinau tų… tų niuansų ir čia nenorėčiau…[…] Kas susieta su saugumo reikalais, tai reikia kreiptis į saugumą. Gal čia yra slaptumo kokio? Aš, tiesa, tikrai nežinau niuansų ir negaliu komentuot. […] kaip yra Seimo kai kurie dokumentai slapti, tai kodėl gi negali būt konfidencialūs ir Vilniaus universiteto kai kurie dokumentai?
Universiteto Bendrųjų reikalų direktorius Lionginas Striganavičius (anot akademiko B. Juodkos, „Ko gero, čia bendrųjų reikalų direkcija tvarkė.“) taip pat turi savo versiją. Pagal L.Striganavičių, Vilniaus universiteto dokumentai nėra nei slapti, nei vieši, tačiau kaip bebūtų, kokie nors „piliečiai iš gatvės“ jų pamatyti negali. Universitetas dokumentų neatsisako rodyti, bet ir jų nerodo, nes rektorius neįgaliojo L.Striganavičiaus juos parodyti.
L.Striganavičius Tiesos sambūrio ir Aikštės televizijos atstovams siūlė eiti pas Vilniaus universiteto rektorių – esą tik rektorius gali nuspręsti parodyti ar nerodyti „piliečiams iš gatvės“ Vilniaus universiteto dokumentus.
Nors Vilniaus universiteto l.e. rektoriaus pareigas prof. hab. dr. Jūras Banys jau buvo kategoriškai atsisakęs kalbėtis su Aikštės televizija, L.Striganavičiaus siunčiami nuėjome dar kartą. Kaip ir galima buvo tikėtis, iš prof. J.Banio išgirdome, kad jis neturi jokio noro su Aikštės televizija kalbėtis, o piliečims į jų klausimus esą jau buvo atsakyta. Priminus, kad piliečiai negavo jokio atsakymo į prašymą pamatyti Vilniaus universiteto dokumentus ir kad piliečiams teisę tuos dokumentus pamatyti suteikia įstatymas, prof. J.Banys pasakė, jog jis nėra teisininkas ir negali kalbėti „teisės straipsnių kalba“. Anot l.e. rektoriaus pareigas prof. J.Banio, „eikite kalbėti su universiteto teisininkais.“
Ką gi, surašėme „teisės straipsnių kalba“ piliečių prašymą susipažinti su Vilniaus universiteto dokumentais bei pageidavimą, kad universiteto teisės skyrius suformuluotų šio prašymo teisinį vertinimą, atspindintį oficialią universiteto poziciją (žiūrėkite straipsnio apačioje), ir užsiregistravome į priėmimą pas universiteto teisės skyriaus vedėją Jūratę Šuminienę.
Sutartu laiku atėjus Aikštės televizijos atstovų laukė staigmena: prie durų mus pasitiko ta pati ryšių su visuomene skyriaus darbuotoja Edita Kirlytė, kurią Aikštės TV apsilankymo metu pagalbon buvo atsivedęs L. Striganavičius. Išgirdusi, jog atėjome ne su ja kalbėtis, E.Kirlytė pareiškė, jog ji šiame pokalbyje „pakviesta dalyvauti“, ir iškart aplanku uždengusi Aikštės TV vaizdo kameros objektyvą (žr. video filmą), ant stalo padėjo diktofoną.
Skaitytojams siūlome pamąstyti ir pateikti savo versijas: kam ryšių su visuomene skyriaus darbuotoja Edita Kirlytė nuneš Aikštės televizijos pokalbio su Universiteto teisės skyriaus vedėja įrašą?
Įvykęs nuotaikingas pokalbis su teisės skyriaus vedėja nestokojo gilių įžvalgų ir naujų universiteto dokumentų statuso interpretacijų. Pateiksime tik keletą ponios Jūratės įžvalgų.
Apie Vilniaus universiteto poziciją piliečių prašymo susipažinti su universiteto dokumentais atžvilgiu:
Kol kas universiteto pozicija, kiek man žinoma, nepasikeitė, o kol vadovų pozicija nepasikeitė, jums susipažinti [su dokumentais] nebus leista.
Apie tai, kad Vilniaus universitetas neatsakė nė į vieną piliečių klausimą:
Nepainiokite informacijos su informacijos laikmena. Informacija Jums buvo suteikta. […] Informacijos laikmenos klausimas yra išimtinai įstaigos kompetencija. […] Tai yra universiteto teisė spręsti, kam jis nori savo dokumentus rodyti, o kam – ne.
Na, o pastarosios mintys nusipelno išskirtinio dėmesio:
[Vilniaus universiteto dokumentai] – tai yra Vilniaus universiteto nuosavybė.[…]Mes nesam viešo administravimo institucija. Mūsų sprendimai, kiek tai nereguliuoja viešos teisės normos, yra privataus pobūdžio sprendimai ir, jei privataus pobūdžio sprendimai nepažeidžia kažkieno teisių, niekas neprivalo nurodyti motyvų.
Taigi, Universiteto dokumentai yra jo nuosavybė, administracijos sprendimai yra privataus pobūdžio.
Beje, o kam Universitetas priklauso ir kokia universiteto misija? Ir ką apie visa tai galvoja akademinė bendruomenė?
Filmavo Aušra Gabalytė.
Daugiau kviečiame skaityti ankstesnes Tiesos.lt publikacijas:
Po vakarykščių publikacijų išmontuota VSD kamera
Vilniaus universiteto ir Kriminalinės policijos biuro vadovai linkę piliečius sekti kartu
Vilniaus universitetas prisipažįsta esąs kuruojamas spec.tarnybų
Dar kartą apie Seimą, užsienio, saugumo ir universiteto reikalus
Kriminalinės policijos biuras: „Turime vienintelį lapelį“
Piliečius pro VU Filosofijos fakulteto langą sekė Aidis Meželis?
Lionginas Striganavičius: „Vilniaus universiteto dokumentai nėra slapti, bet nėra ir vieši“