Dalijamės Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesoriaus Antano Kulakausko veidaknygėje paskelbtais pasvarstymais apie Lietuvos, besirengiančios minėti savo šimtmetį, situaciją.
Iš pirmo žvilgsnio, keistas, kai kam net šventvagiškas, klausimas. Bet aš jį ne pirmą kartą viešai keliu, gal tik ankstesniais kartais šiek tiek kitaip formuluodamas. O ir ne vienintelis Lietuvoje jį keliu. Štai kolegos iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto – Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata – iš savo straipsnių sudarė knygą, kurią pavadino „Lietuva kaip problema“. Šią knygą kartu su kitais šių autorių darbais Vilniaus universitetas buvo pristatęs netgi Lietuvos nacionalinei mokslo premijai gauti. Lietuvos mokslų akademija yra išleidusi trilogiją „Nerimas“, kurioje iškilūs akademikai su nerimu svarsto dabartinę Lietuvos būklę ir jos perspektyvas. O ir iškiliausio šių dienų Lietuvoje socialinių mokslų atstovo, nacionalinės premijos laureato Zenono Norkaus studijos apie Lietuvą pasaulio kontekste persmelktos lengva ironija ir nerimu atskiesto optimizmo.
Bet pradžioje apie tai, kaip šį klausimą supranta tie, kurie nerimo nejaučia ir kurių nemaža dalis mano, kad nerimą jaučiantys yra nevykėliai arba pavyduoliai.
Per ketvirtį amžiaus susiformavusiai valdančiajai įvairiapartinei politinei klasei, jos daugumai valstybė reikalinga kaip valdymo objektas – kad turėtų ką valdyti, nes dažnas iš tos klasės nieko kito daryti nemoka arba jau pamiršo.
Socialinę ir ekonominę galią Lietuvoje turinčiųjų daugumai Lietuvos valstybė reikalinga tam, kad per paveikius valdžią turinčiuosius padėtų tą galią stiprinti ar bent išlaikyti.
Politinę valdžią ir galios elitą aptarnaujantiems plunksnos ir žodžio meistrams sava valstybė reikalinga kaip išskirtinis analizės ir meilės iš išskaičiavimo objektas, kad žodžiu, netgi kritišku būtų galima pasitarnauti tos valstybės galingiesiems, pelnyti jų pripažinimą, o sykiu ir šiokią tokią gerovę.
Valdomoji liaudis arba paprasti piliečiai, kartkartėmis tampantys rinkėjais, savo požiūriu į valstybę vieningo darinio nesudaro. Vis dar nemažai tokių, kurie nenustoja laukti malonių iš valdžią ir galią turinčiųjų ir tebetiki, kad vieną kartą pavyks išsirinkti sąžiningus ir protingus politikus, kurie galų gale išspręs visas jų, o sykiu – ir Lietuvos problemas.
Tačiau didėja gretos ir tų, kurie savo likimo su šia valstybe jau nesieja. Ir tai ne tik emigruojantys į kitas šalis, bet ir vidiniai emigrantai, – savanoriai ir per prievartą – praradę viltį, kad ši valstybė kada nors bus lygiai teisinga visiems savo piliečiams, taps visų jų mėgstamais politiniais namais.
Taigi, ar yra dar kas bendra tarp šią valstybę sudarančių piliečių? Kol kas dar yra, jei ne tarp visų, tai bent tarp daugumos. Retkarčiais nutinka. Tai – „alus ir pergalės“. Alaus, žinoma, netrūksta, pergalių – deficitas, bet gelbsti „pradėkim iš naujo“…
Kitą kartą – apie tai, kaip į šią valstybę žiūri nerimą dėl jos likimo jaučiantys.
Visų pirmą reikia sunaikinti konservatorių ir liberalų gaujas. Kol jos bus Lietuvos padangėje tvarkos ir pagerėjimo nelaukite,
Pedofilų klanui ir jo draugams kgbistams Lietuva labai reikalinga. Jie pavertė Lietuva savo irštva.
bus sovietinio tipo imperija su Vokietijos valdomomis kolonijomis,tol tikrai niekas nesikeis.Kaip pakeisti ES,kaip jai tobulėti,kas susikibs su ES biurokratų ordomis?
Dėl auksinių šaukštų ir šakučių, o pati savo išlaidų nemato. Siūlau keletą ištraukų iš spaudos apie Juknevičienės išlaidas. 2009 metais į ministro postą deleguota konservatorė R.Juknevičienė per 2011 metus iš reprezentacijai skirto fondo išsėmė 22,43 tūkst. litų, iš jų beveik trečdalį – paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Tad į valstybės biudžetą grįžo tik kiek daugiau kaip 2,7 tūkst. litų. Didžiausia R.Juknevičienės išlaidų dalis – per 12,61 tūkst. litų – teko darbiniams pietums ir vakarienėms. Gėlėms išleista beveik 3 tūkst. litų, suvenyrams – 6,8 tūkst. litų. Dar 66 litai panaudoti banko mokesčiams. 2011 metai Nemažai atsiėjo ir krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės reprezentacija. Per tris vasaros mėnesius ministrė panaudojo 4646 litus. Daugiausia atsiėjo suvenyrai – jiems birželį išleisti 2749 litai, liepą –… Skaityti daugiau »
Pakartosiu,ka sakiau komentare apie analogisko turinio straipsni:
Esame panasus i sunkvezimi lekianti link bedugnes.Iseitys.Pakoreaguoti vairu, stabdyti ir pasukus vaira ir kirtus per stabdzius apverst masina ant sono sutrumpinus stabdymo kelia iki minimumo(viso 3).
Panasu ,kad pirmojo varianto jau nebeturime.Per velu.
Straipsnis naujas tuom ,kad suponuoja klausima „o kas PO TO?”.Aliuzijos i sunkvezimi pavyzdziu atsakau: varzteliams , verzlems, padangoms ir kitoms kokybiskoms sunkvezimio dalims pergyvent reiketu tik, kad sunkvezimis nuo smugio neuzsidegtu – bus nuimtos ir pritaikytos kitiems sunkvezimiams kuriu vairuotuojai nesisvaigina pries sesdami uz vairo.
palaikau autoriu. Esu is tu kurie dar dirba darba, turiu speialybe, esu kvalifikuota specialiste, uzsienyje uzdirbciau daug. emigruoti jau per sena. Lietuvoje liiko tik 1 trecdalis mano seimos, o davsiskai emigravusi esu pati, stengiuosi kiek galima daugiau laiko but ne Lietuvoj. Tai yra baisu, kai matau, kad viskas skeldeja, griuva valstybes turime tik imitacija, ji veikia labai neefektyviai. Abejojame visakuo, valdymu, sveikatos apsauga svietimu, pensiju sistema, viskuo. bet labiausiai nemalonus tautieciu susvetimejimas, valdzios panieka zmogui, kurtumas prolemoms tuscios deklaracijos ir pliurpalai.
Kas bus ? Žvilgterkit į Karaliaučiaus kraštą, ten kur anksčiau buvo Prūsija. Ką dabar ten matote, taip bus ir Lietuvoje, kuriai valdančiujų parinktas Prūsų likimas.
Kas čia dar per „valdomieji” demokratijoje! Mes ne kažkokie „valdomieji”, bet valdžios Suverenai pagal KKKonstituciją, che-che!
Koks dar klausimas! Net labai reikalinga! Taip, valstybė egzistuoja jau tik de jure. Na ir kas? Bet plauti pinigus tai galima de facto! O kiekvienas prazdnikas yra tikra šventė režimo vagims. Vat, pvz., pamenate pir pir pirmininkavimą ES? Nelabai? O pirmininkautojai prisimena su švelnia nostalgija- juk buvo ištaškyta 246 000 000 lt. Ar kas gali suprasti/surasti kur tie šimtai milijonų ir kokia mums visiems iš to nauda padaryta? Visi galai vandenin ir vsio zakonno. O juk pvz, pakelti mokytojų atlyginimus nuo ubagißkų iki normalių pakaktų vos 10% tos ißtaßkytos sumos. O kultūrininkams- muziejininkams, bibliotekininkams, et cet- pakaktų vos 5% nuo ištaškytų/išvogtų 240 mln. Dabar ruošiamasi pompastißkai minėti „šimtmetį”. Pinigų nebus gailima. Juk prazdnikas. Vagims vėl šventės. O buratinams? Buratinams didžiausia… Skaityti daugiau »
Mirštu iš juoko, koks užmušantis tamstos komentaras apie „suvereną”.
O kodėl turėtų būti kitaip? Juk dauguma yra”minties galiūnai ir veiklos nykštukai. O ir neturi pinigų jokiai veiklai. Ir niekas niekada jų neduos. Nesugeba dirbti jokio konkretaus, rezultatyvaus darbo. Tik kuria ugningus tekstus.” (Rusteika)
jo, prajuokino Leto žaismingumas. Dar skaitydamas apie „valdomuosius” susiraukiau dėl autoriaus nesupratingumo. Ir prisiminiau kelių savaičių senumo įvykį. Bukoka kaiminka atėjo pasitarti su nedurnu kaimynu, kų daryc, jei valdiška kontora prišapo, kaip prie šiknos lapas, ieško-reikalauja, ko nepametę… Bėgiojusi, sako, pas burtininkę. Toji už 20 jaurų nuspėjo, kad biurokratai tradiciškai šūdą mala, viskas bus gerai, sako jai. Pasigyrė susiradusi per pažįstamos švogerio kumelės draugės pusbrolį tinkamą žmogų toje pačioje kontoroje, kuris gi gal galėtų sutvarkyti reikalus. Betgi va bėda, laužo galvą moteriškė, kų reiks tam tvarkytojui duoc. Durne, sakau, ir nepyk. Imk popieriaus lapą ir rašyk. Toji savo nerišlia gariūniška rašysena rašo diktantą „valstybinės įstaigos tarnauja žmogui”. Kas tas yr, klausia manęs? Nugi sakau tie, kur prie tavęs prikibo, yr… Skaityti daugiau »
Daugumos šiuolaikinių lietuvaičių patriotizmas (tiksliau „patriotizmas”)reiškiasi tik per krepšinį, alų, cepelinus. Argi tokiu atveju yra reikalinga lietuvių valstybė – vadinama Lietuva?