Tomas Dapkus | Alfa.lt
Ministras pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius prezidentei Daliai Grybauskaitei trečiadienį teikia kandidatu į vidaus reikalų ministrus „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso pasiūlytą ir buvusio susikompromitavusio ministro Raimundo Palaičio globotinį, Vidaus reikalų ministerijos valdininką Tomą Žilinską. „Prezidentę informavau telefonu ir pasakiau, kad prisiimu asmeninę atsakomybę už šios kandidatūros teikimą“, – antradienio popietę žurnalistams sakė premjeras A. Butkevičius. Už kokį veikėją asmeninę atsakomybę prisiėmė Vyriausybės vadovas?
Premjeras pradėjo girti kandidatą, kurio nepažįsta
„Jis yra gana ambicingas ir patyręs vidaus reikalų sistemoje kaip dirbantis darbuotojas, taip pat turi nemenką tarptautinę patirtį, esu girdėjęs anksčiau iš VRM sistemoje dirbančių darbuotojų labai gerus atsiliepimus: kad yra žmogus ambicingas, su stipria savo nuomone, stipria pozicija ir gana tolerantiškas“, – pagyrų kandidatui, kurio pavardę pirmąkart išgirdo tik prieš porą dienų, negailėjo premjeras A. Butkevičius.
KAIP PALAIČIO GLOBOTINIS STUMIAMAS Į VYRIAUSYBĘ?
Maža to, Vyriausybės vadovas sako neva „nenorėjęs teikti (R. Pakso – Alfa.lt) partijai priklausančio žmogaus, kad nekiltų abejonių dėl skaidrumo, kai partija turi ikiteisminių tyrimų“, nors dar dieną prieš tai partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams teigė nematantis problemų teikti du kandidatus, t. y. ir Seimo narį „tvarkietį“ K. Bartkevičių.
Paksas viliasi išsigelbėti nuo teismo?
Pagyrų kandidatui negaili ir įtariamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R. Paksas, kuriam norima pareikšti įtarimus dėl kyšininkavimo. Įtampos būsenos dėl baudžiamojo persekiojimo gyvenantis R. Paksas, jo kolegų teigimu, dabar itin sukalbamas tų, kurie, jo įsitikinimu, gali nulemti jo likimą.
Beje, trečiadienį Strasbūre Europos Parlamento (EP) prezidentas Martinas Šulcas parlamento sesijoje turėtų pranešti apie tai, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra prašo panaikinti EP nario R. Pakso teisinę neliečiamybę ir taip pradėti imuniteto naikinimo procedūrą. Korupcija įtariamas, Konstituciją šiurkščiai pažeidęs, priesaiką sulaužęs ir dėl to iš prezidento pareigų pašalintas socialdemokratų politinis partneris R. Paksas visais būdais siekia kuo toliau nutempti baudžiamųjų bylų jo, partijos ir jos narių perdavimus teismams. Pvz., Konstituciniame Teisme savo eilės laukia kreipimasis dėl Seimo nario Rimo Antano Ručio, VRM byloje įtariamojo R. Pakso partijos sekretoriaus, teisinės neliečiamybės Seime panaikinimo. Partijos kolegų teigimu, R. Paksas tikisi, kad kandidato į ministrus ryšiai gali padėti jam išsigelbėti nuo teismų, teigiama, kad R. Paksą itin įkvėpė Apeliacinio teismo sprendimas dėl kolegos EP nario ir Darbo partijos įkūrėjo V. Uspaskicho, kuris išvengė kalėjimo dėl neva išmintingo politinio laviravimo.
Kas yra Butkevičiaus giriamas kandidatas?
R. Pakso siūlomą ir premjero A. Butkevičiaus teikiamą kandidatą į ministrus T. Žilinską su buvusiu susikompromitavusiu VRM vadovu R. Palaičiu sieja asmeniniai ir politiniai ryšiai. Būdamas VRM departamento direktoriumi, T. Žilinskas dalyvavo kandidato į Seimą ir savo viršininko R. Palaičio rinkimų štabo Palangoje atidaryme, dalijo agitacinę medžiagą, ragino balsuoti už R. Palaitį Seimo rinkimuose. Tiesa, pastangos buvo bergždžios – R. Palaitis triuškinamai pralošė rinkimus vienmandatėje apygardoje, o Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) apskritai nepateko į Seimą. Į departamento direktoriaus pareigas T. Žilinskas pateko neskaidriai, kai jį protegavo R. Palaitis ir jo valiai mainais į galimybę netrukdomai tęsti policijos reformą paklusęs tuometis policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.
T. Žilinskas kaip slidus biurokratas, tuo metu neturėdamas pareigoms reikiamo aukštojo teisinio išsilavinimo, rado būdų, kaip kitaip „prisišildyti“ vidaus reikalų ministrą. Tarp jų – pagal Rusijoje itin paplitusią įtakos tradiciją: ministras R. Palaitis tapo T. Žilinsko vaikų krikštatėviu. Krikšto faktą T. Žilinskas yra patvirtinęs spaudai.
Susikirto su Skverneliu
Alfa.lt žiniomis, pirmadienio pavakarę prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Valdemaras Sarapinas informavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime narius ir Vidaus reikalų ministeriją, kad T. Žilinskas dėl savo neskaidrios karjeros ministru nebus skiriamas. Pavakarę vykstančio LSDP valdybos posėdžio metu premjeras A. Butkevičius skambino R. Paksui, prašydamas teikti kitą kandidatą į ministrus, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Tuo metu partija spaudė premjerą kuo greičiau atleisti S. Skvernelį, o prezidentė viešai atsisakė tai daryti, kol nebus pateiktas tinkamas kandidatas.
Tačiau antradienį darbą baigiantis vidaus reikalų ministras S. Skvernelis, į kurį politinis elitas dėl jo populiarumo žiūri itin pavydžiai, viešai griežtai sukritikavo kandidatą dėl jo neskaidrios karjeros. Politikų simpatijos apsivertė. Padrąsintas VRM valdininkas ir kandidatas į ministrus T. Žilinskas smogė ministrui atgal, apkaltindamas, kad jis esą neskaidriai paskyrė jo vadovaujamo departamento direktoriaus pavaduotoją ir taip galimai mėgina balinti tamsias savo keistos karjeros dėmes.
Kas tas premjero svajonių ministras?
Jau po pirmo mokyklos kurso, 1996 m., T. Žilinskas buvo priimtas į tuo metu „prestižinį“ Vilniaus Transporto policijos komisariatą. Eilinis mirtingasis pradėdavo nuo patrulių rinktinės ir gatvės. Praėjus keleriems metams, Vyriausiasis policijos komisariatas tikrino Transporto policijos komisariato veiklą po to, kai šio komisariato vadovybė nesugebėjo užkirsti kelio masiniams išpuoliams prieš važiuojančius traukinius. Tuo metu nustatyta tai, kad darbo krūviai šiame komisariate buvo keliolika kartų mažesni nei kitose policijos įstaigose, o surinktų dokumentų (apžiūrų, apklausų) kokybė buvo žemiau kritikos lygio. Nepaisant to, kad išpuoliai sulaukė rezonanso. Tačiau bet kokie bandymai išjudinti komisariato veiklą sulaukdavo įtakingų užtarėjų. Jis buvo prestižinis ta prasme, kad į jo aptarnaujamą teritoriją patekdavo ne tik geležinkelio ruožas, bet ir visas stoties gyvenimas (valiutos keityklos, plaštakės ir kitokie stoties nelegalūs verslai). Žodžiu, čia galima buvo patekti tik turint pažinčių, o patekus dirbti be didesnės įtampos.
Baigęs policijos mokyklą, kuri nesuteikia aukštojo išsilavinimo, 1997 m. turėdamas tik vienerių metų policijoje darbo patirtį, T. Žilinskas buvo paskirtas ne bet kur, o į centrinį policijos padalinį, kuris formuoja policijos strategiją. Čia svarbu pasakyti, kad patrulių ekipažo vyresniajam tada reikdavo ir reikia dabar gerokai didesnės patirties.
2001 m. vis dar neturėdamas aukštojo išsilavinimo T. Žilinskas paskiriamas į patį Policijos departamentą. Ir tais, ir šiais laikais į paprasto policijos komisariato štabą su tokiais pasiekimais patekti būtų neįmanoma.
Toliau – dar įdomiau. T. Žilinskas buvo pareigūnu, juo net iš tiesų nebūdamas. 2003 m. T. Žilinskas paskirtas į VRM, vieno iš departamentų direktoriaus pavaduotoju. Šis paskyrimas taip pat vyko neskaidriai, be konkursų per kadrų rezervą. Čia reiktų pasakyti, kad tais laikais kadrų rezervas buvo sugalvotas kaip būdas apeiti teisėsaugos desovietizacijos ir demilitarizacijos procesą. Aukšti statutiniai teisėsaugos pareigūnai, išdirbę kurioje nors statutinėje įstaigoje, galėdavo tęsti karjerą civilinėje tarnyboje, neprarasdami visų pareigūnams taikomų garantijų.
Vėliau, T. Žilinsko karjeros pradžios laikais, tas rezervas išsigimė iki tokio lygio, kad į rezervą buvo perkeliami valstybės tarnautojai, kurie norėjo gauti pareigūnų pensiją, niekada nebuvę pareigūnais. Pvz., tereikėjo metelius arba net kelis mėnesius padirbėti statutinėse pareigose, tada su sąlyga, kad turi pažinčių aukščiausiuose politikos sluoksniuose, gali metų metus būti perkeltas į VRM ir tęsti darbą kaip karjeros valstybės tarnautojas.
Vėliau T. Žilinskui sudarytos sąlygos padirbėti teisėsaugos atašė Briuselyje, nors jokių teisėsaugos mokslų (išskyrus aukštesniąją policijos mokyklą, kuri ruošė apylinkės inspektorius) jis nebuvo baigęs). Grįžęs į Lietuvą, 2009 m., Policijos departamente buvo vėlgi jam įsteigtas specialus patarėjo etatas, kurio, pasirodo, net nereikėjo policijai. Pasak V. Telyčėno, T. Žilinskas taip ir nepasirodė darbe, tiesiog paėmė nemokamų atostogų. Kam to reikėjo? Ogi tam, kad T. Žilinskas išvengtų konkurso. Čia buvo pasitelktas jau minėtasis VRM kadrų rezervas. Ši karjeros istorija atspindi ne tik kandidato gebėjimus, bet ir tai, kad šis žmogus yra tiesiog tipiškas naujos nomenklatūros ir naujos ateities kūrinys. Jo vertybės – išnaudoti maksimaliai visas įmanomas landas, kad turėtų valdžią.
Šio žmogaus biografijoje neatrasite padarytų darbų, bent pastaraisiais metais jis pats savo veiklą matuodavo atsakytų raštų skaičiumi, nors tai buvo vienas svarbiausių departamentų VRM. Jo žinioje buvo visos veiklos ir institucijos, susijusios su viešojo saugumo užtikrinimu. Jo žinioje pastaruosius septynerius metus buvo pareigūnų kvalifikacijos sistema, Bendrojo pagalbos centro veikla. Jo žinioje buvo kriminogeninių procesų analizė, nepilnamečių nusikalstamumas, smurto artimoje aplinkoje veiklos, prekyba žmonėmis, elektroninė byla, administracinių nusižengimų kodeksas, vidaus tarnybos statutas. Jo žinioje turėjo būti šioms sritims modernizuoti skirta Europos Sąjungos parama.
Visa veikla, kurios imdavosi šis departamentas, stebuklingai įstrigdavo. Sakyčiau, įklimpdavo raštų ir procedūrų liūne.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
