Greitai ūkininkams paramą išreiškė visuomenės Nyderlanduose, Kanadoje ir visame pasaulyje.
Nyderlandų ūkininkai savanoriškos sistemos dėka sumažino taršą azoto junginiais beveik 70 procentų. Bet vyriausybė tvirtina, kad to nepakanka, ir reikalauja dar 50 procentų sumažinti taršą iki 2030 metų.
Pačios olandų vyriausybės vertinimais, iš maždaug 35 000 ūkių 11.200, skirtų pieninių ir mėsinių galvijų auginimui, remiantis jos politika turėtų užsidaryti. 17 600 ūkininkų turėtų sumažinti savo bandą, o visa dabartinė šalies gyvulių banda turėtų būti sumažinta nuo pusės iki trečdalio.
Olandų vyriausybė pareikalavo daugelyje vietų visai nutraukti gyvulių auginimą. Iš 25,7 milijardų dolerių, kuriuos vyriausybė skyrė taršos mažinimui, tik 1 milijardas yra skirtas technologinėms naujovėms, o didžioji dalis likusių lėšų skirta ūkininkų daliai išpirkti.
Šis bandymas sukėlė nuožmų olandų ūkininkų pasipiktinimą, kurie įrodinėja, kad vyriausybė atrodo labiau suinteresuota sumažinti gyvulinės žemdirbystės apimtis nei rasti sprendimus, galinčius apsaugoti maisto tiekimą ir jų pragyvenimo šaltinį.
„Kodėl turėtumėt išpirkinėti ūkius ar mažinti bandas, jei turite galimybes investuoti į naujoves?“ – olandiškai klausė Karolina van der Plas (Caroline van der Plas), Ūkininkų – piliečių judėjimo partijos (BBB) įkūrėja ir vienintelė atstovaujanti šią partiją parlamento narė. „Mašinų pramonė atnaujinama paskutiniuosius 40 metų. Mašinų nesumažėjo, bet mūsų turimos mašinos mažiau teršia. Mes net turime elektrinių automobilių. Štai kodėl aš manau, kad tai beprotiška. Kodėl mes nesielgiame su ūkininkais kaip su mašinų pramone? Duokite jiems laiko surasti sprendimus ar sukurti naujoves. Jei taip darytume, mes galėtume gaminti maistą žymiai efektyviau ir su mažiau taršos. Ir tai daug pigiau nei supirkinėti ūkius.“
Ūkininkų protestai Nyderlanduose prasidėjo padidėjus pasauliniam neužtikrintumui dėl maisto, kilusiam dėl Rusijos invazijos į pagrindinę kviečių eksportuotoją Ukrainą.
Nyderlandai yra didžiausia mėsos eksportuotoja Europoje ir bendrai antra maisto eksportuotoja pasaulyje pagal ekonominę vertę po JAV – puikus pasiekimas valstybei, kuri savo dydžiu teprilygsta pusei Indianos valstijos. Ūkio produktų eksportas generuoja beveik 100 milijardų JAV dolerių pajamų per metus. Ekspertai šalies sėkmę priskiria jos ūkininkų įsisavintoms technologinėms naujovėms.
Nyderlandai yra tik viena tarp šalių, kur vyriausybės bando griežtai riboti ūkininkavimą. Pvz., Kanada siekia 30% sumažinti taršą azoto junginiais iki 2030 metų. Nors Kanados vyriausybė teigia, kad ji neįpareigoja mažinti trąšų vartojimo, ekspertai sutinka, kad toks radikalus taršos sumažinimas per tokį trumpą laiką įmanomas tik mažinant trąšų vartojimą, o tuo pačiu ir maisto gamybą. Išlaidos ūkininkams būtų tarp 10 ir 48 milijardų JAV dolerių.
„Jei spausite ūkininkus prie sienos be jokių išlygų, nežinau, kuo tai baigsis,“ – sakė Ganteris Džokamas (Gunter Jochum), Vakarų Kanados kviečių augintojų asociacijos prezidentas. „Tik pažiūrėkite, kas vyksta Europoje ir Nyderlanduose. Jiems to jau buvo per daug.“
Jei olandų apribojimus lemia susirūpinimas žemės ir oro užterštumu, tai Kanados pribojimus lemia troškimas stipriai paveikti klimato kaitą. Bet šiltnamio efektą keliančių dujų išskyrimas dėl ūkininkavimo nublanksta prieš tą, kurį kelia energijos gamyba. Jei anglies dioksido emisija dėl ūkininkavimo nuo 1990 iki 2020 metų padidėjo 87%, iki kiek mažiau nei 8 tonų, tai dėl naftos ir dujų gamybos ji per tą patį laikotarpį patrigubėjo, anglies dioksido išskirdama 69 tonas. Tačiau kartu su tarša per tą patį laikotarpį 40% padidėjo Kanados vasarinių kviečių derlius.
Pačias dramatiškiausias pasekmes turėjo Šri Lankos vyriausybės intervencija, kur 2021 metais dėl trąšų uždraudimo labai smarkiai sumažėjo derlius, sukeldamas badą ir ekonominę krizę, dėl kurios liepos mėnesį vyriausybė neatsilaikė. Dėl to, kad žemės ūkis yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, vyriausybės pastangos ir jų kurstoma atsakomoji reakcija gali pranašauti pasaulinę krizę.
Kodėl politikai yra tokie dogmatiški, nežiūrint akivaizdžios jiems skirtos kritikos, didėjant nesaugumui dėl maisto? Galų gale akivaizdu, net jiems patiems, kad ši strategija neveiksminga. Nyderlanduose po to, kai ūkininkai užblokavo magistrales, vertė ant kelių mėšlą ir visoje šalyje protestuodami degino laužus, jie iškovojo platesnės visuomenės palaikymą. Jei šiandien vyktų rinkimai, valdančiosios partijos prarastų reikšmingą dalį parlamento mandatų, o Van der Plas vadovaujama Ūkininkų – piliečių partija galėtų laimėti pakankamai balsų, kad suformuotų vyriausybę su Ministre Pirmininke Van der Plas.
Kanadoje federalinė vyriausybė įžiebė regioninių Albertos ir Saskačevano vyriausybių atsakomąją reakciją. O šiuo metu olandų ūkininkai įkvepia kitų ūkininkų protestus Europoje, įskaitant Vokietiją, Lenkiją ir Italiją.
Šaltinis: lifesitenews.com