Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Labas.
1. Donbaso kryptis
• Šiaurinis flangas:
1) Charkiv. Ukrainiečių puolamieji veiksmai yra lokalūs (išlaisvinta Dementiivka). Orkai kontratakomis ir artilerijos ugnimi siekia iki minimumo sumažinti ukrainiečių galimybes stumtis į priekį. Daugiausia netiesiogine ugnimi atakuojamos šiaurinės miesto prieigos, tuo tarpu pietrytinėje pusėje štilis. Turbūt ukrainiečiai neatsisakys atsiveriančios progos judėti Kupiansk link. Tikėtina, dabar vyksta pajėgų pergrupavimas, reorganizacija, todėl susidūrimai šiame ruože aprimo.
2) Izyum. Sunkūs mūšiai prie Dovhenke tęsiasi, dabar jau orkai perėjo į puolimą, tačiau ukrainiečiai ir vėl atmušė visas atakas. Viešoje erdvėje pasirodė vertinimų, kad ukrainiečiai galėtų kontratakuoti vakariniame orkų flange ir „nupjauti“ visą Izyum grupuotę. Pasirodė informacija apie susidūrimus aplink Levkivka (tikėtina – abi pusės per Donec upę apsišaudo artilerija, minosvaidžiais, sunkiaisiais kulkosvaidžiais ir automatiniais granatsvaidžiais). Kokios galimybės ukrainiečiams šioje vietoje vystyti kontratakas?
– Agresoriaus Izyum grupuotė vakaruose apsaugota Donec upe ir pelkių, Zavody link dengiama Bereka upe ir atvira vietove. Upės forsavimas, placdarmo susikūrimas ir sėkmės išvystymas reikalauja didelių planavimo pastangų, rimtų inžinerinių, manevrinių ir netiesioginės ugnies paramos vienetų įsitraukimo. Operacijų saugumas (savo sumanymo ir pastangų apsaugojimas nuo priešo žvalgybos) tokių operacijų metu yra kritiškai svarbus. Visi matėme kiek agresoriaus pajėgoms kainavo neseniai vykęs upės forsavimas. Taigi, šiame karo etape toks ukrainiečių žingsnis būtų itin rizikingas.
– Kitas variantas – kontratakuoti pietinėje Bereka upės pusėje link Velyka Komyshuvakha. Tačiau čia vietovė gana atvira, o orkai vis dar turi ugnies galios persvarą (artilerija ir aviacija).
Kitaip sakant nei vienas kelias nėra saugus ir užtikrintas, tačiau kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Mes visada atkreipdavome dėmesį į galimybes nukirsti „pirštą“ (orkų pozicijas nuo Brazhkivka iki Pashkove). Žinoma, tokios operacijos rezultatai ne tokie reikšmingi nei aukščiau įvardinti variantai. Žiūrėsime ar ukrainiečiai imsis kurios nors iš šių opcijų.
3) Lyman. Padėtis šiame sektoriuje komplikuojasi. Orkai pamažu gerina savo taktinę padėtį vakariniame flange – įsitvirtina Drobysheve, baigia užimti Novoselivka – Shandryholove – Derylove „trikampį“, puolamas šalia esantis Yarova. Rytiniame flange orkai vykdo lokalias atakas. Tačiau neatmestina, kad jie čia ir labai neskuba – čia vietovė puolimui nėra dėkinga, tad tiesiog gynėjams palaiko spaudimą. Tęsiasi pačio miesto puolimas. Žinant, kad iš Lyman į Slaviansk eina tik vienas kelias per Donec upę, Lyman gynėjų grupuotės padėtis gali pasidaryti itin komplikuota.
4) Severodonetsk. Agresorius stengiasi įsitvirtinti Rubizhne bei toliau atakuoja Severodonetsk iš šiaurės rytų bei pietų, tačiau rezultatų nepasiekė. Tuo pačiu vis stiprėja mūšiai Orikhove, Toshkivka, Nyzhnie. Čia orkai pasiekė nedidelių taktinių laimėjimų ir siekia sudaryti sąlygas atsispirti nuo šių gyvenviečių ir iš pietų pulti Lysychiansk.
5) Bakhmut. Ukrainiečiai toliau neleidžia orkams išplėsti placdarmo į šiaurę nuo Popasna. Agresorius itin intensyviai apšaudė Bakhmut miestą, tame tarpe ir gyvenamuosius rajonus.
• Centras. Toliau vyksta orkų bandymas įsitvirtinti kelyje Doneck – Kostiantynivka ir iš šiaurės apeiti Avdiivkos įtvirtintą rajoną. Ukrainiečiai kol kas sėkmingai ginasi.
• Pietinis flangas.
1) Ir toliau neaišku, kas vyksta Mariupolyje. Ukrainos GŠ ir toliau praneša apie orkų “pastangas blokuojant mūsų pajėgas prie AzovStal, tęsiasi artileriniai ir aviacijos apšaudymai.“ Tuo tarpu pasirodė pranešimai apie naujus 7 autobusus, kurie gynėjus išvežė nežinoma kryptimi. Atrodo, kad vyksta tarp abiejų pusių suderinti procesai, tačiau tuo pačiu abi pusės savo vidinei auditorijai transliuoja tai, ką kiekviena nori girdėti.
2) Zaporizhia sektoriuje šalia tradicinių susidūrimų Huliajpole – Vuhledar – Mariinka ruožuose, orkai bando pulti Polohy – Orikhiv. Panašu, kad ukrainiečiai praleido progą čia kontratakuoti ir kol jie delsė, pradėjo pulti orkai. Tikėtina, kad šis agresoriaus puolimas nieko neduos, tačiau orkai bando primesti savo mūšio ritmą. Tai nėra gera tendencija. Nežiūrint į tai, yra ir smagesnių naujienų. Melitopolio partizanai pasidarbavo kaip reikiant. Į orą pakilo orkų šarvuotas traukinys.
2. Pietų kryptis. Čia situacija vis labiau primena savotišką „apkasų karo“ padėtį. Lokalūs susidūrimai, daug netiesioginės ugnies iš abiejų pusių į gynybines pozicijas ir resursų kaupimas. Kol kas čia persvarą ir toliau išlaiko ukrainiečiai. Jiems ją pirmiausia leidžia užtikrinti itin efektyvus artilerijos vienetų darbas.
Foto: užsikimškite ausis – dirba ukrainiečių antitankmobilis.
***
Aštuoniasdešimt trečia diena (gegužės 17, antradienis)
Viskas kaip buvo – puolimas Donbase, Vakarų Ukrainos apšaudymas raketomis. Vis dažniau taikomasi į mokymo centrus, tame tarpe prie Lvivo.
Luhanske pasirodė BMPT „Terminatoriai“. Kas nežino, tai čia toks mėginimas reanimuoti seną tanką T-72. „Terminatorių“ nedaug, vos viena kuopa (10 mašinų), tačiau esant tokiems rusų technikos nuostoliams kiekviena kovinė mašina yra svarbi. (Mano seną, prieš 9 metus parašytą tekstą apie „terminatorius“ galite paskaityti čia: http://www.technologijos.lt/…/Russian-Arms-Export–2013…). Netrukus pamatysime, ko jie verti mūšyje.
Sakyčiau, kad rusai blaškosi, mėgindami atakuoti tai mokomuosius centrus, tai tikrus ar tariamus ginklų sandėlius, tai kuro bazes, komunikacijas, tai geležinkelio mazgus, tai vėl mokomuosius centrus. Taip išblaškomos pastangos ir iki galo nepažeidžiami taikiniai. Kadangi iššaunamų raketų skaičius yra ribotas, daugiau per dieną jų iššauti negali, tai toks mėtymasis nuo vienų taikinių prie kitų didesnės naudos neduoda. Šiandien akivaizdu, kad agresorių labiausiai neramina naujai formuojami ir vakarietiškais ginklais ir technika aprūpinami daliniai Vakarų Ukrainoje. Supranta, kad pasiekę frontą jie čia gali kardinaliai pakeisti padėtį. Supranta, tačiau sutrukdyti šių dalinių formavimo tomis keliomis raketomis nepavyks.
Dabar apie Mariupolį. Ukrainai tai itin jautrus klausimas. Todėl ir girdime iš oficialių asmenų apie „Azovstal“ gynėjų evakuaciją. Tą patį kartoja ir Lietuvos žiniasklaida. Tačiau iš esmės tai yra pasidavimas į nelaisvę. Ir nieko tame nėra gėdingo – kai baigiasi šaudmenys, vanduo, maistas, medikamentai, o sužeistieji nebegali išgyventi be medicininės priežiūros, kitos išeities nelieka. Na, nebent atakuoti durtuvais priešo tankus, pabūklus ir kulkosvaidžius. Taip darė japonai antrajame pasauliniame kare, tačiau Japonijai tai atnešė tik dar didesnės žalos – šie jauni vyrai dar būtų daug nuveikę savo šaliai.
Reikia deramai įvertinti Ukrainos ir Vakarų valstybių bei tarptautinių organizacijų pastangas. Dirbant visiems kartu pavyko pasiekti, kad pasiduodantys ukrainiečiai kariai ir pareigūnai nebūtų išžudyti ir nukankinti vietoje. Dabar jie visi suskaičiuoti, nufilmuoti ir pagal galimybes prižiūrimi tarptautinių organizacijų atstovų. Belieka dėti visas, absoliučiai visas pastangas, kad nė vienas iš jų nebūtų užmirštas ir paliktas likimo, tiksliau – budelių valiai. Nuoširdžiai tikiu, kad jie išgyvens.
Nors nelaisvėje jų tikrai laukia sunki dalia. Kituose karuose tokie kariai sulauktų pagarbos už savo kietą ir garbingą kovą.
Tik ne Rusijoje. Rusofašistiniuose burbuluose siūlomi tokie kankinimo ir susidorojimo su ukrainiečiais, visų pirma „Azovo“ pulko kariais būdai, kad šiurpu vien apie tai pagalvojus. Todėl pasikartosiu – reikia padaryti VISKĄ, kad jie nebūtų kankinami, išgyventų ir kiek galima greičiau būtų apkeisti į belaisvius rusų karius.
Visi girdėjome, kad Rusijos Valstybės Dūmos (mūsiškai – parlamento) pirmininkas V. Volodinas, aidint aplodismentams,, pasiūlė „Azovo“ karių nemainyti į jokius belaisvius. Nieko keisto, rusiška „patrankų mėsa“ Rusijos valdovams niekada nerūpėjo.
Beveik neabejoju, kad kai kuriems ukrainiečiams bus iškeltos baudžiamosios bylos. Sakote, nėra už ką? Be problemų, Rusijoje visi žino frazę – „ reikia žmogaus, o straipsnis atsiras“. Tai reiškia, kad galima apkaltinti bet ką, bet kada, ir bet kuo.
Baudžiamasis persekiojimas, tiksliau baudžiamojo proceso imitacija tarsi ir nieko nereiškia, tačiau tai būtų stiprus propagandinis žingsnis, padedantis pateisinti rusofašistinės visuomenės kraujo troškimą. Svarbiausia, kad pateikus iš piršto laužtus „kaltinimus“, Ukrainos karį ar pareigūną būtų sudėtingiau iškeisti į belaisvius rusus.
Kremlius, aišku, bylas kels ne Rusijoje, o „savarankiškose Donecko ir Luhansko „respublikose“. Taip bus galima eilinį kartą apsimetinėti, kad Rusija čia niekuo dėta, viskas yra „vietinių gyventojų sprendimas“.
Reziumuojant: Ukrainos gynėjai Mariupolyje padarė viską, ką galėjo, ir dar daugiau. Jie beveik 3 mėnesius gynė miestą, padarė milžiniškų nuostolių priešui ir jo reputacijai, laikė sukaustytas nemažas priešo pajėgas. Jie visi kartu ir kiekvienas atskirai yra verti didžiausios pagarbos. Pasidavimas į nelaisvę įvyko pačiomis geriausiomis sąlygomis, kokios tik įmanomos tokioje padėtyje. Ukrainiečiai išvažiavo į nelaisvę autobusais ir aukštai iškeltomis galvomis.
Apie juos netrukus skaitysime knygas ir žiūrėsime kino filmus.
Slava Ukraini!