Siūlome susipažinti su kaltinamosios Ramintos Baltuškienės pareiškimu ir parodymais, jos perskaitytais pirmadienį, kovo 12 dienos, posėdyje į Šiaulių Apygardos teisme.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMUI
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-332/2018
(Teisėjai: Raimundas Jurgaitis – pirm., pran.;
Virginija Žindulienė, Nijolė Matuzevičienė)
KALTINAMOJI:
RAMINTA BALTUŠKIENĖ,
a. k. 44111140755, gim. 1941-11-14,
gyv. Pramonės pr. 79-39, Kauno m.
Kaltinamosios Ramintos Baltuškienės pareiškimas ir parodymai
Man, Ramintai Baltuškienei, šioje baudžiamojoje patikslintame kaltinime nurodyta:
Raminta Baltuškienė kaltinama tuo, kad ji veikdama Audronės Skučienės ir asmens N. V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje bei joms vadovaujant – su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarusi daryti kelis ir daugiau nusikaltimų, tyčia siekdama sutrukdyti antstolei S. Vaicekauskienei įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 ir 2011-12-16 sprendimus, susijusius su D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei, bei užtikrinti aktyvų pasipriešinimą galimam D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei pagal paminėtus teismo sprendimus, – kaip vykdytoja, asmens N. V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, ir A. Skučienės pavedimu, būdama valstybės tarnautoja (politinio asmeninio pasitikėjimo) ir eidama Lietuvos Respublikos Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjos pareigas, pasinaudodama Seimo nario padėjėjo-sekretorės tarnybine padėtimi bei pažintimis, laikotarpiu nuo 2012-03-23 iki 2012-07-17 neteisėtai rinko informaciją iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto apie valstybinių institucijų pareigūnų ir tarnautojų veiksmus ir sprendimus, susijusius su mažametės D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimu jos motinai L. Stankūnaitei, bei perdavė surinktą informaciją asmeniui N. V. , kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, ir A. Skučienei:
– 2012-03-30 d. 14 val. 09 min. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad vaiko teisių pareigūnai tą dieną tikrai pas juos neatvyks,
– 2012-04-02 d. 14.25 val. telefonu informavo A. Skučienę, kad tą dieną taip pat vaiko teisių pareigūnai tą dieną tikrai pas juos neatvyks,
– 2012-04-03 d. 16.32 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad 2012-04-04 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudaryta darbo grupė – Komiteto pirmininkas Rimantas-Jonas Dagys kviečia Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Birutę Daugėlienę į pasitarimą (gautas raštas Nr. 19-1-3336),
– 2012-04-06 telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi dėl psichologų skyrimo perduodant D. Kedytę motinai metu (raštas 2012-03-29 Nr. S-932/19-2-1094),
2012-04-09 d. 20.46 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad iš seimo narės Vincės-Vaidevutės Margevičienės sužinojo, jog vaiko perdavimas nebus vykdomas greitu laiku, kadangi 2012-04-12 d. vėl vyks Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytos darbo grupės posėdis dėl visų šių įvykių, kuriame dalyvaus daugelis pareigūnų, susijusių su šiuo perdavimu (raštas 2012-04-10 Nr. S-2012-2753),
– 2012-04-17 d. 0.56 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvyko į Vilnių į pasitarimą (2012-04-17 d. raštas Nr. 12- 1-592),
– 2012-04-19 d. 17.22 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė yra parašiusi potvarkius dėl siūlymo Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti D. Kedytei globą (2012-04-18 d. Nr. 6.7.-2012-100)PR-85),
– 2012-04-23 d. 12.43 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad iš Policijos departamento savivaldybėje yra gautas raštas dėl pasirengimo vykdyti teismo nutartį (2012-04-23 d. Nr. R20-357),
– 2012-04-24 d. 00.42 val. telefonu pranešė A. Skučienei informaciją, gautą iš Seimo narės Vincės-Vaidevutės Margevičienės, apie tai, kad darbo grupė žada priimti sprendimą, jog iki pedofilijos bylos išnagrinėjimo D. Stankūnaitė (Kedytė) būtų palikta gyventi pasN. Venckienę,
– 2012-04-25 d. 22.12 val. telefonu. Skučienę, o vėliau ir N. Venckienę ką sužinojo, apie 2012-04-25 d. LR Seime vykusį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytos darbo grupės „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ išvadų svarstymą,
– 2012-05-07 d. 10.05 val. telefonu informavo A. Skučienę, kad 15.00 val., Vaiko teisių specialistės vyksta į pasitarimą su policija (2012-05-07 d. raštas Nr. 12-1-694), 2012-05-23 d. 11.33 val. telefonu informavo A. Skučienę, kad D. Stankūnaitei (Kedytei) laikinoji globa buvo panaikinta Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Ratkelio pasirašytu įsakymu 2012-05-09 d. (2012-05-09 d. Nr. A-1770),
tokiu būdu ji, piktnaudžiavo tarnyba ir šiais bendrais veiksmais apsunkino paminėtų teismo sprendimų vykdymą – D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimo motinai L. Stankūnaitei organizavimą bei atlikimą, siekiant įvykdyti teismų sprendimus teko pasitelkti itin dideles policijos pareigūnų pajėgas, dėl ko policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą bei dėl šių jos veiksmų buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetas;
tokie Ramintos Baltuškienės veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., 228 str. 1 d., 231 str. 1 d. požymius.
1. Ir patikslintas kaltinimas man nėra iki galo aiškus ir suprantamas.
1. Ir patikslintas kaltinimas man nėra iki galo aiškus ir suprantamas.
1.1. Kaltinimo pradžioje (kurią galima įvardinti to kaltinimo „Preambule“) nurodoma, kad aš esą veikiau Audronės Skučienės ir asmens N. V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje bei joms vadovaujant – su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarusi daryti kelis ir daugiau nusikaltimų. Iš šios kaltinimo dalies visiškai neaišku, kokie dar nusikaltimai inkriminuojami šioje baudžiamojoje byloje man, nes iš paties kaltinimo matyti, jog esu kaltinama esą padariusi du nusikaltimus, t.y. nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 231 str. 1 d. Kadangi kaltinime nurodoma, kad buvau susitarusi daryti kelis ir daugiau nusikaltimų, o kaltinime konkrečiau nurodyti tik du tariami nusikaltimai, todėl lieka neaišku, kokias dar nusikalstamas veikas, inkriminuojamas man, turi omenyje kaltinimo autorius – prokurorė. Tas neaiškumas juo labiau aktualus man (kaltinamajai) todėl, kad pačiame kaltinamajame akte bei pakeistame kaltinime minimiems tariamiems mano bendrininkams (Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Andrejui Lobovui, Rimantui-tanislovui Rinkevičiui, Tatjanai Borovec, Renaldui Ščiglinskui, asmeniui T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violetai Banaitienei, Gintarui Banaičiui) bei man inkriminuojamų nusikaltimų organizatoriams Audronei Skučienei ir asmeniui N.V. (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas) kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime yra inkriminuojama eilė nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos ne pagal tuos baudžiamuosius įstatymus, kurie pačiai man nurodyti kaltinime.
Minėtuosius kaltinimo neaiškumus dar labiau komplikuoja ir tos aplinkybės, kad tas kaltinimas išdėstytas tik vienu sakiniu, tačiau per daugiau kaip pilną standartinį mašinraštinį puslapį. Taigi, ir lieka neaišku, ar man bandoma šioje byloje inkriminuoti ir kaltinamajame akte minimo „asmens N. V.“ veiksmai, minimi tame akte visumoje bei tame tarpe išskirtuose man konkrečiuose kaltinimuose. Taip pat, jeigu tie „asmens N. V.“ (o atskirose Kaltinamojo akto dalyse ir kitų asmenų: Audronės Skučienės, Gedimino Aiduko, Dariaus Kaminicko, Vitalijaus Keršio, Andrejaus Lobovo, Rimanto-Stanislovo Rinkevičiaus, Tatjanos Borovec, Renaldo Ščiglinsko, asmens T.S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violetos Banaitienės, Gintaro Banaičio) veiksmai bandomi man inkriminuoti, tai neaišku, kokie konkrečiai tų asmenų veiksmai yra ir kurie jų (visi tų asmenų veiksmai ar dalis tų asmenų veiksmų) bandomi man inkriminuoti.
Pažymėtina, jog įvertinant tokiu būdu man išdėstytą kaltinimą minėtieji neaiškumai nėra formalaus pobūdžio, nes dėl paminėtųjų priežasčių man taip ir nėra iki galo aišku, ar aš turinti gintis tik dėl tariamų nusikalstamų veikų, man kaltinime kvalifikuojamų pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 231 str. 1 d. ir bandomų kaltinime detalizuoti, ar ir dėl nusikalstamų veikų (visų ar atskirų), nurodytų kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Dar kartą akcentuoju, jog tie kaltinimo neaiškumai yra dar didesni, jeigu vertinti prokurorės pareiškimą dėl kaltinimo pakeitimo su likusiąja kaltinamojo akto dalimi (nekalbant jau apie tą rezoliucinę kaltinamojo akto dalį, kuri buvo iki pakeitimo, t.y. kuri dabar jau pakeista).
1.2. Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas prokurorės prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, tame pareiškime išdėstytas tame tarpe mano atžvilgiu suformuluotas patikslintas kaltinimas, vertintini bendrame kontekste su pačiu kaltinamuoju aktu, tai yra to akto likusia, t.y. nepakeista, dalimi. Tuo tarpu ar vertinti kaltinamąjį aktą atskirai nuo to prokurorės prašymo dėl kaltinimo pakeitimo, ar visumoje su tuo prašymu, iš likusios (nepakeistos) kaltinamojo akto dalies vis tiek lieka niekaip neaišku, kokiu pagrindu man bandomas inkriminuoti bendrininkavimas (bendrininkų grupė) su visa eile tame akte bei prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodomais asmenimis – Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu). Šis kaltinimo trūkumas yra itin reikšmingas man ir todėl, kad absoliučios daugumos tų kitų asmenų, paminėtųjų kaltinime, aš net nepažinojau, niekada savo gyvenime su jais neturėjau jokių reikalų.
Kalba čia eina ne apie tai, jog pačioje byloje nėra jokių duomenų, kad aš būčiau susitarusi ar tarusis daryti kokias nors nusikalstamas veikas su paminėtaisiais asmenimis ar su kuriais nors atskirais iš jų (visa tai būtų įrodymų vertinimo klausimas, kuris sprendžiamas viso bylos nagrinėjimo metu ir galutinai išsprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą). Reikalas tame, kad pagal visą kaltinamojo akto kontekstą nėra niekaip aišku, kokiu pagrindu ta tariama bendrininkų grupė (ir dar organizuota bendrininkų grupė) su nurodytais asmenimis bandoma man inkriminuoti. Tai yra, tai nėra aišku nei iš paties konkretaus man išskirtojo kaltinimo, nei iš likusios kaltinamojo akto dalies. Pažymėtina, kad pačiame kaltinamajame akte, nei dėstant jame šioje byloje surinktus įrodymus, nei kitose to akto dalyse, taip ir nenurodoma, kokiu pagrindu ta „bendrininkų grupė“ su minėtaisiais asmenimis bandoma man inkriminuoti.
1.3. Iš išskirtosios kaltinimo dalies yra neaiškūs ir tokie klausimai:
– dėl kaltinimo teiginių „tyčia siekdama (…) užtikrinti aktyvų pasipriešinimą galimam D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei“ – visiškai neaišku: kuo konkrečiai pasireiškia tas „aktyvus pasipriešinimas“ (kokius konkrečius veiksmus turi omenyje kaltintojas juos apibendrintai apibūdindamas „aktyviu pasipriešinimu“; ar tie veiksmai buvo atliekami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių ieškinio civilinėje byloje nagrinėjimą, leistinose ribose, ar tos normos buvo pažeistos; jeigu tos teisės normos buvo pažeistos, tai kuo konkrečiai pasireiškė tie pažeidimai; ar tie pažeidimai buvo vien tik civilinio procesinio pobūdžio, ar jie buvo kuo nors nusikalstami; jeigu nusikalstami, tai kuo pasireiškė tų veiksmų kriminalinis pobūdis? visoje šioje plotmėje taip pat kyla ir daugybė kitų klausimų;
– kada konkrečiau tie kaltinime abstrakčiai įvardijami veiksmai, t.y. aktyvus pasipriešinimas galimam D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei“ buvo atlikti.
1.4. Dėl kaltinimo teiginių, išdėstytų to kaltinimo pradžioje: „pasinaudodama (…) pažintimis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2012 m. liepos 17 d., neteisėtai rinko informaciją“ – yra neaiškūs tame tarpe sekantys klausimai: kokios mano, Ramintos Baltuškienės, konkrečios pažintys (su kokiais konkrečiai asmenimis ar pareigūnais) turimos omenyje kaltinime; kuo konkrečiai pasireiškia tas „informacijos rinkimo neteisėtumas“.
1.5. Kaip iš kaltinamojo akto, taip ir iš patikslinto kaltinimo visiškai neaišku, kuo (kodėl, kaip, dėl ko) aš „bendrais veiksmais apsunkinau paminėtų teismo sprendimų vykdymą – D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimo motinai L. Stankūnaitei organizavimą bei atlikimą“.
1.6. Taip pat kaip iš kaltinamojo akto, taip ir iš patikslinto kaltinimo visiškai neaišku, koks yra ryšys tarp kaltinamajame akte ir patikslintame kaltinime išdėstytųjų, man inkriminuojamų „bendrųjų veiksmų“ ir pasitelkimo itin didelių policijos pareigūnų pajėgų, siekiant įvykdyti teismų sprendimus, dėl ko policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą, dėl šių jos veiksmų sumenkinant Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetą.
1.7. Pažymėtina, kad mano teisių į gynybą šioje byloje realizavimą (kaltinimo suvokimą ir atitinkamas galimybes man gintis) ženkliai apsunkina ir kaltinime neįvardintų asmenų „N. V.“, T. S., kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas“, įvedimas (kaip kaltinime tariamos „bendrininkų grupės“ narių) į tą man pareikštą kaltinimą, juo labiau, kad tas minėtųjų asmenų įvedimas į kaltinimą yra atliktas neprisilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų. Ypač man apsunkina šioje dalyje kaltinimo suvokimą ta aplinkybė, jog palyginus tą dabartinį kaltinimą su atitinkamais man buvusiais pareikštais įtarimais, pastaruosiuose vietoje tų asmenų buvo nurodyti konkretūs žmonės, o dabar man teko ir tenka gintis vis tik spėliojant apie tai, kokius gi tiksliai asmenis turi omenyje kaltintojas, įvardindamas minėtuosius „N. V.“, T. S., kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas“.
1.8. Dėl kaltinimo teiginio „policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą“. Šioje dalyje neaišku, kuo ši „žala pasireiškia“ (ji niekaip kaltinime nekonkretizuota – jos kilmė, pobūdis ir pan.). O be to ir iš kaltinamojo akto, ir iš pareiškimo, kuriuo bandytas tikslinti kaltinimas, niekaip neaiškus net ir priežastinis ryšys tarp kaltinime nurodytų man inkriminuojamų veiksmų ir tos tariamos žalos.
1.9. Kaltinime pateiktos abstrakčios bei deklaratyvios nuorodos apie tai, kad dėl kaltinime tariamų mano veiksmų „buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetas“. Šioje dalyje kaltinimas niekaip nedetalizuotas, nekonkretizuotas, o todėl ir nėra aiškus.
Be to šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad šios bylos procese prokurorė ilgą laiką iki galutinio (patikslinto, dabar aptariamo) kaltinimo man pareiškimo nurodinėjo, jog aš esą pažeidžiau: Valstybės tarnybos įstatyme numatytas atskiras pareigas, taip pat valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir taisykles, net pagrindinius valstybės tarnybos principus, esą iškraipiau tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkinau valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, sumenkinau Lietuvos Respublikos valstybės ir Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą, grioviau pasitikėjimą Seimu. Tų savo teiginių prokurorė taip pat niekaip nedetalizavo. Tokie kaltinimo trūkumai yra ne formalus dalykas. Pažymėtina, kad prokurorės minėtieji abstraktūs valstybės tarnautojų veiklos principai būna pažeidžiami ne tik padarant nusikalstamas veikas, bet ir drausminiais, tarnybiniais pažeidimais. Žodžiu, už tų veiklos principų pažeidimo turi glūdėti kokios nors konkrečios neigiamos pasekmės. Tuo tarpu, jeigu Pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte, Administracinės teisės pažeidimo protokole, Teikime dėl drausminės nuobaudos ar kokiame nors kitame procesiniame dokumente, kuriuo pareiškiamos valstybės tarnautojui pretenzijos dėl veikos, susijusios su tarnybiniais pažeidimais, nenurodomos konkrečios tariamo pažeidimo pasekmės, tokiais atvejais būna akivaizdžiai apribojama traukiamo atsakomybėn (ar tai būtų baudžiamoji, ar administracinė, ar drausminė atsakomybė) asmens teisė į gynybą. Kitas svarbus nurodomo kaltinimo trūkumo aspektas yra tame, jog tas trūkumas akivaizdžiai trukdo atriboti atsakomybės rūšis. Mano atveju – drausminę atsakomybę (jeigu pastarajai net ir būtų kokios nors kitos sąlygos) nuo dabar kaltinime deklaruojamos baudžiamosios atsakomybės. Šalia to pažymėtina, jog tokio atribojimo negalimumas (kai niekaip konkrečiau nedetalizuojamos kokios nors tariamos neigiamos deklaruojamo pažeidimo pasekmės) itin trukdo ne tik ištirti, bet ir išnagrinėti baudžiamąją bylą, nekalbant jau apie tai, jog tai nepelnytai apsunkina traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens gynybą.
1.10. Kaltinimo suvokimą itin apsunkina ir tai, jog nors jame nurodomi man inkriminuojami veiksmai kvalifikuojami pagal du atskirus baudžiamuosius įstatymus, t.y. nors esu kaltinama padariusi mažiausiai du nusikaltimus (dėl tų inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekio neaiškumus jau išdėstėsčiau), tačiau patikslintame kaltinime tų tariamų nusikalstamų veikų joks atskiras apibūdinimas nėra prokurorės pareiškime kaip nors pateiktas, o tik pateikiamas vientisas tariamos veikos aprašymas ir toliau nurodomas vertinimas pagal du atskirus, savarankiškus baudžiamuosius įstatymus. Manau, jog tokio kaltinimo išdėstymo ydingumo vis tik negalima pateisinti kokia nors tariama inkriminuojamų nusikaltimų sutaptimi ar pan.
1.11. Yra ir daugiau neaiškumų minėtame Kaltinamajame akte ir jame išskirtajame mano atžvilgiu kaltinime, o taip pat ir prokurorės „Prašyme patikslinti kaltinimą“, nekalbant jau apie pastarųjų procesinių dokumentų gana sudėtingą ir klaidingą išpildymą. Jau minėjau, jog Kaltinamasis aktas mano atžvilgiu suformuluotas itin painiai. Itin painiai, vienu ilgu sakiniu, išdėstytu per visą standartinį mašinraštinį puslapį suformuluota ir rezoliucinė kaltinimo dalis man prokurorės Prašyme dėl kaltinimo patikslinimo. Tai dar labiau apsunkina to kaltinimo suvokimą. Juo labiau, kad pats tas kaltinimas išpildytas su atskiromis rašybos, skyrybos ir stiliaus klaidomis. Vertinant jau paminėtuosius kitus, kokretesnio pobūdžio, kaltinamojo akto neaiškumus, visa tai taip pat daro tą kaltinamąjį aktą, man pareikštą kaltinimą ne iki galo aiškiais ir suprantamais, o tai itin ženkliai bei nepelnytai apsunkina mano, kaltinamosios, gynybą šioje baudžiamojoje byloje, be to manau, jog nepelnytai apsunkina ir teisingą šios bylos išnagrinėjimą.
Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų įtariamajam asmeniui gintis. Per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, suprantami, logiški, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 d. nutarimas). Gi kaltinamasis aktas yra vienas svarbiausių baudžiamojo proceso dokumentų, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato tolesnes bylos nagrinėjimo ribas.
Kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų ir tuomet, kai, tame tarpe: jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai ne tik veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, bet ir kitos svarbios aplinkybės); kai jame tariamos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos neaiškiai ir netiksliai; ir kt. Taigi kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (su pakeitimais ir papildomais protokolais) 6 straipsnio (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 3 dalies „a” punkte nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę būti išsamiai informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Ši nuostata atsispindi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 7 dalyje, iš kurios seka, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto įtarimo pobūdį bei pagrindą. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 10 str. įtvirtinta teisė į gynybą ir nurodyta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų, kaltinimų, o taip pat imtis reikiamų priemonių užtikrinti to traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens asmeninių teisių apsaugą. Tuo tarpu, jeigu kaltinamasis aktas surašytas neaiškiai, tai laikytina kliūtimi kaltinamajam asmeniui realizuoti pastarojo teisę į gynybą. Būtent taip yra mano atveju šioje byloje, vertinant kaltinamąjį aktą bent jau mano dalyje, o taip pat ir prokurorės Prašymą dėl kaltinimo pakeitimo. Kaltinamojo akto atitikimas vien tokio pobūdžio aktų formai visiškai nereiškia, kad tas aktas yra aiškus, suprantamas ir kad pagal jį kaltinamasis gali pilnavertiškai gintis.
Tokiu būdu ir dėl jau nurodytųjų aplinkybių yra pagrindas šią baudžiamąją bylą perduoti prokurorui dėl joje surašyto kaltinamojo akto (bent jau mano dalyje) neatitikimo Baudžiamojo proceso kodekso normoms.
Ikiteisminio tyrimo metu aš ir mano gynėjas prašėme atitinkamame Pranešime apie įtarimą išdėstytą įtarimą patikslinti taip, kad jis atitiktų Baudžiamojo proceso kodekso normas, būtų aiškus ir suprantamas įtariamajai ir tokiu būdu pastaroji galėtų pilnavertiškai realizuoti savo teisę į gynybą šioje byloje (Baudžiamojo proceso kodekso 21 str.) arba šį ikiteisminį tyrimą iš karto nutraukti reabilituojančiu mane pagrindu. Prokurorė atsisakė nurodytąjį pranešimą apie įtarimą man (tuometinei įtariamajai) patikslinti, ištaisyti to pranešimo trūkumus.
Prokurorė, nepaisydama mano ir mano gynėjo pagrįstų priekaištų dėl pranešimo apie įtarimą neatitikimo baudžiamojo proceso reikalavimams, pabaigė šioje byloje ikiteisminį tyrimą ir surašė Kaltinamąjį aktą, kuris didžiojoje dalyje (ir būtent neaiškioje dalyje) atitinka minėtąjį ydingą Pranešimą apie įtarimą, ir tą Kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga perdavė nagrinėti teismui. Tokiu būdu dėl visų jau išdėstytųjų aplinkybių su gynėju savo laiku kreipėmės į teismą dėl nurodytojo Kaltinamojo akto (patikslinto prokurorės 2015-02-12 d. prašymu dėl kaltinimo patikslinimo, man įteiktu 2012-12-08 d., bei prokurorės 2016-03-15 d. prašymu dėl kaltinimo patikslinimo) neatitikimo Baudžiamojo proceso kodekso normoms ir kitiems teisės aktų reikalavimams.
Nors teismas mano gynybos tokio pobūdžio prašymą jau svarstė ir savo laiku to prašymo netenkino, tačiau teismas bet kurioje proceso stadijoje turi įgalinimus perduoti kaltinamąjį aktą prokurorui to akto trūkumų ištaisymui.
Bus daugiau.