alkas.lt
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. (Jauni suaugusieji angl. young adults – tai vystymosi amžiaus tarpsnis nuo vėlyvosios paauglystės iki visiškos suaugystės).
Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja.
Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių – bendrauti, mokytis ir dalintis žiniomis, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro medicinos psichologė Silvija Petkevičiūtė teigia, kad socialinė žiniasklaida dažnai sukuria „netikrą tikrovę arba idealus gyvenimo iliuziją“.
Tai gali rimtai pakenkti psichinei sveikatai bei turėti įtakos depresijos, nerimo, perdegimo atsiradimui ar netgi privesti prie minčių apie savižudybę.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose.
Kiti 25 proc. teigė, kad socialinė žiniasklaida padidino jų nerimą, nes jautė spaudimą gyventi pagal netikrus standartus, nepasiekiamus tikslus, kuriuos matė internete.
Tylusis žudikas – socialinis lyginimasis
Socialiniuose tinkluose – „Instagram“, „TikTok“ ar „Snapchat“, „Facebook“ – matome tik geriausią kitų žmonių gyvenimo pusę.
Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą.
Pasaką primenančios akimirkos, įspūdingos nuotraukos, tobuli kūnai, kvapą gniaužiantys vaizdo įrašai, kuriuos matome savo ekranuose, retai atspindi tikrovę.
„Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą.
Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami.
Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, – pastebi S. Petkevičiūtė.
Socialinių tinklų tamsioji pusė – FOMO
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei.
Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nevaldomu poreikiu naudotis socialiniais tinklais.
Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Panašiai kaip ir kitos priklausomybės, ji gali sutrikdyti mokymosi procesą, santykius su šeima ir draugais bei bendrą gyvenimo kokybę.
Per didelis laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis žinių srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų – akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.
Nepakankamas miegas, savo ruožtu, gali lemti dėmesio sutelkimo sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir susilpninti imunitetą.
Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir atskirti.
Tokia priklausomybė gali pakenkti ir asmeniniams santykiams – praleidžia mažiau laiko su artimaisiais, nes didžiąją dalį jų laiko „sugeria“ virtualus bendravimas.
Pasak medicinos psichologės:
„Socialinių tinklų naudojimas skatina smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.
Kiekvieną kartą, kai gauname naują pranešimą ar „patiktuką“, mūsų smegenyse išsiskiria dopaminas – malonumo hormonas.“
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ – baimę praleisti ką nors svarbaus.
FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Nuolatinis poreikis tikrinti telefoną, nerimas ir baimė, depresija, sutrikęs miegas, problemos mokykloje ar darbe–dažniausi FOMO požymiai.
Iškreiptų veidrodžių karalystė
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti svarbiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo.
Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą.
Jaunieji suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos požymių.
Nuotraukos, vaizdo įrašai, kuriuose parodomos tik geriausios ar specialiai šiam kadrui sukurtos akimirkos:
tobulas kūnas, įdomios kelionės ir laimingi santykiai, pasiekta svajonių karjera – gali tapti postūmiu pažeidžiamiems žmonėms žengti į pavojingą teritoriją.
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę.
Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, – teigia Silvija.
Socialiniai tinklai lengvai gali skatinti žalingą elgesį, pavyzdžiui:
ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Retas susimąsto, kad idealius vaizdus dengia filtrai, redagavimo įrankiai, paslėpdami „tikrą netobulumą“.
Kaip įveikti socialinių tinklų priklausomybę?
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių – suvokti kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra tikra, rimta problema, tačiau įveikiama.
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Svarbu rasti pusiausvyrą ir naudoti socialinius tinklus atsakingai.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į tikrą veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą.
Padeda sveikų įpročių skatinimas:
Daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas – griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Pastebima tendencija, kad socialinių tinklų „aukos“ vis jaunėja, tad tėvai, mokytojai ir psichikos sveikatos žinovai turi atvirai bei garsiai kalbėti apie socialinių tinklų tikrovę jau su pradinių klasių moksleiviais.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti tikro gyvenimo.
Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija – tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, – teigia S. Petkevičiūtė.