„Šiam Dariaus Kuolio korektiškam postui apie Lietuvos policijos smurtą prieš taikius piliečius feisbukas uždėjo „šešėlį“. Pačiam autoriui nežinant, postą mato tik draugai ir daugiau niekas“, – praneša Joana Noreikaitė.
Darius Kuolys. Smurtas – valdžios silpnumo ir baimės išraiška. Kad ir kokia „kieta“ toji valdžia dėtųsi
Smurtas – valdžios silpnumo ir baimės išraiška. Kad ir kokia „kieta“ toji valdžia dėtųsi.
Smurtu daug kartų rėmėsi Dalia Grybauskaitė. Per jos dešimtmetį prieš taikius piliečius buvo siunčiamos specialiosios pajėgos, prieš politikus, žurnalistus ir kitus viešus asmenis – slaptosios tarnybos, prieš sunkiai sergantį disidentą Algirdą Patacką – generalinis prokuroras, prieš signatarus Romualdą Ozolą ir Bronislovą Genzelį – teismai; žiniasklaidai taikyti „prevenciniai įspėjimai“…
Prie smurto buvome pratinami kaip prie natūralios valstybės gyvenimo dalies. Valdžios smurtavimą stengėsi viešai pateisinti mūsų politiniai apžvalgininkai ir net psichologai.
Kurį laiką atrodė, jog Gitanas Nausėda yra pakankamai stiprus, kad galėtų išvengti brutalios jėgos demonstravimo. Kad Lietuva tikrai turinti moralinę teisę smerkti Baltarusios ir Rusijos režimų smurtavimą prieš savo visuomenes…
Bet štai – šios savaitės vaizdai. Simono Daukanto aikštėje, priešais Respublikos prezidento rūmus, kaukėti policininkai, neprisistatę, neįspėję, pažeidę Policijos veiklos įstatymą, imasi smurtauti prieš taikų pilietį – griauna jį ant grindinio, spaudžia veidą prie apledėjusios žemės, skausmingai laužia rankas… Laisvajame Vilniaus mieste? Gerovės valstybėje?
Kam visa tai? Kodėl valdžios struktūros Lietuvoje vėl griebiasi smurto ir piliečių žeminimo?
Nuotraukose:
Vladimiro Putino Rusija – Peterburgas, 2021-ųjų sausio 31-oji / fotografas– Anatolijus Malcevas, EPA/;
Dalios Grybauskaitės Lietuva – Kaunas, Garliava, 2012-ųjų gegužės 17-oji;
Gitano Nausėdos Lietuva – Vilnius, Simono Daukanto aikštė, 2021-ųjų vasario 17-oji
/iškarpos iš filmo juostos/.