Dalijamės Leono Merkevičiaus replika po Vytauto Matulevičiaus svarstymų, ar Neringa Venckienė turi bent teorinį šansą būti išteisinta (ČIA).
Analogiška situacija buvo Eglės Kusaitės „terorizmo“ byloje. Vilniaus apygardos teismo teisėjai, supratę, kad kaltinimai beviltiškai žlugę, pasiūlė aukai kompromisą: pažeisdami įstatymus, iškraipę vadinamojo teisingumo principo prasmę, nuteisė ją ir skyrė 10 mėn. bausmę (t.y. lygiai tiek, kiek ji jau buvo praleidusi kardomajame suėmime).
BK numatyta mažiausia bausmė už terorizmo nusikaltimą yra 10 metų. Bausmė sumažinta 12 kartų, pritaikius vadinamąjį teisingumo principą, leidžiantį skirti mažesnę, nei įstatymo numatyta bausmė.
Žinoma, tai buvo ne teisingumo, o pasityčiojimo iš teisingumo principas, aukai neteisėtu būdu siūlant jai „palankiausią“ variantą, tikintis, kad ilgų procesų iškankinta auka pati sutiks su kompromisu ir neteiks apeliacijos. Juk aukštesnėje instancijoje reikalai galėjo pasisukti kitaip, ir daugiau „teisingumo principo“ teisėjai nebetaikytų.
Visuomenės dėmesys šiai bylai bei susiklosčiusios tarptautinės aplinkybės padarė savo – mergina buvo visiškai išteisinta, o jos pagrindinis persekiotojas, islamo konvertitas Daūd, mums žinomas kaip VSD vyriausiasis teroristų medžiotojas Arūnas Paukštė, nepraėjus metams, „nusišovė“ medžiokliniu šautuvu.