Mūsų šalį naujojo kairuoliškumo ideologija užgriuvo staiga. Todėl protestuojam. Ir pykstamės su valdžia bei oficialiąja žiniasklaida.
JAV ji plito palaipsniui: iš universiteto – į universitetą.
Prof. Č. Milošas, vėliau literatūros Nobelio premijos laureatas, savo akimis regėjęs šį procesą, jį taip nupasakoja:
„Tame universitete buvo žiūrima politinio korektiškumo, todėl buvo stengiamasi įdarbinti kuo daugiau tinkamos odos spalvos ir deramos orientacijos asmenų. Mažiau šansų gauti dėstytojo vietą turėjo baltasis, vyriškis, heteroseksualios orientacijos; šiek tiek daugiau – gėjus. Dar truputį daugiau – moteriškos lyties baltoji, tiesa, buvo pageidautina feminintinė veikla, plius, jei tai įmanoma, neslepiamas lesbijietiškumas. Kuo tamsesnė odos spalva, tuo geriau, tad Anglistikos fakultetas didžiavosi gavęs poetę, turinčią tris trokštamus bruožus: 1) juodą odą, 2) moterišką lytį, 3) rėksmingą eilių radikalumą.
Kai kurie fakultetai patyrė rimtų rūpesčių, nes iš kur, pavyzdžiui, paimti juodaodį švedų literatūrai dėstyti?
Slavų literatūrų fakultetas išsisuko iš keblios padėties atsisakydamas optimalių reikalavimų ir pasitenkindamas mokančiu rusų kalbą indu. Žymi romanistė iš Indijos tenkino Anglistikos fakulteto sąlygas kaip tamsiaodė ir moteris, deja, turėjo vyrą, užtat mokėjo išdėstyti kolonializmo bjaurastis.“ („Pakelės šunytis“).
Žodžiu, lietuviai ir kiti europiečiai dar turime kur eiti. Kairieji čia dar pridėtų: „Į PRIEKĮ“.