Kaip ideologija nugali mokslą: net „Mein Kampf“ galima „prakišti“ už mokslinį straipsnį

Parengė Aidanas Praleika | lzinios.lt

Trys mokslininkai sukėlė didžiulį skandalą, atlikę provokacinį eksperimentą, kuriuo įrodė, kad net autoritetingiausi socialinių mokslų atstovai nesiims ginčyti visiškos nesąmonės, jei ta nesąmonė atitinka madingą ideologiją – kovą prieš rasizmą, lyčių nelygybę, lytinį smurtą ir panašiai.

Jamesas Lindsay, Helen Pluckrose ir Peteris Boghossianas parašė apie 20 visiškai beprasmiškų arba net atvirai absurdiškų straipsnių įvairiomis socialinių mokslų temomis ir pateikė juos publikuoti autoritetingiems periodiniams leidiniams. Šie tekstai praėjo ne tik redaktorių, bet ir juos recenzavusių mokslininkų patikrinimus. Provokatoriai įrodė: ideologija socialiniuose moksluose jau seniai nugalėjo sveiką protą.

Mokslinių žurnalų redaktorių netrikdė tai, kad straipsniai buvo visiškai nemokslinio pobūdžio, o vienas absurdiškiausių – apie tai, kad šunų seksą miesto parke reikia vertinti prievartavimo kultūros kontekste – buvo net apdovanotas specialiu prizu.

Kaip pasibaigus eksperimentui teigė jo sumanytojai, mokslas siekia atskleisti tiesą, tačiau socialinių tyrimų srityje tiesa jau beveik niekam nebeįdomi. Svarbiausia – atitikti ideologines normas: smerkti visokio plauko engėjus ir reikšti paramą „paniekintiems ir įžeistiesiems“.

Jamesas Lindsay – matematikos mokslų daktaras, garsus skeptikas ir ateistas. Helen Pluckrose – Renesanso religinės literatūros specialistė, tyrinėjanti moterų kovą už savo teises, pasinaudojant religiniais tekstais XIV – XVII amžiuose. Peteris Boghossianas – Portlendo universiteto profesorius, filosofijos mokslų daktaras. Savo politines pažiūras trijulė apibūdina kaip kairiosios pakraipos liberalizmas.

Trijulės tvirtinimu, socialiniuose moksluose dominuoja moksliniai darbai, kuriais neieškoma tiesos, o tik skiriamas dėmesys piktnaudžiavimui ir socialiniam neteisingumui. „Tokių darbų autoriai vis dažniau daro spaudimą studentams, administracijai ir kitų katedrų darbuotojams ir verčia juos išsakyti pritarimą savo pažiūroms. O šios pažiūros visiškai nėra mokslinės“, – teigia eksperimento autoriai, pabrėžiantys, kad rimti leidiniai todėl ir publikuoja absurdiškus straipsnius, nes „Bet kokiais tyrimais identiteto, privilegijų ir priespaudos srityje abejojantis žmogus rizikuoja būti apkaltintas siauraprotiškumu ir išankstiniu nusistatymu“.

20 nesąmonių

Eksperimentą mokslininkai pradėjo 2017 metų rugpjūtį ir prisidengę pseudonimais į įvairius autoritetingus ir recenzuojamus mokslo žurnalus išsiuntinėjo 20 straipsnių, kuriuos pateikė, kaip mokslinius tyrimus. Visi straipsniai buvo pašvęsti įvairioms kovos prieš socialinį neteisingumą formoms: feminizmo tyrimai, vyriškumo kultūra, rasinės tapatybės klausimai, lytinė orientacija, pozityvus požiūris į kūną ir pan. Autoriai rašė atvirai absurdiškus straipsnius, nevengdami humoro, kad jų moksliškumu nebūtų sunku suabejoti.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
4
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top