Europos Sąjungos COVID-19 informacijos cenzūros režimas vis dar galioja, o Tviterio cenzūra jokiu būdu nesibaigė.
„Tviterio bylos“ atskleidė daugybę kontaktų tarp JAV vyriausybės pareigūnų ir Tviterio bei prašymų panaikinti paskyras ar turinį, ypač dėl tariamos COVID-19 „dezinformacijos”. Tačiau jos neatskleidė, kad iš tiesų egzistavo oficiali vyriausybės programa, skirta „Kovai su COVID-19 dezinformacija”, į kurią buvo įtrauktas Tviteris ir visos kitos pagrindinės socialinės žiniasklaidos platformos.
Pagal šią programą platformos kas mėnesį (vėliau kas du mėnesius) teikė vyriausybei ataskaitas apie savo cenzūros pastangas. Toliau pateikiame „Kovos su COVID-19 dezinformacija” ataskaitos archyvo nuotrauką.
Norėdamas juos rasti, neturėjau įsilaužti į JAV vyriausybės vidaus tinklą. Man tereikėjo pažvelgti į viešą Europos Komisijos interneto svetainę. Juk vyriausybė, apie kurią eina kalba, yra ne JAV vyriausybė, o Europos Komisija.
Ataskaitas galima rasti čia. Kad nekiltų jokių abejonių, jog „Kovoje su COVID-19 dezinformacija” kalbama apie cenzūrą (bet kaip gali kilti abejonių?) Komisijos interneto svetainėje nurodoma, kad ataskaitose pateikiama informacija apie „žemesnį rangą gavusį ir pašalintą turinį, kuriame yra melagingos ir (arba) klaidinančios informacijos, galinčios sukelti fizinę žalą arba pakenkti visuomenės sveikatos politikai” [paryškinta autoriaus].
Iš tiesų Tviterio ataskaitose pateikiami duomenys ne tik apie pašalintą turinį, bet ir apie visišką paskyrų sustabdymą. Būtent dėl duomenų, kuriuos Tviteris rinko, kad patenkintų ES lūkesčius, žinome, kad 11 230 paskyrų buvo sustabdytos pagal neseniai Tviterio nutrauktą „Klaidinančios informacijos apie COVID-19 politiką“.
Pavyzdžiui, toliau pateikta diagrama, paimta iš paskutinės (2022 m. kovo-balandžio mėn.) Tviterio ataskaitos Europos Sąjungai(. Atkreipkite dėmesį, kad duomenys yra „pasauliniai”, t. y. Tviteris teikė ataskaitas Europos Komisijai apie turinio ir paskyrų cenzūravimą visame pasaulyje, ne tik ES.
Taigi, kad būtų aišku: visiškai neįmanoma, kad Tviteris nebūtų bendravęs su ES pareigūnais dėl atskirų nuomonių COVID-19 klausimu cenzūravimo, nes ES turėjo specialiai tam skirtą programą ir Tviteris buvo jos dalis. Be to, visiškai neįmanoma, kad Tviteris ir toliau nebendrautų su ES pareigūnais dėl interneto turinio ir apskritai kalbos cenzūravimo.
Taip yra todėl, kad ES programa „Kova su dezinformacija COVID-19 klausimu” buvo pradėta vykdyti pagal bendresnę, vadinamąją Dezinformacijos praktikos kodekso sistemą. Pagal šį kodeksą Tviteris ir kitos interneto platformos bei paieškos sistemos prisiėmė įsipareigojimus kovoti su tuo, ką Europos Komisija laiko „klaidinga informacija” arba „dezinformacija”, t. y. ją slopinti.
Praėjusių metų birželį buvo priimtas Sustiprintas dezinformacijos praktikos kodeksas, kuriame nustatyti oficialūs ataskaitų teikimo reikalavimai kodeksą pasirašiusioms šalims, pvz., Tviteriui. Kitos svarbios kodekso signatarės yra Google / YouTube, Meta / Facebook, Microsoft, kuriai priklauso LinkedIn, ir TikTok.
Be to, sugriežtintame kodekse taip pat sukurta „nuolatinė darbo grupė” dezinformacijos klausimais, kurioje privalo dalyvauti visos kodeksą pasirašiusios šalys ir kuriai pirmininkauja ne kas kitas, o pati Europos Komisija. Į šią darbo grupę taip pat įeina ES užsienio tarnybų atstovai. (Daugiau informacijos rasite kodekso IX skyriuje „Nuolatinė darbo grupė”).
Ir jei to dar būtų negana, praėjusių metų rugsėjį ES atidarė „skaitmeninę ambasadą” San Franciske, kad būtų arti Tviterio ir kitų pirmaujančių Amerikos technologijų bendrovių. Pranešama, kad šiuo metu ambasada dalijasi biuro patalpomis su Airijos konsulatu: pagal Google žemėlapius tai reiškia, kad iki Tviterio būstinės yra maždaug 10 minučių kelio automobiliu.
Taigi visiškai neįmanoma, kad Tviteris nebūtų bendravęs ir toliau nebendrautų – iš tiesų daug ir reguliariai – su ES pareigūnais dėl turinio ir paskyrų, kurias Europos Komisija laiko „klaidinga informacija” ar „dezinformacija”, cenzūravimo. Tačiau „Tviterio bylose“ apie tai visiškai nieko negirdėjome.
Kodėl? Atsakau: todėl, kad ES cenzūra iš tikrųjų yra vyriausybinė cenzūra, t. y. cenzūra, kurią Tviteris privalo vykdyti dėl gresiančių sankcijų. Tuo ES cenzūra skiriasi nuo to, ką pats Ilonas Maskas (Elon Musk) pasmerkė kaip „JAV vyriausybės cenzūrą.”
Pastaroji prilygo raginimams ir prašymams, tačiau niekada nebuvo privaloma ir negalėjo būti privaloma dėl Pirmosios pataisos ir dėl to, kad niekada nebuvo jokio vykdymo užtikrinimo mechanizmo. Bet koks įstatymas, kuriuo būtų sukurtas toks vykdymo užtikrinimo mechanizmas, akivaizdžiai prieštarautų Konstitucijai. Taigi Tviteris visada galėjo tiesiog pasakyti „ne”.
Tačiau norėdamas išlikti ES rinkoje, Tviteris negali atsisakyti vykdyti Europos Komisijos reikalavimų. Kaip aptarta mano ankstesniame straipsnyje, vykdymo užtikrinimo mechanizmas, dėl kurio Praktikos kodeksas tampa privalomas, yra ES Skaitmeninių paslaugų įstatymas (angl. Digital Services Act, DSA). DSA suteikia Europos Komisijai įgaliojimus skirti iki 6 proc. pasaulinės apyvartos baudas platformoms, kurios, jos nuomone, pažeidžia kodeksą: N.B., pasaulinės apyvartos, ne tik apyvartos ES rinkoje!
Komisija nevengė priminti Tviteriui ir kitoms technologijų bendrovėms apie šią grėsmę, todėl praėjusį birželį, tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas „sugriežtintas” praktikos kodeksas, paskelbė toliau pateiktą Tviterio žinutę.
Tai įvyko dar prieš Europos Parlamentui priimant DSA! Tačiau pastaruosius dvejus metus DSA buvo Damoklo kardas, kabantis virš Tviterio ir kitų interneto platformų galvų, o dabar jis tapo įstatymu. Komisijai pripažinus Tviterį „labai didele interneto platforma”, o tai jo atveju neišvengiama, Tviteris turės per 4 mėnesius įrodyti, kad laikosi reikalavimų, kaip matyti iš toliau pateiktos „DSA laiko juostos”.
Be to, įgaliojimai taikyti finansines sankcijas nėra vienintelės ypatingos vykdymo užtikrinimo galios, kurias Komisijai suteikia DSA. Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai be teismo įsakymo tikrinti bendrovės patalpas, užplombuoti patalpas patikrinimo laikotarpiui ir leisti susipažinti su bet kokiomis „knygomis ar įrašais”. (Žr. DSA 69 straipsnį čia), kokių ji užsimano. Tokie patikrinimai, kurie anksčiau buvo naudojami ES konkurencijos teisės kontekste, literatūroje keistai vadinami „aušros reidais”. (Žr., pvz., čia).
Štai kodėl Ilonas Maskas ir „Tviterio bylos” taip daug kalba apie taip vadinamą „JAV vyriausybės cenzūrą” ir taip noriai „paviešina” privačius JAV vyriausybės pareigūnų ryšius, tačiau apie ES cenzūros reikalavimus išlieka pakankamai nekalbūs ir nėra paviešinę jokios ES pareigūnų ar atstovų privataus bendravimo medžiagos. Iloną Maską Europos Sąjunga laiko įkaitu, o joks sveiko proto įkaitas nesiruošia daryti nieko, kas erzintų įkaitų pagrobėjus.
Ilonas Maskas toli gražu nesipriešina kodeksui ir DSA, o tik nuolat pasižada būti ištikimas, pavyzdžiui, kaip toliau pateiktame Tviterio įraše po susitikimo su ES Vidaus rinkos komisaru Tjeri Bretonu (Thierry Breton) sausio mėn. (Ankstesnį tokį pažadą, kuris buvo paskelbtas bendrame vaizdo pranešime su T. Bretonu, rasite čia).
Jei Maskui kiltų abejonių dėl to, ką jis turėtų daryti, kad tenkintų ES reikalavimus, pagalba visada yra po ranka – iš tiesų vos už 10 minučių kelio. Juk ES „skaitmeninis ambasadorius” Silicio slėnyje Gerardas de Gafas (Gerard de Graaf) yra vienas iš DSA autorių.
Bet jei Ilonas Maskas taip bijo susidūrimų su ES, kodėl jis atkūrė tiek daug COVID-19 disidentų paskyrų? Ar tai nebuvo pasipriešinimo Europos Sąjungai ir ypač jos programai „Kova su COVID-19 dezinformacija” veiksmas?
Deja ne, nebuvo.
Pirma, reikėtų priminti, kad iš pradžių Maskas žadėjo „visuotinę amnestiją” visoms sustabdytoms paskyroms. Kaip aptarta mano ankstesniame straipsnyje čia, tai greitai susilaukė griežtų ir viešų priekaištų ne iš ko kito, o iš Tjeri Bretono, ir Muskas nesugebėjo to įgyvendinti. Vietoj to, atsižvelgiant į Bretono reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju buvo atkuriamos atrinktos paskyros, tačiau pastaruoju metu šis procesas sulėtėjo iki minimumo.
@OpenVaet, kurio Tviterio paskyra tebėra sustabdyta, tvarko dalinį sustabdytų Tviterio paskyrų sąrašą. Iki šio straipsnio rašymo pradžios tik 99 iš 215 atrinktų paskyrų, arba maždaug 46 proc., buvo atkurtos. (Žr. @OpenVaet vis dar uždraustų ir atkurtų paskyrų skaičiuoklę čia) Darant prielaidą, kad imtis reprezentatyvi, tai reikštų, kad iš viso vis dar sustabdyta daugiau kaip 6 000 paskyrų.
Jau nekalbant apie dar klastingesnę cenzūros formą – „matomumo filtravimą” arba „šešėlinį draudimą.” Vadovaudamasis šūkiu „Žodžio laisvė nėra pasiekiamumo laisvė”, Ilonas Maskas niekada neneigė, kad Tviteris ir toliau užsiims pastarąja veikla. Daugelis grįžusių COVID-19 disidentų pastebėjo keistą susidomėjimo stoką, todėl jiems kilo klausimas, ar iš tiesų jų paskyroms vis dar nėra taikomos iš anksto nepraneštos specialiosios priemonės.
Tačiau, antra, ir tai dar svarbiau, dar kartą pažvelkite į aukščiau pateiktą „Kovos su COVID-19 dezinformacija” ataskaitų archyvą. Tai užbaigtas archyvas. 2022 m. kovo-balandžio mėn. ataskaitos yra baigiamasis ataskaitų rinkinys. Praėjusių metų birželį, kaip čia pažymėta, Europos Komisija nutraukė programą, įtraukdama ataskaitas apie COVID-19 „dezinformaciją” į bendresnius ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatytus pagal „sustiprintą” Dezinformacijos praktikos kodeksą.
Iki to laiko dauguma kebliausių COVID-19 priemonių ES, įskaitant „skiepų pasus”, jau buvo panaikintos, o dauguma likusių priemonių buvo palaipsniui atšauktos. Taigi Ilonas Maskas leido (kai kuriems) COVID-19 disidentams grįžti į Tviterį, kai bent jau ES beveik nebebuvo viešosios politikos, dėl kurios būtų galima nesutikti.
Tačiau pats ES cenzūros režimas vis dar galioja, ir Tviteryje cenzūra jokiu būdu nesibaigė. Taigi jau spalio 30 d., Brazilijoje vykusių rinkimų naktį, Tviteris cenzūravo vietinius pranešimus apie rinkimų rezultatų klastojimą. Garsieji įspėjamieji užrašai „klaidinantis,“ kuriais kadaise buvo izoliuojami pranešimai apie COVID-19 vakcinos žalą, dabar vėl pasirodė, primygtinai tvirtindami, kad, pasak neįvardytų „ekspertų”, Brazilijos rinkimai buvo „saugūs ir patikimi”. (Pavyzdžių rasite mano aprašomoje temoje čia).
Nesvarbu, ar tai būtų rinkimų vientisumas ir (arba) sukčiavimas dominančiose šalyse, karas Ukrainoje, ar „kita pandemija”, kuriai ES jau rezervuoja mRNR „vakcinų” pajėgumus, galite būti tikri, kad ES netrūks naujų cenzūros reikalaujančių „dezinformacijos” temų, o Ilonas Maskas ir Tviteris tam įsipareigos.
Tai, ar ši cenzūra pasireiškia tiesioginiu sustabdymu ir turinio pašalinimu, ar turinio „rango pažeminimu” ir paskyros „matomumo filtravimu,” yra antraeilis dalykas. Tokias detales Europos Komisija pajėgs suplanuoti su Tviteriu ir kitomis platformomis.
Iš tiesų DSA ir toliau reikalaus, kad platformos suteiktų Komisijai prieigą prie savo administracinių patalpų, įskaitant, kaip triumfuojančiai pažymi Tjeri Bretonas savo tinklaraščio įraše čia, „ir „juodąją algoritmų dėžę,“ kuri yra platformų sistemų pagrindas”. Kaip pažymima Komisijos interneto svetainėje, Komisija netgi steigia Europos algoritmų skaidrumo centrą, kad galėtų geriau atlikti savo „priežiūros” vaidmenį šioje srityje.
Nereikia nė sakyti, kad toks „skaidrumas” netaikomas paprastiems vartotojams, tokiems kaip jūs ar aš. Mums platformų algoritminis veikimas ir toliau liks „juodoji dėžė.” Tačiau Komisija galės viską apie ją žinoti ir reikalauti pakeitimų, kad būtų užtikrintas atitikimas ES reikalavimams.
Šaltinis: lifesitenews.com