Rūta Pukenė | DELFI.lt
Nors turėjome realią galimybę sustabdyti emigraciją prieš išsiplečiant jos mastams, ją iššvaistėme.
Tuo įsitikinęs Pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijos „Futura Scientia“ narys, Fizinių mokslų ir technologijų centro Nanoinžinerijos skyriaus ir UAB „Ferentis“ vadovas dr. Ramūnas Valiokas.
Dar 2009 m. kartu su kolega Daumantu Matuliu jie Vyriausybei pasiūlė tuomet gana utopiškai nuskambėjusį sumanymą, kuris naujai sužibo šiemet. Iniciatyvoje „Idėja Lietuvai“ į viršūnes kelią skinasi idėja pritraukti į Lietuvos universitetus 50 profesorių iš TOP 50-ies pasaulio universitetų.
Šįkart jos autorius – buvęs „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas. Jo teigimu, turime pasikviesti 50 pirmaujančių profesorių iš viso pasaulio – lietuvių ir ne tik lietuvių – į Lietuvos universitetus.
Padėtų pamatus naujos kartos universitetų atsiradimui
„Apie 1999–2000 m. atsirado toks nedidelis tuometinių išeivių, jaunų mokslininkų darinys. Besigilindami, kokių priemonių reikėtų, kad Lietuva taptų mokslo ir technologijų šalimi, supratome, kad žmogiškieji ištekliai yra pirmasis žingsnis. Tuomet įžiūrėjome net tam tikrų sąsajų su prieškario Lietuva, kuomet mūsų šalis atsistatė kaip valstybė, kiek dėmesio tuo laiku skirta pasaulinės kompetencijos pritraukimui, akademiniam atsinaujinimui. Aišku, dabar – kiti laikai, turime stiprios profesūros, mano kartos žmonės yra auklėti lietuviškų universitetų, bet to neužtenka norint konkuruoti“, – kalbėjo R. Valiokas.
Pats jis disertaciją apsiginti nusprendė Švedijoje, kur mokslinį darbą dirbo beveik 9 metus, kiek daugiau nei metus pašnekovas stažavosi ir Vokietijoje, tačiau nusprendė grįžti į Lietuvą.
„30–40-ies metų atgal mokslo pasiekimai nulėmė mūsų dabartinį rezultatą biotechnologijų, lazerių srityse, bet tai neužtikrina, kad po dar tiek pat metų į priekį mus ves tos pačios žinios, akademinis užtaisas. Mūsų požiūris – diskutavome apie tai daug tiek viduje, tiek atvirai – įvairiose mokslo srityse turime turėti tam tikrą branduolį, kritinę masę priešakinių žmonių, kurie vėliau, atliepdami pasaulines tendencijas, padėtų pamatus naujos kartos universitetų atsiradimui Lietuvoje“, – kodėl ši idėja naudinga, aiškino mokslininkas.
Į Vyriausybę kreipėsi dar prieš 9 metus
Tuomet buvo garsiai įvardytas ir konkretus skaičius – 50 profesorių. Jis gautas atlikus skaičiavimus, tyrimus. Be to, tikėta, kad būtent tokio kiekio specialistų indėlis būtų aiškiai jaučiamas, aplink save greičiausiai jie burtų ir jaunesnius profesorius, doktorantus.
„2009 m. mes šią iniciatyvą aprašėme ir įteikėme tuometinei Vyriausybei, tačiau beliko apgailestauti, kad nepavyko. Tada kalbėta apie slėnių programą – aišku, buvo gerų projektų, pats esu tų lėšų naudotojas, tačiau prioritetu buvo iškelta statyba, įranga, bet indėlis buvo ne žmonių naudai“, – sakė R. Valiokas.
Valstybės kontrolė (skaityti ČIA – Tiesos.lt) galiausiai pripažino, kad šio projekto rėmuose lėšos nebuvo panaudotos visiškai tinkamai. 2007–2016 m. valstybė skyrė 628 mln. Eur mokslo ir verslo bendradarbiavimui.
„Auditas parodė, kad Lietuvoje investiciniam projektui studijų ir mokslo srityje – slėnių sukūrimui – 2012–2015 m. buvo panaudota beveik 299 mln. Eur, tačiau šis mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo įrankis nedavė laukiamų rezultatų: infrastruktūra nėra išnaudojama taip, kaip planuota: atviros prieigos centrų užimtumas 2012–2015 m. buvo 44 proc. Be to, slėniuose įsteigtų mokslo ir technologijų parkų, turėjusių pritraukti ir remti verslo įmones, veikiančias MTEP srityje, pagrindinė veikla (96 proc. pajamų) – patalpų nuoma“, – rašyta išvadose.
Reikėtų maždaug 200 mln. eurų 4–5 metams
Anuomet R. Valiokas su kolegomis apskaičiavo, kad 50-ies profesorių programa kainuotų apie 600 mln. litų arba maždaug 170 mln. eurų.
„Tai – vadinamasis pradžios paketas. Mes žiūrėjome, kiek panašios programos atsiėjo, pavyzdžiui, Suomijoje, Škotijoje. Šie pinigai – ne tik atlyginimas profesoriams, bet ir lėšos tyrimams, įrangai. Nesvarbu, kad kažką esame nupirkę – tokio kalibro žmonės dažniausiai turi savitą požiūrį, kas jiems reikalinga, tad, jei jie kviečiami su misija organizuoti tyrimus, turime jiems užtikrinti laisvę įsigyti reikiamą įrangą.
Moksliniai tyrimai yra brangus užsiėmimas. Tarkime, gyvybės mokslų srityje vienas darbuotojas „išdegina“ apie 15 tūkst. eurų per metus. Atsiprašau, negražu taip apie mokesčių mokėtojų pinigus, bet eksperimentai yra eksperimentai, o 15 tūkst. – dar labai kukli, minimali suma. Taigi, kai suskaičiuoji visas dedamąsias, gauni apie 200 milijonų eurų projekto periodui. Taikomiesiems mokslams taikomas maždaug 4–5 metų laikotarpis“, – sakė pašnekovas.
Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.