Įtemptų rinkimų lenktynių kontekste kai kurie verslo elito atstovai renkasi atsargesnę poziciją.
Praėjusią savaitę penkių žvaigždučių „Waldorf Astoria Monarch Beach“ kurorte Kalifornijoje susirinko Volstrito lyderiai, greito maisto pramonės vadovai, kiti pramonės atstovai ir du buvę prezidentai dalyvauti uždaruose pokalbiuose. Pasak dviejų šaltinių, susipažinusių su susitikimo turiniu, pagrindine tema neišvengiamai tapo klausimas, kaip elgtis, jei Donaldas Trumpas vėl taptų Baltųjų rūmų šeimininku.
Nors susitikimas, skirtas tik pakviestiems Verslo tarybos nariams – vadovų asociacijai, oficialiai nebuvo orientuotas į rinkimus, kai kurie dalyviai aptarė, kaip apsisaugoti ir pasiruošti galimoms grėsmėms savo įmonėms. Jie išreiškė susirūpinimą, kad jei Trumpas laimėtų rinkimus, jis galėtų naudoti Ovalinio kabineto įtaką prieš numanomus priešininkus.
Susitikime anonimiškumo sąlyga buvo suteikta tiems, kurie atvirai apibūdino privačius pokalbius. Vieno renginio metu buvęs prezidentas Billas Clintonas pabrėžė, kad Donaldas Trumpas kelia pavojų demokratijai ir teisinei valstybei. Buvęs prezidentas George’as W. Bushas išreiškė nerimą dėl aukštų muitų tarifų, ką kai kurie dalyviai interpretavo kaip kritišką požiūrį į Trumpo ekonominius planus, pranešė du su situacija susipažinę asmenys.
Artėjant Baltųjų rūmų rinkimams, kurie tampa vis atkaklesni, verslo elito tarpe juntamas atsargumas. Nors po 2021 m. sausio 6 d. įvykių nemažai milijardierių ir aukščiausio lygio vadovų kritikavo Trumpą už riaušių skatinimą, daugelis jų dabar nusprendė nesikišti į rinkimų procesą. Tylą palaiko net kai kurie, anksčiau rėmę demokratus, o kai kurie Trumpo šalininkai tai vertina kaip galimą taikos ženklą Respublikonų partijos kandidatui į prezidentus.
Pirmosios prezidento kadencijos metu Donaldas Trumpas pasinaudojo federalinės valdžios galiomis, siekdamas nubausti kai kuriuos verslo bendruomenės atstovus, kuriuos laikė savo priešininkais dėl jų tariamos opozicijos jo veiklai. Jis taip pat pažadėjo paramą kai kuriems įtakingiems verslo veikėjams, jei jie prisidėtų prie jo sugrįžimo į Ovalųjį kabinetą, ir ragino juos aukoti jo kampanijai. Vienas toks raginimas buvo nukreiptas į naftos įmonių vadovus per privatų susitikimą Mar-a-Lago, vykusį balandžio mėnesį. Kampanijos metu Trumpas dažnai minėjo atpildą kaip teisėtą priemonę ir birželį televizijos interviu Dr. Philui užsiminė, kad „kartais kerštas gali būti pateisinamas“.
„Donaldui Trumpui nekilo problemų viešai vadinti politinius priešininkus vardais ir grasinti panaudoti valdžią kerštui, o tai, regis, kelia nerimą daugeliui turtingų potencialių taikinių“, – teigė Manhatano instituto, centro dešiniųjų analitinio centro, vyresnysis bendradarbis Brianas Riedlas. „Tai aiškus ženklas, kad valdžios bauginimas turi įtakos.“
Du D. Trumpo kampanijos patarėjai, kurie sutiko kalbėti anonimiškai, kad atskleistų privačių pokalbių turinį, pranešė, kad daugybė verslo lyderių artėjant rinkimų lenktynių pabaigai siekė užmegzti kontaktą su buvusio prezidento komanda.
„Sakiau vadovams, kad kuo greičiau įsitrauktų, nes laikas senka… Jei esate kažkas, kas rėmė Harris ir per visą rinkimų kampaniją likote nuošalyje, jums gali tekti įdėti nemažai pastangų“, – teigė vienas iš D. Trumpo patarėjų. „Daugelis žmonių bando ieškoti užkulisių būdų susisiekti su prezidento komanda – naudojasi tinklais, kalbasi su lobistais, kad išsiaiškintų, kaip užmegzti ryšius su Trumpo komanda.“
D. Trumpo sąjungininkai sveikino tai, ką jie laiko neutralumo ženklu iš kitų milijardierių. Amazon įkūrėjas Jeffas Bezosas, kuriam priklauso „The Washington Post“, praėjusią savaitę paskelbė, kad laikraštis nebepalaikys kandidatų į prezidentus, nors prieš tai planavo remti Harris. Vos kelios dienos prieš tai Patrickas Soon-Shiongas, „Los Angeles Times“ savininkas, taip pat užblokavo laikraščio paramą Harris kandidatūrai.
Kritikai pažymėjo, kad šie sprendimai kelia triukšmą, nes gali atspindėti susirūpinimą dėl savininkų finansinių interesų. „Amazon“ yra sudariusi milijardus dolerių kainuojančių debesų kompiuterijos sutarčių su federaline vyriausybe, o Bezoso įkurta raketų bendrovė „Blue Origin“ bendradarbiauja su Kosmoso pajėgomis ir NASA. Tuo tarpu Patrickas Soon-Shiongas, biotechnologijų investuotojas, ateityje taip pat gali turėti reikalų su federalinėmis reguliavimo institucijomis.
„The Washington Post“ paaiškino, kad sprendimas nutraukti paramą prezidento rinkimams buvo diskutuojamas viduje kaip sugrįžimas prie ankstesnės laikraščio politikos. „Los Angeles Times“ savininkas Patrickas Soon-Shiong teigė, kad jo manymu, vieno kandidato palaikymas rinkimuose gali būti skaldantis.
D. Trumpo sąjungininkai šiuos įvykius vertina kaip ženklą, kad elitas pripažįsta galimybę Trumpui sugrįžti į Baltuosius rūmus. „Elitas ir pinigai – jie jaučia, kad Trumpas laimės. Ar nemanote, kad Jeffas Bezosas žvilgteli į „Polymarket“?“ – kalbėjo D. Trumpo lėšų rinkėjas Billas White’as, turėdamas omenyje politinių lošimų platformą, kurioje vis dažniau statoma už Trumpo pergalę. (Ekspertai išreiškė abejonę, ar šiuo D. Trumpo populiarumo kilimu lažybų rinkose nemanipuliuoja kelios stambios sąskaitos.) „Bezosas neremia Kamalos Harris – tai man panašu į 50 mln. dolerių vertės paramą Trumpui. Nesirinkti žirgo – tai iš tiesų rinktis žirgą.“
D. Trumpo kampanijos atstovas spaudai Brianas Hughesas pranešime pabrėžė, kad pramonės parama buvusiam prezidentui atspindi D. Trumpo ekonominės darbotvarkės patrauklumą ir stiprumą. Pasak dalyvavusiųjų, šį mėnesį Niujorke vykusioje Al Smitho vakarienėje keli įtakingi verslo lyderiai surengė specialų VIP priėmimą, kad galėtų privačiai pabendrauti su D. Trumpu prieš jam pasirodant scenoje.
2024 m. rinkimų kontekste ši parama atskleidžia besikeičiančią verslo elito poziciją, o suinteresuotumas rinkimų baigtimi atsispindi ir vis augančiame dėmesyje rinkimų kampanijoms, apklausoms bei didelėms išankstinio balsavimo apimtims visoje šalyje.
Portlando, Oregone, metro rajone buvo pranešta apie padegtas balsavimo biuletenių dėžutes, kas kelia susirūpinimą dėl balsavimo saugumo išankstinio balsavimo metu. Tuo pačiu metu išryškėja kiti su rinkimų kampanija susiję incidentai, tarp jų – prieštaringi komentarai apie Puerto Riką, nuskambėję D. Trumpo mitinge. Šie pasisakymai, įskaitant Puerto Riko pavadinimą „šiukšlių sala“, sukėlė stiprią reakciją ir kritiką iš demokratų pusės, kurie atkreipė dėmesį į rasistinius komentarus. Tuo tarpu tokie atlikėjai kaip Bad Bunny, garsiai palaikantys Puerto Riką, prisidėjo prie pasipiktinimo ir dėmesio problemoms, kurios įžiebia papildomas aistras rinkimų kampanijos metu.
Viename renginyje buvęs prezidentas Billas Clintonas įspėjo apie Donaldo Trumpo keliamą pavojų demokratijai ir teisinės valstybės principams, o buvęs prezidentas George’as W. Bushas išreiškė nerimą dėl aukštų muitų tarifų – kai kurie renginio dalyviai šiuos komentarus vertino kaip kritiką Trumpo muitų politikai.
Baltųjų rūmų rinkimų atmosfera darosi vis labiau įtempta, o apklausos rodo atkaklią konkurenciją. Per pastaruosius mėnesius nemažai milijardierių ir svarbių verslo lyderių nusprendė likti nuošalyje, nors jie anksčiau kritikavo Trumpą dėl 2021 m. sausio 6 d. įvykių Kapitolijuje, kai jis skatino veiksmus, keliančius grėsmę Amerikos demokratijai. Tuo tarpu kai kurie, anksčiau rėmę demokratus, šį kartą laikosi tylos, o tai kai kurie Trumpo kritikai ir šalininkai vertina kaip savotišką taikos ženklą Respublikonų partijos kandidatui į prezidentus.
D. Trumpas be skrupulų įvardija savo politinius priešininkus ir grasina panaudoti valdžios jėgą kerštui, o tai, atrodo, kelia nerimą daugeliui turtingų asmenų“, – teigė Manhatano instituto, centro dešiniųjų analitinio centro, vyresnysis bendradarbis Brianas Riedlas. „Tai itin grėsmingas ženklas, kad valdžios bauginimas veikia.“
Europos įsipareigojimas Ukrainai šiuo metu susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos kelia galimi pokyčiai JAV politikoje, Trumpo sugrįžimo perspektyva bei visuomenės nuovargis. Tuo tarpu Filadelfijos prokuroras siekia teismo keliu sustabdyti 1 mln. dolerių donorystę iš Elono Musko, kuri, kaip manoma, yra palanki protrumpistinei politikai.
„Per pastarąsias dvi savaites vis labiau pripažįstama D. Trumpo prezidentavimo galimybė, ir kalbėjausi su keletu labai turtingų asmenų, kurie dabar nori apsidrausti ir išsiaiškinti, kaip apsaugoti savo interesus“, – teigė Harvardo teisės profesorius Alanas Dershowitzas, dirbęs Trumpo gynybos komandoje per pirmąją apkaltą. Pasak jo, toks atsargumas yra natūrali reakcija tų, kurių turtas priklauso nuo vyriausybės paramos.
Artėjant rinkimams, kai kurie itin turtingi amerikiečiai nusprendė likti nuošalyje, pasirinkdami nedalyvauti prezidento rinkimuose.
Milijardierius Warrenas Buffettas, „Berkshire Hathaway“ valdybos pirmininkas, kuris 2008 ir 2012 m. rėmė Baracką Obamą, o 2016 m. – Hillary Clinton, pranešė, kad nedalyvaus 2024 m. prezidento rinkimuose. Panašiai kaip ir 2020-aisiais, jis nusprendė likti nuošalyje.
Liepos mėn. įvykęs mitingas Butleryje, Pensilvanijos valstijoje, kur D. Trumpas buvo užpultas būsimajam užpuolikui paleidus šūvius, tapo svarbiu įvykiu. Po šio incidento, pasak D. Trumpo patarėjo, su juo susisiekė keli įtakingi vadovai, įskaitant „Tesla“ ir „X“ vadovą Eloną Muską, „Apple“ vadovą Timą Cooką, „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą, „Amazon“ vadovą Andy Jassy ir „Google“ vadovą Sundarą Pichai. D. Trumpas taip pat teigė, kad jam skambino Jeffas Bezosas.
Šie technologijų sektoriaus lyderiai turi svarbių interesų federalinėje vyriausybėje – nuo mokesčių politikos iki socialinės žiniasklaidos reguliavimo bei prekybos su Kinija. Tarp jų Elonas Muskas tapo vienu iš garsiausių Trumpo rėmėjų.
2021 m. „Google“ vadovas Sundaras Pichai pasmerkė sausio 6 d. Kapitolijaus sukilimą, pavadindamas jį „demokratijos antiteze.“ Visgi penktadienį Donaldo Trumpo pasakojimas Joe Rogano podkaste pateikė kitą kampą: jis teigė, kad Pichai paskambino jam ir išreiškė susižavėjimą D. Trumpo sustojimu Pensilvanijos „McDonald’s“ restorane, kur Trumpas prie langelio šalininkams dalijo bulvytes. Pasak Trumpo, Pichai komentavo: „Tai vienas karščiausių dalykų. Nieko panašaus dar nesame matę.“ Šio teiginio patvirtinti nepavyko, o „Google“ atstovas atsisakė komentuoti.
CNN pranešė, kad pastaraisiais mėnesiais su Trumpu susisiekė ir „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy. Du šaltiniai, susipažinę su šiuo klausimu, anonimiškai patvirtino, kad Jassy pokalbis su Trumpu buvo privatus.
Nors praeityje nesutardavo su Donaldu Trumpu ir rėmė liberalių organizacijų veiklą, šįkart „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas per rinkimus laikosi kur kas neutralesnės pozicijos. Trumpą jis netgi pagyrė už atkaklumą po bandymo jį nužudyti, vadindamas atsaką „drąsiu žingsniu“ ir pridurdamas, kad „sunku nejausti tam tikrų emocijų dėl tos dvasios ir kovos.“
Praėjusį mėnesį Zuckerbergas laiške respublikonų kongresmenui Jimui Jordanui (Jim Jordan, R-Ohio) pabrėžė savo ketinimą išlaikyti neutralumą rinkimų metu: „Mano tikslas yra būti neutraliam ir nesikišti į rinkimų procesą, net nesudaryti įspūdžio, kad galiu daryti įtaką.“
Rugsėjį išleistoje savo kavos stalelio knygoje Donaldas Trumpas pareiškė atidžiai stebintis „Meta“ generalinį direktorių Marką Zuckerbergą ir įspėjo, kad, jei šis per šių metų rinkimus padarys ką nors neteisėto, „praleis kalėjime visą likusį gyvenimą.“ „Meta“ atsisakė pateikti komentarą šiuo klausimu.
Kai kurie respublikonų verslo elito atstovai, kurie anksčiau pasmerkė sausio 6 d. sukilimą, sugrįžo į partijos gretas ir parėmė D. Trumpą. Pavyzdžiui, „Blackstone“ vadovas Stephenas Schwarzmanas po Kapitolijaus užpuolimo jį pavadino „siaubingu“ ir „įžeidimu demokratinėms vertybėms, kurios mums brangios“. Jis taip pat kritikavo D. Trumpą už tai, kad šis nesustabdė savo šalininkų mitingo, kuris baigėsi riaušėmis Kapitolijuje. Šiemet Schwarzmanas rėmė kitus GOP kandidatus, bet vasarą nusprendė paremti D. Trumpą. Taip pat Gary Cohnas, buvęs Trumpo administracijos darbuotojas, kuris po pasitraukimo iš pareigų viešai išreiškė skepticizmą dėl Trumpo, šią vasarą buvo pastebėtas respublikonų nacionaliniame suvažiavime, kur bendravo su D. Trumpo patarėjais.
Per savo prezidentavimą D. Trumpas dažnai naudodavosi vyriausybės galiomis ir resursais, kad nukreiptų dėmesį į įmones ir vadovus, kurie, jo manymu, buvo priešiški jo administracijai ar asmeniniams tikslams.
2019 m. „Amazon“ pateikė skundą dėl 10 mlrd. dolerių vertės Pentagono sutarties, kurią laimėjo „Microsoft“, teigdama, kad Donaldas Trumpas darė įtaką konkurso rezultatams kaip kerštą Jeffui Bezosui. Po ilgų teisminių ginčų vyriausybė galiausiai nutraukė sutartį ir pradėjo naują konkurso procesą. Trumpas taip pat ragino savo šalininkus boikotuoti „AT&T“, nes jai priklauso CNN, kuri ne kartą kritikavo jo administraciją, ir paragino atsisakyti „Comcast“ paslaugų dėl priklausymo „MSNBC“, taip pat dažnai kritikuojančiai naujienų tarnybai.
Be to, kai kurie verslo vadovai renkasi likti nuošalyje dėl demokratų politinės darbotvarkės. Harris remia planą padidinti mokesčius dideles pajamas gaunantiems gyventojams, o prezidentas Joe Bidenas paskyrė federalinių reguliavimo institucijų atstovus, kuriuos daugelis korporacijų vertina skeptiškai. Nors Harris taip pat išreiškė verslui palankesnę poziciją, demokratų darbotvarkė didelėms įmonėms kelia susirūpinimą.
„Jei esate turtingas žmogus, viešai sakantis „Trumpas čiulpia“, poveikis nacionaliniams rinkimams būtų minimalus, jei apskritai egzistuotų. Tačiau tai galėtų labai paveikti jūsų organizaciją“, – teigė ekonomistas Noah Smithas. „Todėl paskata tiesiog nieko nesakyti.“
Vis dėlto, įmonės taip pat turi įvertinti galimas rizikas D. Trumpo prezidentavimo metu. Be planuojamų tarifų, galinčių sutrikdyti pasaulinę prekybos tvarką ir sukelti svyravimų akcijų rinkoje, kai kurie ekonomistai pažymi, kad D. Trumpo impulsyvūs išpuoliai prieš jam nepatinkančias įmones kelia grėsmę teisinei valstybei – tai JAV ekonomikos pamatas. Pasak dviejų asmenų, su kuriais verslo lyderiai konsultavosi šiuo klausimu, aukščiausio rango vadovai pradėjo rimtai nerimauti dėl galimo keršto, jei viešai paremtų D. Harrisą, ir dėl to, ar jų įmonės būtų nubaustos galimos Trumpo administracijos.
Kiti pabrėžia, kad D. Trumpo lojalumo niekas negali garantuoti, net ir tiems, kurie ištiesė alyvų šakelę jo kampanijai.
„Valstybinių įmonių vadovai nori turėti abu būdus: jie nori būti laikomi šalies idėjinių lyderių, tačiau, kai kalbama apie šiuos labai ginčytinus rinkimus, jie nori pasislėpti už savo titulų“, – teigė Robertas Wolfas, buvęs UBS pirmininkas ir generalinis direktorius, taip pat dirbęs prezidento Baracko Obamos patarėju ekonomikos klausimais. „Daugelis nerimauja, kad jei D. Trumpas laimės, jis gali imtis atsakomųjų veiksmų.“
Washingtonpost.com
Prie šio pranešimo prisidėjo Naomi Nix ir Trisha Thadani.