Prieš trejus metus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija išplatino pranešimą apie Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, UAB „Toksika“ Šiaulių filialo padalinyje pradėsiantį veikti pavojingų atliekų tvarkymo įrenginį, kuriam statyti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšų buvo skirta beveik 87 mln. litų.
Įrenginio konstrukcija užtikrina maksimalų saugumą tvarkant pavojingas atliekas, tuomet teigė Šaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vidmantas Svečiulis. Jas deginant temperatūra pakyla net iki 1100 laipsnių pagal Celsijų, ir yra išskaidomos žmonių sveikatai galimai pavojingos medžiagos, o visuomenei pateikiama tiksli automatinės monitoringo sistemos informacija apie į aplinką patenkantį anglies monoksidą, azoto oksidus, vandenilio chloridą, sieros dioksidą, bendrąją organinę anglį, kietąsias daleles. Buvo nustatytos kvotos – per metus sudeginti iki 8 tūkst. tonų pavojingų atliekų.
Vis dėlto po poros metų, 2012 m. balandį pradėjus darbą bandomuoju režimu, į aplinkos orą išmestų teršalų kiekis gerokai viršijo leistiną normą. Dėl aplinkosauginių reikalavimų neatitikimo šiam projektui buvo sumažinta Europos Sąjungos parama, rangovui pareikštos teisinės pretenzijos. Nepaisant tuometinio „Toksikos“ generalinio direktoriaus Arūno Paciulevičiaus atkaklių pastangų priversti rangovus ištaisyti klaidas, o jų neištaisius – neleisti pavojingų atliekų deginimo įrenginio eksploatavimo, įvykiai pakrypo netikėta linkme – jam teko šalių susitarimu palikti direktoriaus postą. Tiesa, jis nenurimo, kreipėsi į STT, FNTT ir į projektų vykdymą prižiūrinčias ES organizacijas. Išvadą, jog pavojingų atliekų deginimo įrenginys neatitinka jam keliamų reikalavimų, pateikė ir nepriklausomas ekspertas – technikos mokslų daktaras Christoph Müller iš Šveicarijos, atstovaujantis šios šalies bendrovei „CSD INGENIEURE“.
Šio Lietuvai gyvybiškai reikalingo objekto „priėmimas“ užtruko. Kaip teigia Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, ilgiau delsiant gresia Europos Sąjungos sankcijos – reikalavimas sugrąžinti skirtą paramą. Tad nuo gruodžio 20 d. Aukštrakiuose vėl pradėti UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginio bandymai. Jei bus priimtas sprendimas, jog jis atitinka aplinkosaugos, darbų saugos ir kitus reikalavimus, bus leista pradėti jį eksploatuoti.
Rangovų darbo brokas ir projekto sutarties reikalavimų nepaisymas ateityje atneš dar didesnių nuostolių – teigia visuomenininkai ir specialistai bei skubiai kviečiasi į Šiaulius Seimo Antikorupcinės komisijos atstovus ir žurnalistus.
Visuomenininkas, skulptorius Gintautas Lukošaitis, gruodžio 20 d. kartu su Šiaulių miesto Tarybos nariais Artūru Visocku ir Aurimu Nausėda bei savivaldybės atstovu Romaldu Šemeta apsilankęs Aukštrakiuose, pasidalijo savo įspūdžiais su Tiesos.lt:
Gintautas Lukošaitis. Asmen. albumo nuotr.
„Esu menininkas (iki šiol taip galvojau) ir turiu išlavintą vaizduotę, tačiau eilinį kartą tikrovė ją lenkia. Tai, ką šiandien pamačiau, yra klaiku. Pavojingų atliekų deginimo gamykla – tai ypatingos svarbos valstybinės reikšmės objektas, jos bandymai ir priėmimas turėtų vykti ypač atsakingai, o Priėmimo komisija pagal nustatytą tvarką, laikydamasi visų procedūrų, turi užtikrinti, jog neliktų jokių projekto sutarties pažeidimų. O netvarkos, net iš pirmo žvilgsnio, tikrai nemažai: neįrengti atliekų priėmimo sandėliai – kietosios šiukšlės sukrautos tiesiai ant žolės. Nėra specialios autotechnikos – žmonės plikomis rankomis krauna visokį cheminį šlamštą. Ne toks smulkintuvas. Ne visiškai sukomplektuota cheminių tyrimų laboratorija, nepastatytas šaldytuvas medicininėms atliekoms… Ar įsivaizduojate, koks bus tvaikas vasarą, kai jos pradės švinkti? Ten dirbantys žmonės tarsi gyvi lavonai, nes jie dirba be specialiųjų apsaugos priemonių. Ir baisiausia – degios skystosios medžiagos sandėliuojamos ne kitoje patalpoje esančiame metaliniame rezervuare, bet… plastmasinėje talpoje prie krosnies po degikliu. Štai taip!
Neįrengti termovizoriai, tik priešgaisriniai davikliai, kurie pradėtų veikti tik kilus gaisrui. Beje, prieš porą metų gaisras jau buvo kilęs… Nemačiau nei gesintuvo, nei kitokios priešgaisrinės technikos. Kaip ugniagesiai galėjo suteikti leidimą pradėti gamyklos bandymus?
O didžiausia problema – pavojingų atliekų deginimo krosnis tris kartus didesnė, nei reikia. Projekte buvo numatyta, jog jos galingumas bus 5 Mw/h, o pastatyta 6,4 Mw/h. Krosnies tūris padidėjo 300 procentų, nors oficialiai skelbiama, kad tik 13… Norint tokią didelę krosnį įkaitinti iki reikalingos temperatūros ir vėliau projekte numatytą 1200º C temperatūrą palaikyti, teks sudeginti daug papildomo krosninio kuro – paskaičiuota, kad jo prireiks net 218 tonų per metus. Kas už jį mokės? Niekas negali atsakyti, kiek mums kainuos šio objekto eksploatacija? Mano paskaičiavimu – daugiau nei 4 mln. Lt per metus, tad per 20 metų susidarys dar apie 90 mln. litų… Kitas variantas – didinti deginamų pavojingų medžiagų kiekį, bet tuomet dar labiau bus teršiama aplinka. Kita vertus, šios krosnies techniniai duomenys net neleidžia pasiekti reikiamos temperatūros…
Kita problema – niekas negalėjo mums tiksliai atsakyti, kiek į krosnį pilama kuro ir reagentų ir kaip patikrinti, per daug jų, per mažai ar atitinka normatyvus. Dabar tik bandoma pasiekti kažkokių teigiamų poveikio aplinkai vertinimo (PAV) rezultatų, tiksliau – PAV reikalavimus pritaikyti prie esamos situacijos.
Mums lankantis, gamyklos rangovo, Italijos įmonės „Hafner Srl“ atstovo nebuvo, matyt, išvažiavo pas Kalėdų senelį, paliktas tik technikas – toks sustiręs italas, kuris nieko negalėjo paaiškinti. Teritorija nesaugoma, kaminai rūksta. Kas kontroliuoja, kas fiksuoja – ar išmetami pelenai netoksiški?
Matyt, neatsitiktinai gamyklos bandymui pasirinktas šventinis laikas – nuo gruodžio 20 d. iki sausio 11d. Juk per tarpušventį mažai kam ji rūpės. Kita vertus, pagal Europos Sąjungos direktyvas, pavojingų atliekų deginimo įrenginių bandomasis laikotarpis tęsiasi pusę metų, tik po to daromos išvados apie jų poveikį aplinkai ir kitką. Jei atrandama trūkumų, rangovai juos taiso ir vėl pusę metų tęsiasi bandomasis laikotarpis. Šios sąlygos grubiausiai pažeidžiamos.
Gal ir čia Paleckio ir Maskvos darbas?
Į šią problemą politikai nekreipia dėmesio, nei viena partija – visa tai nebuvo įdomu nei socialdemokratų atstovui, Šiaulių merui Justinui Sartauskui, nei Šiaulių skyriaus TS-LKD pirmininkui ar TS-LKD frakcijos seniūnui Jonui Bartkui… O galutinį sprendimą dabar turi priimti Aplinkos ministras, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Valentinas Mazuronis.“
Paprašytas trumpai pakomentuoti situaciją, Seimo narys Naglis Puteikis buvo lakoniškas:
Naglis Puteikis. Andriaus Ufarto nuotr.
„Lietuva – stebuklų kraštas. Viskas daroma atžagariomis rankomis, kainuoja daug brangiau arba klesti korupcija. Bet kokia vakarietiškos kultūros šalis, gavusi tokius pinigus – 87 mln. Lt iš ES ir valstybės biudžeto, susitvarkytų saugiai ir profesionaliai ir nenuodytų savo piliečių. Tai dar vienas pavyzdys, jog tai, kas veikia ES, Lietuvoje neveikia. O politikai ir teisėtvarka, kaip visada, demonstruoja bejėgystę.“
Išsamų dviejų dalių dokumentinį pasakojimą „Mirties gamykla“ apie pavojingų atliekų deginimo įrenginio projektą Aukštrakiuose galima pasižiūrėti youtube.com: 1 dalis; 2 dalis.