Aušra Lėka | „Lietuvos žinios“
Pagal kurios nors organizacijos išlaidas galima bent jau nujausti jos veiklos pobūdį ir tikslus. Paanalizavus, kur pinigus leidžia partijos, atrodo, kad šios – savo vidinius poreikius tenkinančios žmonių grupelės, nors trys ketvirtadaliai tų lėšų – piliečių dotacija.
Kasmet Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) privalomose pateikti finansinėse ataskaitose partijos nurodė pernai gavusios per 6,7 mln. eurų pajamų (2016 metais – per 9,6 mln. eurų). Liūto dalis – daugiau kaip 5,1 mln. eurų – valstybės dotacija. Praėjusiais metais ji siekė net 76 proc. visų pajamų. 2016-aisiais partijos kur kas labiau stengėsi papildyti savo biudžetus – valstybės lėšos sudarė 57 proc. partijų piniginių.
Piliečiai remia vangiai
Prie partijų išlaikymo turėtų prisidėti ir jų nariai. Tačiau partinių indėlis 2017 metais siekė vos 458,7 tūkst. eurų (2016 metais – 556,3 tūkst. eurų). Taigi jie susimeta tik 6,8 proc. lėšų. Padalijus iš partijų narių skaičiaus (Teisingumo ministerijos skelbiamais duomenimis, pernai spalį jų buvo 115,4 tūkst.), kiekvienas statistinis kurios nors politinės jėgos narys per metus nesumoka nė 4 eurų. Kai kurios partijos nurodė apskritai nerenkančios nario mokesčio.
Solidžiai savo biudžetą iš nario mokesčio pernai papildė socialdemokratai – 268,3 tūkst. eurų (kiekvienas – vidutiniškai po 14 eurų). Konservatorių indėlis buvo kur kas kuklesnis – 63,6 tūkst. eurų (po 4,4 euro). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nario mokesčio tesurinko 6,7 tūkst. eurų – kiekvienam statistiniam „valstiečiui“ teko vos po 1 eurą 60 centų. \
Jei ne tik partijų nariai, bet ir kiti piliečiai manytų, jog politines jėgas paremti verta, solidesnės sumos galėtų susidaryti iš joms savanoriškai skirtos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies. Pernai taip buvo sukaupta 982,9 tūkst. eurų (2016 metais – 1 mln. 27,8 tūkst). Tai sudarė 14,7 proc. partijų lėšų.
Tikėtina, kad visų pirma 1 proc. GPM skiria patys partijų nariai. 2017-ųjų pabaigoje socialdemokratai turėjo 18,8 tūkst., o konservatoriai – 14,6 tūkst. narių, bet iš 1 proc. GPM socialdemokratų biudžetas gavo 184 tūkst., konservatorių – net 252,7 tūkst. eurų. Nors rinkėjai „valstiečiams“ buvo dosnūs balsų per Seimo rinkimus, jie teskyrė 31,7 tūkst. eurų iš savo pajamų mokesčio.
Partijos šiek tiek pinigų prasimano ir iš patalpų nuomos, lyg būtų nekilnojamojo turto bendrovės. Pavyzdžiui, socialdemokratai iš nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ir disponavimo juo pernai uždirbo 19,5 tūkst. eurų. Tuo metu Darbo partija, pardavusi nariams ir svečiams bilietų į sąskrydį, gavo 8,4 tūkst. eurų.
Tačiau partijos norėjo išleisti daugiau pinigų, nei davė valstybė, pridėjo piliečiai iš GPM ir pačios užsidirbo iš dažniausiai nieko bendra su politine veikla neturinčios veiklos. Tad kai kurios ima ir paskolas iš bankų. Pernai bankų paskolos sudarė 45,3 tūkst. eurų partijų pajamų.
47,6 tūkst. eurų – už vieną partinį vakarėlį
Partijoms nereikėtų bankų paskolų ar nuomoti turimų patalpų, jeigu jos maldytų savo apetitą leisti pinigus. Brangiai kainuoja patalpų nuoma, partiniai sąskrydžiai, net vadovaujamų organų pasitarimai. Metais, kai nebuvo didžiųjų rinkimų (2017-aisiais vyko rinkimai tik į atsilaisvinusias Seimo ar savivaldybių tarybų narių, mero vietas), partijos daugiausia leido pinigus vidiniams poreikiams tenkinti.
Štai Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) atskleidžia, kad jos suvažiavimo rengimo išlaidos – 30,6 tūkst. eurų. Dar keisčiau, kad per metus LSDP prezidiumo posėdžiams išleista 11,6 tūkst. eurų, tarybos posėdžiams – 9,5 tūkst. eurų.
Daugiau skaitykite lzinios.lt portale ČIA.