Anksčiau talibai siųsdavę laiškus afganistaniečiams, dirbusiems su kariškiais iš Vakarų ar su afganistaniečių saugos tarnybomis, ir grasindavo atsilyginti kaip priklauso už jų „nusikaltimus“. Ir nors pastaraisiais metais tokia praktika baigėsi, tačiau falsifikuotų grasinimo laiškų rinka išlieka didelė.
Kaip teigia norvegų dienraščio „Aftenposten“ žurnalistai, jų pakalbintas vienas tokius laiškus klostojęs ir pardavinėjęs vyriškis tvirtino, jog jo manymu, net 99 proc. grasinimo laiškų, kuriuos afganistaniečiai pateikia kaip įrodymą, jog yra persekiojami ir dėl to turį pagrindo prašyti prieglobsčio Europoje, yra suklastoti. Jo teigimu, tokie grasinimų laiškai kainuoja iki 1000 dolerių.
Vokietijos imigracijos tarnybos atstovo teigimu, pareigūnams yra žinoma, jog jiems pateikiama ir suklastotų laiškų, bet jokios statistikos apie tai, kiek prieglobsčio prašytojų tokias laiškais naudojosi, nėra.
Kabulo administracijos atstovų duomenimis, 2017-ais emigravo apie 160 000 afganistaniečių – penkis kartus daugiau nei 2013 metais.
Pagal „Sanhälsnytt“ redakcijos informaciją parengė Daiva Jakubonienė