Gegužės 14 d. internete buvo paviešintas Lietuvos teisėsaugos ilgai slėptas 2012 m. gegužės 17 d. įvykių teisėjos Neringos Venckienės namuose vaizdo įrašas. Kaip savo palydimajame žodyje tvirtina Karolis Venckus, šis jo per kalantines paskelbtas įrašas į jų rankas patekęs per klaidą. Jame užfiksuota, kas iš tiesų vyko namo viduje tą ankstų gegužės rytą, kai neva „sėkmingai“ (taip iškart po šių įvykių gyrėsi antstolė Sonata Vaicekauskienė) buvo įvykdyta Kėdainių apylinkės teismo nutartis.
Primename, kad šio teismo pirmininkas teisėjas Vitalijus Kondratjevas savo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė naują Deimantės Kedytės gyvenamąją vietą – ciniškai nusprendė, kad geriausiai vaiko – galimos nusikaltimo aukos ir vienintelės likusios gyvos liudytojos – interesai bus patenkinti, jei bus išplėštas iš gimtųjų namų, kur jautėsi saugi ir mylima, ir patikėtas Liudininkų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybai ir Valstybės saugumo departamentui, tuo metu saugojusiems ir Laimutę Stankūnaitę. Tiesa, net teisėjas savo verdikte buvo įrašęs: prievarta prieš vaiką negalima.
Pristatydamas šįs įrašą, K. Venckus priminė ir tai, kaip šiuos „vaiko ėmimo“ vaizdus yra kvalifikavę Lietuvos Respublikos teismai, tuo metu, ko gero, vieninteliai „pašaliečiai“, matę, su kokia jėga Laimutė Stankūnaitė plėšė dukrą nuo N. Venckienės kelių, kaip jai į pagalbą atėjo vienas iš 200 pareigūnų, skausmingai užlaužęs neliečiamybę turinčios teisėjos rankas ir girdėję, kokio psichologinio smurto pilnais pokalbiais „ramino“ siaubą išgyvenantį vaiką neva vaiko teises ginti įpareigotos specialistės: „šio proceso metu prieš vaiką panaudoti veiksmai nebuvo pertekliniai“, „prieš vaiką nebuvo pavartotas fizinis ar psichologinis smurtas“; „prieš vaiką nebuvo naudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas“; „veiksmai, kurie buvo pritaikyti prieš D.Kedytę atitraukiant ją nuo N. Venckienės ir išnešant iš namų, nelaikytini smurto prieš vaiką vartojimu“ ir pan.
Ką nuo mūsų norėjo paslėpti, ko net LR Seimo nariai ar JAV teismai nesugebėjo išsireikalauti: