Mindaugas Velička | Alfa.lt
Šimtai milijonų eurų pradingusių lėšų, daugybė nukentėjusių fizinių ir juridinių asmenų, milžiniška žala Lietuvos valstybei – tai po savęs paliko dabar Rusijoje besislapstantis įtariamasis, vienas iš Ūkio banko akcininkų Vladimiras Romanovas. Įtariamas sukčius ir aferistas nė neplanuoja grįžti į Lietuvą ir atlyginti žalos. Tuo metu įtariami jo bendrininkai tyliai savo problemas sprendžia teismuose, o jiems abejotinus, tačiau palankius sprendimus priimantys teisėjai ne gėdijami, o priešingai – daro stulbinančią karjerą. Vienas jų – Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis – net ropščiasi į generalinio prokuroro postą.
Įtariamieji laukia naujo generalinio prokuroro
Naujo generalinio prokuroro skyrimo dramą atidžiai stebi ne tik teisininkų ir politinė bendruomenės, tačiau ir Lietuvoje likę V. Romanovo įtariamos organizuotos grupės nariai. Kai kuriems jų Kauno apygardos teismo pirmininko N. Meilučio paskyrimas generaliniu prokuroru gali būti išsigelbėjimas ne tik nuo baudžiamojo persekiojimo, bet net ir nuo ilgų metų belangėje. N. Meilučiui itin dėkingi turi būti dar nuo 2003 metų su itin žiauria Kauno „daškinių“grupuote siejamos bendrovės „Boslita“ akcininkai ir vadovai. Šalies kriminalinė policija ir kitos slaptosios tarnybos disponuoja pagrįsta informacija apie „Boslitos“ ar jos vadovų ryšius su Kauno bei Rusijos nusikalstamu pasauliu.
Žlugus Ūkio bankui ir jos akcininkui V. Romanovui nuo teisėsaugos sprukus į Rusiją, kaip įtariama, organizuotoje grupėje su juo veikęs „Boslita ir Ko“ vadovas Gintaras Skorupskas su kitais įtariamos grupuotės nariais liko atsakyti ne tik prieš Lietuvos teisingumą, bet ir virš jų kabančiais milijoniniais įsipareigojimais – beveik 15 mln. Eur turi būti grąžinta dabar jau bankroto administratoriaus valdomam Ūkio bankui. Lėšos sąskaitose areštuotos, prieštaringai vertinami verslininkai priversti mokėti už paskolą.
Tačiau Kaune puikiai žinoma, kad nuo visų bėdų gali išgelbėti ne vieno korupcijos skandalo purtytas apygardos teismas. Tą pirmieji įsisavino žlugusio EBSW vaikinai. Jų pėdomis nuėjo ir „Boslita“.
Teismo pirmininko smūgis valstybei
Ir nors beveik 15 mln. Eur paskola, kaip įtaria teisėsauga, paimta derinant su Ūkio banko akcininku V. Romanovu ir vėliau atsidūrė su juo siejamoje Bosnijos ir Hercegovinos įmonėje „Alumina“, tačiau bankas išlaikė visas reikiamas teisines procedūras, su „Boslita“ ir su ja susiję asmenys su banku buvo susiję ilgalaikiais santykiais, Ūkio bankas šią bendrovę kreditavo dar nuo 2007 metų, o jos vadovą G. Skorupską nuo 2005 metų. „Boslita“ nuo kredito sutarties sudarymo momento iki pat 2013 metų balandžio mėnesio elgėsi prieš Ūkio banką kaip tikrasis skolininkas, vykdė kredito sutartį, mokėjo palūkanas. Ir pats esminis principas – civilinėje teisėje griežtai laikomasi principo, kad įmonė ir jos akcininkas nėra tapatinami, juridinis asmuo įgyja teises ir pareigas tik per savo organus.
Tačiau, Ūkio bankui iškėlus bankroto bylą, 2013 metų balandžio mėnesį „Boslita“ nusprendė nusimesti skolų kuprą ir pareiškė, kad visas sandoris apsimestinis ir kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurios pirmininku ir pranešėju buvo N. Meilutis, priėmė Ūkio banko administratorių ir bankinę sistemą šokiravusį sprendimą – „Boslitai“ 15 mln. Eur grąžinti nereiks, prievolė perkeliama Bosnijos ir Hercegovinos įmonei „Alumina“. Iš čia ir kyla klausimas: kam dirba ir kieno interesus gina teisėjas ir kandidatas į generalinius prokurorus N. Meilutis – valstybės ar..?
„Manau, kad teisingai pasielgiau. Milijonus turi grąžinti tas žmogus, kuris machinacijomis pamėgino juos išplauti, o ne kažkokia orinė kompanija, kuria bandoma prisidengti“, – paprašytas pakomentuoti tai, kad jo pavardė skamba Ūkio banko byloje, kur jis priėmęs naudingą sprendimą su Kauno nusikalstamu pasauliu susijusiems verslininkams, mėginantiems išvengti 15 mln. eurų skolos bankui, dienraščiui „Lietuvos rytas“ pareiškė Kauno apygardos teismo pirmininkas ir kandidatas į generalinius prokurorus N. Meilutis.
Kandidatas ciniškai klaidina visuomenę
Gindamasis nuo kritikos kandidatas į generalinius prokurorus nesivargina klaidinti visuomenės. Iš tiesų N. Meilučio sprendimas gali suduoti milžinišką smūgį viešajam interesui. Paprastai tariant, nuo turtingo ir įtakingo milijonieriaus jis numeta didžiulę skolą ir permeta ją ant šiukšlyne gyvenančio benamio, o ne priešingai, kaip bando įteigti teisėjas. „Orinė kompanija“ yra ne „Boslita“, o „Alumina“.
Alfa.lt paklausė Ūkio banko bankroto administratoriaus Gintaro Adomonio, kokia tikimybė tuos 15 mln. eurų išsireikalauti iš Bosnijos įmonės (dėl kurios akcijų dabar Balkanuose vyksta įvairūs teismai), jei liktų galioti N. Meilučio sprendimas.
„Žiauriai maža“, – Alfa.lt atsakė Ūkio banko bankroto administratorius.
Tuo metu „Boslita“ nuolat moka. Pernai „Boslita ir Ko“ uždirbo daugiau kaip 7 mln. eurų grynojo pelno, net 98 proc. daugiau nei 2013 metais. Įmonės pardavimo pajamos pernai, palyginti su užpernai, padidėjo daugiau nei 20 proc., iki 54 mln. Eur. Tuo metu dėl „Alumina“ ir susijusių įmonių Bosnijoje vyksta teismai, veikla ir jos perspektyvos daugiau nei miglotos. Be to, reikia pripažinti, kad Bosnija ir Hercegovina dar toli nuo teisinės valstybės, tolimoje Balkanų šalyje veikiama kriminaliniu jėgos, o ne teisės viršenybės principais. Tai kas yra „orinė kompanija“, pone N. Meiluti?
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
