Vakar, šventinį penktadienį, minint 26-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, buvo pasakyta daug kalbų – skambėjo ir sveikinimai, ir palinkėjimai, dalytasi ir prisiminimais, ir vertinimais.
Kalbėtojų būta išties nemažai, tačiau minčių, kurias dar ir kitą dieną norėtųsi priminti, nuskambėjo vos viena kita.
Vieną ir net labai „praktinę“ mintį išsakė eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, kalbėdamas iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime, istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Nusprendęs palengvinti visuomenei susivokimo naštą jis pasiūlė tiesiog nebeskaičiuoti, kas daugiau, o kas mažiau nusipelnė laisvei. Jo galva, užtektų tiesiog nuspręsti, jog koloborantais nuo šiol laikysime tik tuos, kurie liko „LKP-TSKP ant platformos“ ir kurie visi yra „jedinstvininkai“, o apie visus kitus politikus tiesiog sakytume, jog jie „suaudė tokią Lietuvą ir nuklojo kelią iš tarybų Lietuvos į šiandienę respubliką, į tą respubliką, kurioje auga jaunas Lietuvos respublikos pilietis“. Tad „[j]ei taip pasižiūrėsime į problemą, atkris rūpestis skaičiuoti, nagrinėti, blusinėti biografijas ir žiūrėti, kaip čia buvo, kiek ten buvo kolaborantų. Ir jie buvo labai aiškūs – tai buvo LKP-TSKP ant platformos ir visi „jedinstvininkai“. Tai buvo ta nedidelė dalis ir būtent tada turime brėžti liniją – kolaboravo, o visa kita Lietuva buvo mūsų Lietuva“, – Kovo 11-osios minėjime kalbėjo politikas, kadaise turėjęs ir kitokių „praktinių“ minčių, tiesa, išsakytų telefonu.
Jam paantrino ir valstybės vadovė, taip pat pateikusi „praktinį“ apsivalymo nuo istorinės praeities būdą: „26 metai suteikia brandos ir tas, kas nesugeba subręsti – tą likimas ir laikas pašalins. O naujos kartos, kurios ateina, ateis visiškai su kitokiu požiūriu į valstybę, į jos valdymą, į skaidrumą ir atsakomybę“.
Kovo 11-osios minėjimas Nepriklausomybės aikštėje. Juliaus Kalinsko nuotr.
Tačiau tą Kovo 11-osios šventinį rytą Vilniuje nuskambėjo ir kiek kitokių minčių. Simbolinėje vietoje, Lukiškių aikštės prieigose priešais buvusius KGB rūmus, įvyko niekur neskelbta meninė akcija – skulptorius ir politikas Gintautas Lukošaitis atidengė skulptūrą „Aš – tobulas pilietis“. Akciją stebėjo keletas praeivių ir šuo.
Kaip rašoma portale 15min.lt, sukurti skulptūrą, vaizduojančią išties tobulą pilietį – žmogų užsiūta burna, skulptorių paskatinusi šiuo metu kalėjime sėdinčio rusų politinių performansų autoriaus Piotro Pavlenskio prieštaringai vertinta protesto akcija 2012 metais. Nors, G. Lukošaičio teigimu, šis jo kūrinys nėra paminklas P.Pavlenskiui, tai greičiau metafora, skatinanti svarstyti apie žmogaus ir piliečio, drąsos ir baimės sąvokas.
Skulptūros pristatymą pradėjęs grupės „Bix“ būgnininkas Gintautas Gascevičius susirinkusiesiems pagrojo vandens kanistrais, kibiru ir žvangančia grandine.
Vėliau buvo perskaitytas ir manifestas tobulam piliečiui, kuriame klausta: koks turėtų būti tobulas pilietis?
„Gal jis turi būti susiveržęs dėl bendro televizinio reikalo? Galima susiveržti odiniais diržais, tarsi susukti vielomis, o dar geriau – vaizdingomis, spygliuotomis kančiomis. Kentėjimas dėl televizinio reikalo šiandien yra didis pasiaukojimo ženklas. Susiveržkime paklusnumo pulteliais, ištikimybės sofomis; virtuvėse kentėkite ir užstalėse aukokitės dėl viešųjų reikalų. Tai koks turėtų būti tobulas pilietis? Gal ryžtingai tylus, didingai nebylus? Jis pakelia gyvenimo išbandymus neverkdamas ir neaimanuodamas, neprotestuodamas ir nesvarstydamas. […] O dar geriau į burną įsiūti užtrauktuką ar blizgančias seges,“ – tokie žodžiai skambėjo manifeste.
G. Lukošaičio skulptūra „Tobulas pilietis“. Juliaus Kalinsko nuotr.
Skelbiama, jog leidimo nuolatiniam skulptūros eksponavimui nepavykę gauti, tad skulptūra padaryta kilnojama – po performanso ji buvo užkelta ant ratukų ir išvežta. Išties patogu. Visiems.
O ką iš Kovo 11-osios prisimenate jūs?