Gerus santykius su Maskva ir Kijevu palaikanti Ankara nuo 2019 metų Ukrainai pardavė dešimtis savo kovinių bepiločių orlaivių.
Per Rusijos karą su Ukraina internete pasklido vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip Turkijos kovinis bepilotis orlaivis Bayraktar TB2 sėkmingai smogė Rusijos armijai.
Atsižvelgiant į chaotiškus įvykius, vietoje beveik neįmanoma įvertinti, kaip dažnai ir kaip sėkmingai Ukraina iki šiol naudojo savo turkiškus bepiločius orlaivius, sakė „Al Jazeera“ Ciuricho karinių technologijų ir tarptautinio saugumo vyresnysis mokslo darbuotojas Mauro Gilli, ETH.
„Buvo keletas vaizdo įrašų, kuriuose tariamai rodomas TB2 darbas. Žinoma, šiuo metu informacija yra fragmentiška, todėl ją reikia vertinti atsargiai. „Žinome, kad Ukraina per pastaruosius metus nusipirko dalį TB2 ir kad Turkija ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl TB2 gamybos Ukrainos ribose, bet, kiek žinau, gamyba dar nebuvo pradėta.
„Tariamai kai kurie transporto orlaiviai pristatė bepiločius orlaivius prieš pat karo veiksmų su Rusija pradžią“, – sakė Gilli.
Nuo 2019 m. Kijevas iš Ankaros nusipirko dešimtis bepiločių orlaivių. Jie taip pat buvo naudojami Libijoje ir praėjusių metų mūšyje tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dėl Kalnų Karabacho, kai bepiločius orlaivius naudojo Turkijos sąjungininkas Baku.
„Bendrovės Bayraktar pagamintas TB2 yra vienas iš dviejų garsiausių Turkijos gaminamų ginkluotų bepiločių orlaivių (kitas yra Turkijos aviacijos ir kosmoso pramonės „Anka“). Jis yra pigesnis nei kiti vakarietiški modeliai, bet gerai veikia pagal pagrindinius parametrus [atstumas, aukštis, taip pat jutikliai ir ryšio sistema]“, – sakė Gilli.
Tačiau paaštrėjusių konfliktų metu dažnai sunku atskirti faktinius įvykius nuo dezinformacijos – kai kurie dronų atakų vaizdo įrašai jau buvo atskleisti kaip neteisingi.
„Tai labai priklauso nuo Rusijos oro gynybos. Dronai, tokie kaip TB2, yra pažeidžiami priešlėktuvinės gynybos sistemomis. Kad jie būtų veiksmingi, jie turi būti naudojami išmintingai, derinant su kitomis elektroninio karo sistemomis, kurios „apakina“ priešo radarus, taikant atitinkamą taktiką“, – sakė Gilli.
„Tačiau prieš pajėgius priešus šių technologijų ir taktikos gali nepakakti. Libijoje Rusijos pajėgos sugalvojo veiksmingų būdų atremti turkų taktiką ir numušti jų dronus.
Tas pat pastebėta Sirijoje ir Kalnų Karabache“, – pridūrė jis.
„Tai, kad Ukraina gali smogti kai kurioms Rusijos sausumos pajėgoms TB2, rodo, kad Rusijos pajėgos žengia į priekį be oro gynybos – tai labai įmanoma, atsižvelgiant į logistines ir organizacines problemas, su kuriomis Rusija iki šiol susidūrė. Arba Ukrainos pajėgos įsigijo ir pažangių elektroninio karo sistemų. Sunku pasakyti, ar jos turės sistemingą poveikį karo baigčiai, bet aš esu skeptiškas“, – sakė Gilli.
Nepaisant jų poveikio, bepiločių orlaivių naudojimas neišvengiamai kelia Turkijos žinomumą. Turkijos prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas ilgus metus palaikė draugiškus santykius su Rusija ir Ukraina, tačiau Maskvos invazija apsunkino šią pusiausvyrą.
„Prieš karą Turkija ir Ukraina palaikė gerus ir draugiškus santykius“, – sakė „Al Jazeera“ Londono Metropoliteno universiteto politikos ir tarptautinių santykių docentas Erdi Ozturkas. „Dešimtajame dešimtmetyje Turkija tvirtai rėmė Ukrainos nepriklausomybę. Po nepriklausomybės šalys glaudžiai bendradarbiavo siekdamos sukurti stabilią aplinką Juodojoje jūroje [ekonominiu ir kariniu bendradarbiavimu]“, – sakė jis.
Kalbant apie Ankarą, Rusija greičiausiai nepakeis šios dinamikos. „Turkija atlieka aktyvų vaidmenį su savo bepiločiais orlaiviais, o aštuoni sunkvežimiai humanitarinės pagalbos buvo pristatyti vietos valdžios institucijoms Ukrainoje ir kaimyninėje Moldovoje. Be to, per valandą trukusį pokalbį su Maskva praėjusį sekmadienį R. T. Erdoganas prašė skubiai nutraukti ugnį“, – sakė Ozturkas.
Tačiau Erdoganas vis tiek turi būti atsargus. Jis negali sau leisti teikti pirmenybės nei vienai, nei kitai pusei, nes tai turėtų rimtų pasekmių saugumui ir ekonominiams padariniams.
„Penktąją Maskvos invazijos į Ukrainą dieną R. T. Erdoganas dar kartą pakartojo, kad Turkija negali nutraukti ryšių su Rusija ar Ukraina“, – sakė Ozturkas. „Turkija vis dar bando tęsti pusiausvyra pagrįstą politiką, o tai nereiškia, kad Turkija savo politiką kuria be dilemos. Turkija buvo įstrigusi tarp Rusijos ir Vakarų saugumo, ekonomikos ir energetikos srityje“, – pažymėjo Ozturkas.
Tačiau kol Rusija Ukrainoje susiduria su Turkijos bepiločiais orlaiviais, Ankaros ir Maskvos santykiai greičiausiai nenukentės, sakė Al Jazeera Londono Loughborough universiteto diplomatijos ir tarptautinio valdymo dėstytojas Cristianas Nitoiu. „Esu tikras, kad tarp Erdogano ir Putino vyko neoficialios diskusijos dėl galimos karinės paramos iš Turkijos Ukrainai, įskaitant bepiločių orlaivių tiekimą“, – sakė jis.
„Ankara laikosi dualistinio požiūrio, kritikuoja Rusiją už Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą ir išreiškia paramą totorių bendruomenei Kryme. Turkija taip pat uždarė Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius karo laivams, o tai palanku Rusijai, nes neleidžia NATO karo laivams įplaukti į Juodąją jūrą, kad padėtų Ukrainai“, – sakė N. Nitoiu.
Be to, po to, kai 2015 m. Turkijos oro pajėgos apšaudė Rusijos lėktuvą, abi šalys sukūrė išankstinio perspėjimo strategijas ir metodus, kaip valdyti galimą karinę įtampą. „Tikėtina, kad R.T.Erdoganas informuos Putiną ar net pasikonsultuos prieš siųsdamas karinę paramą Ukrainai“, – pridūrė Nitoiu.
Šaltinis: aljazeera.com