Veidaknygė
Linas Karpavičius
VAKAR
• Ispanija tieks puolamuosius ginklus Ukrainai.
• 500 Stinger ir 1000 Panzerfaust 3 iš Vokietijos atvyko į Ukrainą
• Pirmieji Rusijos Federacijos piliečiai pradėjo atvykti į Ukrainą kovoti Ukrainos pusėje.
• Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmušė Nikolajevo puolimą, Rusijos kariuomenė atsitraukė link Baštankos.
• Kijevo srities Baryševkoje, Rusijos kariuomenei perėjus, buvo susprogdintas tiltas. Atsitraukimo kelias buvo užblokuotas. Kolona buvo sunaikinta iš oro.
• Antrasis derybų ratas vyks kovo 3 d. – delegacijos bus tokios pačios sudėties.
• Katiužankoje netoli Kijevo sustojo rusiškų transporto priemonių kolona. Jiems pasibaigė kuras ir amunicija. Kareiviai pasidavė.
• Ukrainos gynybos ministerija perspėja apie galimą Baltarusijos armijos pajėgų puolimą.
• Nauji „Bayraktar“ bepiločiai atvyko į Ukrainą.
• Žiniasklaida skelbia, kad kovo 4 d. Rusija gali įvesti šalyje karo padėtį.
• Gynybos strategijų centras, remdamasis savo šaltiniais jūrų pėstininkų korpuse Kryme, teigė, kad Rusijos jūrų pėstininkų korpuso 810-osios atskiros brigados kariškiai yra „demoralizuotos būklės“.
• Pirmą kartą septintą karo dieną mūsų kariškiai atskiruose ruožuose pradėjo puolimą. Ir aš manau, kad tai ne paskutinis puolimas, – Arestovičius.
• Tarptautinis Ukrainos legionas ir toliau auga: dabar 70 savanorių iš Japonijos išvažiavo padėti Ukrainai kare su Rusija.
• Ukrainos aviacija sunaikino Rusijos pajėgų vadavietę Dityatki kaime netoli Černobylio.
• Į Ukrainą atvyksta savanoriai iš 16 pasaulio šalių. Bendras skaičius viršijo 1000 žmonių.
• Ukraina iš Estijos gavo antrąją prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ partiją.
• Ukrainos žvalgyba taip pat pateikia informaciją, kad kovo 4 dieną V. Putinas Rusijos teritorijoje ketina įvesti karinę padėtį.
VAKAR DIENOS ANALIZĖ
• Chersono sritis. Rusijos kariuomenė įžengė į Chersoną ir sulaukė tik nedidelio pasipriešinimo. Miestą saugojo vietinis teritorinės gynybos dalinys, o Ukrainos kariuomenė greičiausiai pasitraukė iš miesto ryte. Rusijos kariuomenė pasiekė geležinkelio stotį mieste ir de facto perėmė Chersono kontrolę.
• Mykolajevo sritis. Rusijos pajėgos šiaurėje, užėmė Javkinę ir pasiekė Baštanką. Nuotraukose matyti keli mieste apgadinti/palikti sunkvežimiai ir BTR-80. Sparčiai besiveržiančios pajėgos greičiausiai juda į šiaurę link Novyi Buho arba bando apsupti Mykolaivą.
• Zoporožės sritis. Tokmake dieną vyko aršios kautynes. Po pietų Ukrainos armija paskelbė išvijusi priešą iš miesto. Ukrainos pajėgos taip pat susprogdino tiltą Vasilivkoje.
• Kijevo sritis. Borodiankoje buvo sunaikinta rusų karinė kolona. Daugiau, nė viena pusė nepranešė apie jokią pažangą. Didelė rusų kolona, kurią sudaro šimtai tankų, sunkvežimių ir kitos technikos, vis dar yra pakeliui į Kijevą.
• Černigovo sritis. Ukraina paskelbė, kad pirmieji Baltarusijos kariai kirto Ukrainos sieną ir stojo į kovą kartu su Rusijos pajėgomis. Tačiau tai nepakeitė padėties aplink Černigovą. Ukrainos kariai tebelaiko miestą.
Rusijos pajėgų pleištas pasiekė Bobrovicą ir yra maždaug 100 km nuo Kijevo. Jei Ukraina naktį neįvykdys kontratakos ir neišstums priešo pajėgų iš zonos, pajėgos Černigove gali būti apsuptos ir Kijevas apsuptas iš dviejų pusių. Ir toliau matome kaip Rusijos kariai masiškai keliuose palieka transporto priemones dėl to, kad nepakanka degalų.
• Sumų sritis. Sumų miestas buvo apšaudytas dieną, tačiau Rusijos pajėgos neužėmė naujų pozicijų. Teritorinė gynyba laiko miestą.
• Charkovo sritis. Charkovas dieną buvo smarkiai apšaudytas įvairios artilerijos. Šioje srityje nepranešta apie naujus užėmimus.
Vakare Rusijos pajėgos smarkiai apšaudė Čuchujevo miestą netoli Charkovo. Kur yra 92-osios mechanizuotosios brigados aerodromas ir bazė.
• Lugansko sritis. Donbaso formuočių pajėgos patraukė į šiaurę ir užėmė Starobilską. Šiuo metu nežinoma ar Bilovodskas vis dar yra Ukrainos pajėgų.
Rusijos kariai šiandien įžengė į Ukrainos teritoriją per Pelahiivkos ir Prosyane pasienio punktus.
• Donecko sritis. Rusijos pajėgos užėmė Shyrokyne ir Staryi Krym netoli Mariupolio. Rusų kariuomenė iš rytų stūmėsi į pietus ir tvirtina, kad susijungė su Rusijos pajėgomis iš vakarų. Kol kas apie tai nebuvo nepriklausomų pranešimų.
Jei Ukrainos pajėgos neišvedė savo karių iš Mariupolio, dabar yra apgulti šie daliniai: 36-oji jūrų pėstininkų brigada, 56-oji mechanizuota brigada, Azovo pulko batalionas ir Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-oji operatyvinė brigada.
Egidijus Papečkys
Septinta karo diena.
Rusijos kariuomenė toliau puola praktiškai tose pačiose vietose, Charkivas toliau negailestingai ir barbariškai apšaudomas, pietuose išlieka blokuotas Mariupolis. Pamažu didėja spaudimas prie Kijevo, nepaisant sėkmingų ukrainiečių kontratakų, link Ukrainos sostinės netrukus pasisuks ir daugiau Rusijos pajėgų.
Labiausiai mane ir toliau neramina Chersonas, po kurio užėmimo atsidarė kelias į Vakarų Ukrainą – Rusijos pajėgoms jau nereikės forsuoti Dnipro, kadangi įkelta koja į kitą upės pusę, artimiausiomis dienomis tai gali sukelti nemalonią ir pavojingą situaciją.
Baltarusijos placdarmas taip pat suteikia galimybę pamėginti netikėtu puolimu atkirsti Ukrainą nuo sienos su Lenkija, tikiuosi, kad Baltarusijos teritorija atidžiai stebima, ir rusų pajėgoms nepavyks čia pulti netikėtai ir prasiveržti.
Ukrainiečių aviacija tebeveikia. Apie ją dabar nekalbėsiu, daug klausimų aptarsime vėliau, karui pasibaigus. Neabejoju – po pergalės.
Šiame kare nesikeičia ir nesikeis vienas veiksnys – ukrainiečių ryžtas kovoti už savo šalį. Užimtuose rajonuose vyksta pilietinio, neginkluoto pasipriešinimo akcijos, o rusų kariai kol kas prieš juos nenaudoja rimtesnių priemonių. Kol kas.
Šiandien labiausiai įstrigo vaizdas – Rusijos karo policijos karininkas į Konotopo miesto meriją atėjo pasiūlyti pasiduoti … abiejose rankose laikydamas po granatą, pasiruošęs susisprogdinti. Ir taip pat išėjo, šalia jo stovint miniai, absoliučiai nekreipiančiai dėmesio į pavojų. Jis tikriausiai prisiminė filmą „300”, kur pasiūliusį pasiduoti persų pasiuntinį pasiuntė … ne, ne ten kur laivą, o žemyn – šulinį. Ukrainiečiai ir negalvojo jo liesti, nes barbarai ne jie, Netrukus miestas sulaukė apšaudymo, nuoširdžiai tikiuosi, kad dauguma šių drąsių vyrų liks gyvi.
Rusijos oficialiuose pranešimuose niekur neminima Ukrainos kariuomenė. Visur kalbama tik apie besipriešinančius „nacionalistinius batalionus”, o šiandien jau atsirado ir „teisėsaugos institucijų būriai” – suprask, kad tai irgi kažkas panašaus į sovietinės propagandos sukurtus „policajus” antrojo pasaulinio karo metais.
Visaip stengiamasi parodyti, kad Ukrainoje ginasi tik saujelė kažkokių „ne visai žmonių”, tuo tarpu likusiais gyventojais, žmonėmis, Rusijos pajėgos „rūpinasi”. Rūpestis šiandien pasireiškė raketų smūgiais į Kijevo geležinkelio stoties rajoną, kur žmonės ruošėsi evakuacijai.
Panašu, kad, kaip minėjau pirmomis dienomis, Rusija gali ištraukti V. Janukovyčių, kaip „tikrąjį” prezidentą. Arba ką nors kitą. Nors, sako, nuo Janukovyčiaus jau po truputį nuvalinėja pelėsius ir naftaliną.
O štai kitoje, politinėje ir ekonominėje sferoje, Rusija vis labiau ritasi į ekonominę ir bedugnę ir tarptautinę izoliaciją – traukiasi žinomos firmos, užsienyje nebeveikia visa ir mastercard. Mes su jais nesportuojame, nedainuojame ir nežaidžiama šachmatais online.
Rusijos valdžios pažadėtas atsakas į sankcijas apsiriboja tuščiomis tradicinėmis frazėmis – padėsime gyventojams, stiprinsime rublį ir t.t. Net užuominos apie tai, kad, pvz., Rūgpienio kaime melžėjos atsisakys pirkti Teslos akcijas. Žinote, kaip geriausia sustiprinti rusišką rublį? Ogi prie skaičiaus nupiešti dar vieną nulį – vietoje 10 rublių gausis 100 – už juos bus galima nupirkti tą pačią baranką. Nors gal ir ne tą pačią – perkant už 100 barankos skylė gali būti ir didesnė. Kaip suprantate, nulių galima prirašyti ir daugiau.
Kremlius sako, kad sankcijos nesuveiks, nes Rusija ne viena. Iš tiesų ji ne viena – į ją atidžiai žiūri ir „netikra valstybe” ne taip seniai pavadintas Kazachstanas, ir Kalnų Karabachą kare atsiėmęs Azerbaidžanas. Ką jau bekalbėti apie Europą, čia geriausias pavyzdys – į NATO susiruošusi stoti Suomija, kuri nebepasitiki ankstesniu savo neutralumu..
Vis sunkesnė padėtis su pabėgėliais – žmonės susiduria su sunkumais, nelengva kirsti ir sienas su draugiškomis valstybėmis.
Akys drėksta žiūrint į tas nuoširdžias pastangas, kurias lietuviai savanoriškai ir neatlygintai deda gabendami ukrainiečius iš pasienio į Lietuvą ir kitas šalis. Kol kas dauguma pabėgėlių apsigyvena pas draugus ir artimuosius, gyvenančius Europoje, bet jų srautas vis didėja. Neįsivaizduojate, kiek per dieną kreipiasi žmonių, norinčių padėti ukrainiečiams!
O dabar apie ES, NATO ir raudonas linijas. Taip, Vakarai aiškiai pasakė, kad į Ukrainos gynybinį karą tiesiogiai neįsitrauks. Kodėl taip yra – priežasčių daug, ne tik branduolinis paritetas.
Tačiau vakar pamačiau verkiančią žurnalistę, kuri britų premjero klausė ar dar ilgai leisime žudyti ukrainiečius. Ir štai ką pasakysiu – NATO sulaiko ne branduolinio abipusio susinaikinimo grėsmė, ir jeigu Vakarų visuomenės viduje tam subręs, gims ir valingi sprendimai raudonas linijas perbraižyti, net jeigu tai būtų galima pavadinti vienu žodžiu – karas.
Tačiau iki tol dar bus išbandytos visos kitos priemonės.
Slava Ukraini!
Linas Kojala
Sankcijos Rusijai.
– Esamos priemonės, kurias pritaikė Vakarų šalys, neturi precedento (išskyrus Iraną, Šiaurės Korėją, Venesuelą, kurios nelygintinos savo vaidmeniu ekonomikoje / energetikoje). Tai reiškia, kad sankcijų poveikį prognozuoti sudėtinga.
– Iki šiol Vakarų sankcijoms buvo būdinga vengti kaštų, kurie tektų Rusijos gyventojams (kitaip tariant, bandyta chirurgiškai taikytis tik į tiesioginius agresyvių veiksmų kaltininkus). Dabar ši nuostata nebegalioja.
– Sankcijų politinis dėmuo – labai svarbu. Tačiau ne ką mažiau reikšminga įgyvendinimas. Tam reikės derinti skirtingas jurisdikcijas, skirtingas interpretacijas, narplioti „pilkuosius atvejus”. Visgi dabartinis sankcijų režimas turi didelį privalumą – visuotinį Rusijos agresijos pasmerkimą. Nusiteikimas ir motyvacija svarbu ne tik kariams, bet ir dirbantiems su dokumentais (pvz., JAV buria ekspertų grupę, kuri ieškos oligarchų jachtų, privačių lėktuvų ir pan. Panašu, kad ten motyvacijos netrūks, todėl tai turi potencialią būti daugiau nei dar viena biurokratiška darbo grupė).
– Ar bus spragų? Žinoma. Ar viską pavyks realizuoti? Be šansų. Bet Kremliaus oligarchai turtus krovėsi ne dėl pseudoistorinių pasvarstymų apie Ukrainą ar noro lakstyti nuo jurisdikcijos iki jurisdikcijos dėl įvairių sankcijų spaudimo.
– Sankcijos yra ir reputacinis veiksnys. Jei Krymo/Donbaso atvejais matėme Vakarų įmones, ieškančias landų ir bandančias apeiti sankcijas, dabar to (bent kol kas) nereikėtų tikėtis. Priešingai, kompanijos, kurios turėtų teisinių argumentų laviruoti tarp sankcijų, pačios jas pritaiko. Pavyzdžiui, naftos kaina šiomis dienomis šoko į viršų, bet rinkoje nėra paklausos Rusijos naftai – apie 70 proc. Rusijos naftos eksporto potencialo neturi pirkėjo, nors siūloma „su nuolaida”. Žinoma, lemia ir drastiškai išaugusios rizikos (globalaus verslo studijų metu pusę laiko praleidome nagrinėdami politinių veiksnių poveikį ir spaudimą įmonių vadovams iš darbuotojų / visuomenės nedaryti amoralių veiksmų).
– Rusija ėmėsi totalaus užsivėrimo taktikos. Rusijos Centrinio Banko atstovai ragina „susitelkti” ir nekalbėti apie politiką. Tuo pačiu – verčia įmones parduoti užsienio valiutą ir pirkti rublį, įveda komisinius užsienio valiutos pardavimui ir t.t. Vienas iš Rusijoje naudojamų argumentų, kodėl rublio kurso kritimas nebus toks žalingas, yra tai, jog 2/3 rusų neturi santaupų (kitaip tariant, nėra kam nuvertėti). Ką sako tokie argumentai, spręskite patys.
– Kadangi Rusijos lėktuvams Europos ir kitų šalių oro erdvė užsivėrė, Maersk ir kiti prekių gabentojai atsisako bendradarbiauti, Rusija izoliuojama. Kai kur girdisi pasisakymai, jog sovietmečiu Rusija nebuvo integruota į globalią ekonomiką, tad nebus bėdų ir dabar. Bet viena yra nedalyvauti globalioje integracijoje (SSRS), visai kas kita – drastiškai atsisakyti to, kas jau turėta (nebus galimybių įsigyti mėgstamų prekių, neveiks Netflix, veiklą stabdo tarptautinių įmonių gamyklos ir t.t.)
– Simbolinės sankcijos yra skirtos pralaužti Rusijos informacinį burbulą. Nebus Rusijos pasaulio futbolo čempionate? Eurovizijoje? Tai siunčia signalą, jog Kremliaus statusas pasaulyje visuotinai pripažįstamas kaip smerktinas. Jei iš pradžių tai gali sąlygoti ‘rally round the flag’ motyvą, susitelkiant aplink lyderį ir valdžią, artimiausioje perspektyvoje tai turėtų kiekvienam Rusijos gyventojui netiesiogiai užduoti klausimą: ar visas pasaulis tikrai nusiteikęs prieš Rusiją, fašistinis ir t.t., kaip sako valstybinė televizija, ar visgi tai, ką daro pati Rusija, yra netoleruotina. Kokios bus išvados, nežinome.