Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija surengė spaudos konferenciją dėl LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamos programinės paramos, skambiai vadinamos „bendruomenių savivaldos stiprinimui“. 2 proc. niekam nepaskirto gyventojų pajamų mokesčio, pagal minėtą programą, turėtų tekti bendruomenėms, o šios, pasitarusios su aktyviais nariais, spręstų, kam skirti gaunamus pinigus. Tačiau jau antri metai programa skambiu pavadinimu ne stiprina, o silpnina ir skaldo bendruomenes, neskatina naujų NVO kūrimosi.Sukurtas toks gautų lėšų skirstymo mechanizmas, kad galų gale ji panaudojama miesto infrastruktūrai, pavyzdžiui, taip buvo panaudota beveik visa pernykštė parama. Pasisekė tik vienai Dainų mikrorajono bendruomenei, įrodžiusiai, kad organizacijos funkcionavimui, masinių renginių organizavimui reikalinga orgtechnika bei kita įranga. Šios bendruomenės pirmininkas Virgilijus Balčius spaudos konferencijoje pripažino, kad jiems nusišypsojo laimė, nes Šiaulių Dainų mikrorajone nėra… seniūnijų. Pasirodo, pastarosios yra esminis stabdys mieste, trukdantis bendruomenėms racionaliai, be vidinių avantiūrų paramą panaudoti ten, kur jos labiausiai reikia.
Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė priekaištavo Šiaulių savivaldybei, kad ši savo tinklapyje reklamuoja laikinai sudarytas vietos bendruomenių tarybas. Jų misiją viename miesto Tarybos posėdžių labai tiksliai įvardijo meras socialdemokratas Justinas Sartauskas – neva „jos reikalingos pinigams dalinti“. Tačiau Šiauliuose yra devynios nuolat veikiančios bendruomenės, beveik visos, beje, veikė ir tuomet, kai jokiomis paramomis nė nekvepėjo… Į spaudos konferenciją atvyko niekaip neatstatydinamas bei administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdės nepaliekąs liberalų sąjūdžio atstovas Viktoras Strups, Rėkyvos mikrorajono seniūnė Vaida Čelkienė ir neprisistačiusi, tačiau bendruomenes nuo daugiabučių bendrijų mažai teskirianti savivaldybės tarnautoja.
Visi spaudos konferencijoje dalyvavę vietos bendruomenių pirmininkai priekaištavo Šiaulių savivaldybei, kad 2013–2015 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programinė parama bendruomenių stiprinimui šiemet pradedama įgyvendinti dar slapčiau ir skubiau nei pernai. Beje, pats pasirinktas lėšų dalijimosi modelis nekelia pasitikėjimo. Jeigu nevyriausybinė organizacija rašo kokiai noirs ministerijai projektą, tai iš jos reikalaujama, kad ji bent dvejus metus būtų vykdžiusi aktyvią veiklą. Tuomet jau aišku, kas prašo paramos ir kas bus atsakingas už tikslingą ir skaidrų lėšų panaudojimą. Tačiau bendruomenių stiprinimui skirtos programos parama patikima dirbtinai sulipdytoms, laikinoms bendruomenių taryboms, kurios panaikinamos vos padalijus pinigus. Kam tenka atsakomybė, pavyzdžiui, už pernai balose sustatytas brangias vaikų žaidimo aikšteles? Savivaldybei, nes ši skelbė Viešųjų pirkimų konkursą? Tuomet, po dešimt ar penkerius metus veikiančios vietos bendruomenės išties „NĖ PRIE KO“ įsisavinant jų veiklos stiprinimui skiriamą programą.
Spaudos konferencija virto bendruomenių pirmininkų ir aukščiau paminėtų klerkų ginču. Tarsi aklas su kurčiu kalbėjosi ir, kaip jau įprasta, valdžiažmogiai bendruomenių nesuprato. Tarsi balsas tyruose nuskambėjo informacija, kad pernykštės programos lėšos pasitarnavo net Seimo rinkimuose dalyvavusiems kandidatams, kurie nė nepasitarę su nuolat veikiančiomis vietos bendruomenėmis per visas žiniasklaidos priemones kaip savo nuopelnus ištriūbijo, kad statys vaikų žaidimo aikšteles… Panašu, kad valdininkai ir šiemet nuspręs, ko reikia bendruomenėms, o pačios organizacijos negalės turėti jokios įtakos, nes, anot Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkės Nijolės Malakauskienės, „viskas labai skubu ir slapta – jokio viešumo.“ Meras J.Sartauskas neįvykdė ir pažado ne forsuoti įvykius, o tartis su bendruomenių lyderiais. Vėl prioritetai paramos dalybose tenka „Registrų centre“ neįregistruotiems neaiškiems dariniams.
Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija dar pernai kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, siūlydama patikėti pačioms bendruomenėms spręsti finansavimo klausimus. Tuomet būtų realiai skatinami naujų nevyriausybinių organizacijų steigimosi bei aktyvinimo procesai. Pilietinė visuomenė formuotųsi ne tik priešrinkiminėse prakalbose. Tačiau valdžiai patogiau tik žodžiais „stiprinti“ bendruomenes, o tikrovėje visos savivaldos struktūros susivienija, kad jų, o ne piliečių žodis būtų lemiamas. Taigi, kur išleisti, ką kokioje baloje statyti už šiemet į Šiaulius „ateinančius“ 335 000 litų vėl spręs dirbtinai sukurti, teisiškai neįregistruoti dariniai. Ir tai vadinasi bendruomeninės veiklos skatinimas ir stiprinimas? Tai atsakykite, kas tuomet yra pilietinės veiklos silpninimas?
Nuotraukos – Ugniaus Malakausko ir Vadimo Bubman.