Sprendžiant iš BNS (skaityti, pvz., ČIA) pacituotų Estijoje viešinčio Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio pasisakymų bendroje su Estijos užsienio reikalų ministru Svenu Mikseriu spaudos konferencijoje Vokietija nenusiteikusi didinti savo išlaidų gynybai.
Oficiali versija, ministro išsakyta ir kovo 1 dieną Taline: „Europos saugumas – tai ne nupirkti tankai ir kita įranga, tai – architektūra, diplomatija, darbas daugeliu frontų“. Be to, „Vokietijos išlaidų gynybai padidinimas iki 2 proc. BVP gali sukelti nepatogumų kaimyninėms valstybėms“.
Ką S. Gabrielis galėjo turėti omeny, kalbėdamas apie „nepatogumus kaimynėms“, tarsi aiškėja iš kitos jo citatos: „Privalome pagalvoti, ar tinka Europai tokia Vokietija, kuri į ginkluotę investuoja 60 mlrd. eurų: tiek bus, jeigu bus pasiektas 2 proc. tikslas. Tai reikš tokią karinę persvarą Europoje, kokią, mano nuomone, mūsų kaimynai nebūtinai nori pamatyti“.
Deja, pateiktų citatų nepakakanka, kad būtų galima suprasti, kodėl Vokietijos diplomatijos vadovas mano, jog kaimynai geriau nori matyti, kaip NATO silpsta, o karinę persvarą įgyja šalis, kuri nejaučia jokių skrupulų, Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovo S.Mikserio žodžiais tariant, nei kišdamasi „į kitų valstybių rinkimų kampanijas ir vidaus reikalus“, nei naudodama „karinę jėgą savo politinėms ambicijoms įgyvendinti“.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Estijos užsienio reikalų ministras S.Mikseris buvo įsitikinęs, jog reikia vykdyti priimtus susitarimus: „Kadangi Rusijos vadovybė vis dėlto nėra neracionali, jos elgesį galima sulaikyti“.
Beje, Estijos išlaidos gynybai atitinka Aljanso rekomenduojamus kriterijus – 2 proc. nuo BVP. Tokių savo įsipareigojimus Aljansui vykdančių šalių yra nedaug. Šio susitarimo nevykdo ir Vokietijoje.
Kanclerei Angelai Merkel pareiškus, kad šalis privalo didinti išlaidas gynybai ir pagaliau pradėti vykdyti įsipareigojimus NATO, diskusijos, ar išties šalis turi atsisakyti pacifistinės politikos, tapo dar aštresnės. Koalicijos partneriai socialdemokratai įsitikinę, jog lėšas reikėtų skirti nekarinėms saugumo užtikrinimo priemonėms.