Veidaknygė
Linas Karpavičius
Nauja Rusijos nuostolių suvestinė 2022-03-13
• Gyvojį jėga daugiau nei 12 000
• Tankai 374
• Šarvuočiai 1226
• Artilerinės sistemos 140
• Salvinės sistemos 62
• Priešlėktuvinės sistemos 34
• Lėktuvai 74
• Sraigtasparniai 86
• Automibiliai 600
• Kateriai 3
• Kuro cisternos 60
• Bepiločiai 7
***
16-a ir 17-a karo dienos.
Atrodo, kad Rusijos pajėgos sustabdė visas operacijas, kad sutelktų dėmesį į pagrindinius tikslus – Mariupolio, Nikolajaus, Kijevo, Sumų, Černigovo ir Charkovo užėmimą. Visi bandymai prasiveržti pro Ukrainos linijas buvo nesėkmingi.
Situacija išlieka įtempta, bet stabili. Ukrainos pajėgos vykdo operaciją fronto linijoms stabilizuoti. Blogiausia padėtis yra apgultame Mariupolyje, tačiau Ukrainos kariai ir toliau laikosi. Baltarusijos kariuomenė sustiprino savo pajėgas prie sienos su Ukraina.
Kijevo sritis. Apie naują judėjimą vakariniame Dniepro krante nepranešama. Vis dar nežinome, kas ir ar Ukrainos pajėgos įgavo naujų pozicijų per atsakomąją ataką šiaurėje. Rytiniame krante Rusijos pajėgos sunkiai veržiasi pasiekti Kijevo pakraščius. Ukrainos kariai užpuolė rusų koloną pakeliui link Brovarų ir sunaikino bent vieną tanką.
Nei vienoje Dniepro upės pusėje reikšmingų pokyčių nėra. Toliau tęsėsi civilių evakuacija iš Irpino ir Bučos. Rusijos pajėgos veržiasi į pietus nuo Nova Basano, tačiau tiksli jų vieta šiuo metu nežinoma. Greičiausiai jie bandys blokuoti Kijevo – Poltavos greitkelį (M-03).
Žitomiro sritis. Naujienų nėra.
Černigovo sritis. Rusijos pajėgos toliau pergrupuoja savo pajėgas Černigovo šiaurėje ir vakaruose. Priešas bandė užpildyti spragas ir visiškai apgulti Černigovą. Šis žingsnis nebuvo sėkmingas.
Ukrainos pajėgos pradėjo kontrataką ir užėmė keletą kaimų. Tačiau pavadinimai nebuvo paskelbti viešai, kad nebūtų trukdoma vykdomai operacijai. Taip pat patvirtinta, kad Nižine nėra priešo, o mieste yra Ukrainos teritorinės gynybos daliniai.
Sumų sritis. Vietos policija ir teritorinės gynybos padalinys netoli Romnio užpuolė Rusijos karinę koloną. Dėl to buvo sulaikyta keliolika Rusijos karių. Rašymo metu yra pranešimų apie vykstančias miesto kovas Sumų pakraštyje.
Charkovo sritis. Ukrainos pajėgos vykdo gynybines operacijas rajone. Prie Chuhuivo buvo užpulta rusų kolona. Rusų stūmimas į pietus nuo Balaklijos iki šiol nebuvo sėkmingas. Iziumas guli griuvėsiuose, bet kiekviena Izium gynybos diena suteikia Slovjanske dislokuotoms Ukrainos pajėgoms dar vieną dieną parengti gynybos linijas.
Charkovas visą laiką yra apšaudymų taikinys.
Lugansko sritis. Luhansko srities meras pareiškė, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja 70% srities. Ukrainos pajėgos šiuo metu sutelkia dėmesį į Popasnos – Lisičansko – Sievierodonetsko – Rubižnės – Kreminos linijos gynybą.
Rusijos pajėgos bandė patekti į Sievierodonetską ir Rubižnę. Ukrainos kariai sėkmingai atrėmė puolimą. Apie kautynes taip pat pranešta iš Popasnos ir Zolotės.
Donecko sritis. Rusijos pajėgos didžiąją dalį savo karių sutelkia Mariupolio link.
Rusijos pajėgos įžengė į miestą, tačiau Ukrainos pajėgos sėkmingai gina visus strategiškai svarbius taškus. Civilių gyventojų evakuacija nepasikartojo.
Rusijos pajėgos bandė prasiveržti pro ukrainiečių linijas netoli Avdiivkos. Puolimas nebuvo sėkmingas ir priešo daliniai atsitraukė. Kritus Volnovachai, Ukrainos pajėgos dabar sutelkia savo gynybą Velyka Novosilkoje. Atrodo, kad Rusijos pajėgos bando stumti į šiaurę link Vuhledaro ir Marinkos.
Rusijos pajėgos įžengė į Mariupolio pakraštį. Ukrainos pajėgos miesto viduje sunaikino mažiausiai vieną T-72B3 ir BTR-82A.
Zaporožės sritis. Ukrainos pajėgos prie Vasilivkos užpuolė rusų koloną ir sunaikino kelis sunkvežimius.
Rusijos pajėgos atnaujino Ukrainos pozicijų apšaudymą netoli Zaporožės. Kamjanske tiltą sunaikino rusų artilerijos ugnis.
Mykolajivo sritis. Rusijos pajėgos visą dieną apšaudė Mykolaivą ir pradėjo karinę operaciją, siekdamos užimti miestą. Pirmas bandymas įvažiuoti į pakraštį vakare nebuvo sėkmingas, Ukrainos pajėgos ataką atrėmė.
Chersono sritis. Rusijos pajėgos nepasiekė Dniepropetrovsko srities administracinės sienos. Atrodo, kad didžiąją jos dalinių dalį jie sutelkia link Mykolaivo.
***
Locked N’ Loaded
Laba, mielieji! Padėtis fronte iš esmės nepakitusi. Problemiškiausia padėtis Mariupolyje – agresoriaus tankai pasirodė ir vakarinėse miesto prieigose, tačiau kova tęsiasi.
Šį kartą pagalvojome žvilgtelėti į viską kiek iš viršaus. Pamenate mūsų tekstą apie Ukrainos sėkmės priežastis kare:
(https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/1076738149540492/). Dabar nusprendėme pažvelgti į Rusijos nesėkmės priežastis.
Žvalgyba, vertinimas ir planavimas.
Strateginis lygmuo. Dažniausiai diktatoriai karus baigia užspringę žvalgybine informacija, kurią norėjo girdėti. Pralaimėdami, jie reikalauja pranešti geras naujienas, žvalgai, agentai jų randa, tačiau galutinio rezultato tai nepakeičia. V. Putinas išskirtinis tuo, kad taip nebaigė, o pradėjo karą. Pats įtikėjęs į „neegzistuojančią Ukrainos valstybę, su gėlėmis laukiančią išvaduotojų“, „analogov v mire net Rusijos kariuomenę“, „bekiaušius Vakarus“ ir „tvirtus sąjungininkus“, jis privertė jam tokius duomenis teikti ir savo galvas saugančias žvalgybas. Rezultatas – Rusija tapo šio pasaulio atstumtąja 🙂
Operacinis lygmuo. Kad ir koks idiotas ir šizofrenikas vadovautų šaliai, karines operacijas planuoja kariškiai. Jie tai daro pirmiausia remdamiesi žvalgybine informacija. Kokie duomenys gulė ant Rusijos Generalinio štabo viršininko armijos generolo V. Gerasimovo stalo, jei jis 40 mln. šalį rengėsi nugalėti su 200 tūkstančių karių. Rusijos operacijos Pietų kryptyje, kur tenka pripažinti, priešas judėjo greitai užimant teritorijas ir vakarinį Dnepro krantą, visgi yra daugiau pasekmė netinkamos gynybai vietovės ir ukrainiečių nesėkmės, nei rusų karinės minties pranašumas. Turėdami tinkamą žvalgybą, vertinimą ir teisingai suplanavę, jie nebūtų traukę pajėgų prie Kyivo, Charkivo (nebent su tikslu klaidinti ar suduoti smūgį ir atsitraukti). Vietoj to, pasinaudoję ukrainiečių nepasirengimu pietuose, pajėgas būtu koncentravę ten. Dabar pabandė apžioti viską ir pasprings 🙂
Taktinis lygmuo. Kad ir koks glušas būtų generalinio štabo viršininkas ir visa jo komanda, bet divizijos, brigados, BTG vadas pats gauna žvalgybos duomenis apie prieš jį esantį priešą, ją vertina ir planuoja operacijas. Tačiau ir čia matome aibę karo minties perlų:
BTG metamos per tas pačias vietas, kur jau eilę kartų gavo į nosį (pvz. Buchia)
-į gerai gynybai pasirengusį Charkivą metami lengvieji pėstininkai (taip vadinamas „specnazas“) be rimtos kovinės technikos tiesioginės paramos ugnimi, dalinai dėl to, jie ten žūva krūvomis.
-nedideliais (pvz.: kuopos dydžio vienetais) bandoma apeidinėti gynybai pasirengusius ukrainiečių miestus (pvz.: Mykolayv), taip neretai patenkant į pasalas. Neturint puolimo gylio ir užnugario apsaugos, tokie vienetai dažnai būna atkertami nuo kitų RF pajėgų.
Kova už teritoriją, bet ne prieš ukrainiečių pajėgas. Šis aspektas tinka ir prie 1-ojo punkto, tačiau norėjome jį išskirti atskirai ir akcentuoti. Rusijos karinis planavimas ir operacijų vykdymas remiasi „kovos už teritoriją“ filosofija. T. y. agresorius siekia užimti kuo daugiau teritorijos ir ją kontroliuoti. Tai nėra gera ar bloga strategija. Toks puolimo operacijos tikslas gali būti (pvz.: JAV puolimas Faludžoje), bet jo siekiant, turi atitinkamai būti pasiruošta. Esminė to sąlygas – gebėjimas išlaikyti užimtą teritoriją ir laikyti iniciatyvą savo rankose. Priešingu atveju resursai bus išskaidyti, o oponentas anksčiau ar vėliau pasinaudos tavo silpnumu (ką ir matome prie Kyivo ir Charkivo). Jei būtų tinkamai atlikta žvalgyba, vertinimas ir planavimas, tuomet RF pajėgoms būtų aišku, kad tokia strategija netinkama. Daugiausia, ką gali Rusija, neįvykdžiusi mobilizacijos, tai pasiekti karinę pergalę prieš Ukrainos kariuomenę ribotos operacijos metu (t. y. vienoje, gal dvejose iš dabartinių puolimo krypčių, bet tikrai ne Kyivo). Kitaip sakant, nekovoti dėl teritorijos, o siekti sumušti oponento pajėgas, bet šizofrenikams nelemta mąstyti racionaliai, su tuo juos ir sveikiname.
Nedominavimas ore. RF oro pajėgos po kampanijos Sirijoje pristatytos kaip niekuo nenusileidžiančios JAV oro pajėgoms. Beveik tokie pat gražūs lėktuvai, beveik jauni ir beveik gražūs pilotai, beveik šalia kryžiuko kompiuterio ekrane krentančios bombos. Tačiau susidūrus net ir su ne tokia skaitlinga, daug kovinės patirties neturinčia, bet kautis pasiruošusia Ukrainos oro gynyba ir oro pajėgomis, RF oro pajėgų galybės mitas subliuško, kaip supuvęs obuolys. Galbūt orkai nepanaudojo visko ką turi. Galbūt tai atsiremia į aukščiau išvardintus punktus apie prastą žvalgybą, vertinimą ir planavimą. Tačiau po penketo dienų dar vis nedominuojant ore, RF generaliteto galvoje turėjo kilti mintis – pasižaidėme ir užteks, dabar jau jums bus. Tačiau nebuvo nieko – rusų lėktuvai, sraigtai, raketos toliau krenta kaip priplotos musės. Jei RF oro pajėgos ir toliau kaunasi pusė kojos – tai sabotažas arba idiotizmas. O gal nieko geriau ir nėra? Arba tas geriau yra last resort, kurio nevalia judinti, nes „o jei no fly zone bus įsteigta, ką mes tada, „tovariščiai“?
Prastas taktinis pasirengimas. Panašu, kad šiai dienai RF kariuomenė gerai kariauja pratybose, tačiau ne mūšio lauke. Čia klaidų neverta vardinti, nes neužteks simbolių skirtų FB postui. Visi jas puikiai matote kasdien interneto platybėse.
Rusijos karinėje bendruomenėje dažnai naudojamas toks terminas „тактика тупых колонн“. Juo pašiepiamai įvertinama Rusijos naudota taktika abiejuose Čečėnijos karuose, kartais ir Donbase. Jos esmė – rusai į puolimą važiuodavo kolonomis iki kontakto, o tada jau kaip išeis, iš eigos. Tarsi buvo sakoma, kad Rusija šią pamoką išmoko ir daugiau taip nebus. Tikrai? Didžioji dalis rusų sunaikintos technikos – tai žygio metu į pasalas, po artilerijos ugnimi ar aviacija patekusios kolonos. Ukrainiečiai neišranda nieko naujo – pamuša priekinę ir paskutinę mašiną, o tada jau kaip šaudykloje į „pop up“ taikiniu. Kad taip nenutiktų žygio (taktinio judėjimo), o tuo labiau atakos metu yra keičiamos rikiuotės, vyksta pajėgų dengimas. Panašu, kad RF kariuomenė taktiniame lygmenyje apie tai nėra girdėję (nepaisant to, kad visa tai jų taktikos vadovėliuose yra detaliai aprašyta).
Operacijų saugumas yra didžiulė bėda RF kariuomenėje. Vakar minėjome apie itin apverktiną elektroninės gynybos padėtį kariuomenėje, kuri garsėja EW pajėgumais. To rezultatai – giltinės dalgiu šienaujami RF pulkininkai ir generolai, sudaužytos orkų technikos sankaupos, žlugusios operacijos (pvz.: pirmas „specnazinis“ Charkivo puolimas).
Taktinių grupių sudėtis. Neretai matome, kad sunaikintų orkų kolonų sudėtis labai marga, pvz.: tankas, benzovežiai, priešlėktuvinės gynybos sistema TOR – viskas kartu. Ir tai stebime ne tik kažkur užnugaryje pvz.: Sumy, bet ir kontaktinėje linijoje, kad ir prie tos pačios Buchia. Tai rodo visišką jovalą , planuojant konkrečias užduotis (iki BTG ar net iki kuopos lygmens). Aprūpinimo vienetai, oro gynyba ir objekto puolime dalyvaujantys vienetai, negali jokiu būdu būti vienoje kolonoje kontakto linijoje. Bet veikia, ir to rezultatus matome, tad taip ir toliau.
Prastas karių pasirengimas iki kuopos lygmens. Žemiausiu taktiniu lygmeniu (skyrius – būrys – kuopa) Rusijos kariai yra nepasirengę kovoti aukšto intensyvumo mūšiuose.
Tai patvirtina:
-jų moralė greitai krenta žemyn, pasitaikius pirmai progai jie pasiduoda į nelaisvę, meta techniką ir bėga. Panašu, kad iki tol nemaža dalis jų buvo rengti aukšto intensyvumo žolės dažymo operacijoms, tačiau ne kautis su kietu ir motyvuotu priešininku.
-padaliniuose nėra arba beveik nėra (arba nesivadovauja) SOP (standard operating procedures). Tai matome iš vaizdų, kaip orkų kolonos ar atskiri kariai patenka į kontaktą – dažnai veikia neorganizuotai, bėga kas kur, nėra judėjimo ir dengimo.
-Kariai prastai pažįsta savo techniką. Ne rasputitsa yra kalta, kad dalis rusų technikos įstringa purve, pelkėse ir kitur, o technikos galimybių nežinantys ir jos nemokantys valdyti, nemotyvuoti kariai ir jų vadai. Juk ne T72 sugalvoja, kad reikia važiuoti per pelkę – įsakymą duoda, pedalus spaudo ir vairuoja žmonės.
Nenorime ir negalima nuvertinti priešininko, jo gretose tikrai yra gerai parengtų vadų bei karių. Tačiau didelio karo metu šie kvalifikuoti ir motyvuoti kariai ištirpsta toje nekompetencijos masėje.
O ką manote jūs?
Kartu iki UA pergalės!
***
Tradicinis update.
Kyivo kryptis:
-Baltarusija teigia rotuojanti ilgą laiką ant sienos su Ukraina stovėjusias pajėgas. Bulbafiureris sako, kad tikrai tikrai tikrai nieko blogo nesirengia daryti 🙂 Tai gali nuteikti optimistiškai, tačiau neatmestina, kad bandoma išvargusias ir jau motyvacijos aukštumas demonstravusius desantininkus ir „specnaziorus“ pakeisti lojalesniais.
-Šiaurės, šiaurės vakarų ir vakarų sektoriuose be pakitimų. Priešas gali pasidžiaugti tik tuo, kad ukrainiečių rezervai nėra tokie dideli ir jie nebeturi pajėgumo toliau kontratakuoti. Tuo pačiu gynėjai išnaudoja kiekvieną progą atakuoti priešo tiekimo kolonas (artilerija, Bayraktar).
-Šiaurės rytų sektoriuje ukrainiečiai atmušė visus priešo bandymus nedidelėmis pajėgomis pulti Brovary kryptimi. Panašu, kad ryte minėtas orkų bandymas įsitvirtinti Mykhailo-Kotsyubynske jiems buvo sėkmingas. Priešas Mykhailo-Kotsyubynske, Levkovychi, Zhukotky, pasitelkia inžinierius ir įrenginėja tvirtas gynybines pozicijas. Pirmiausia šiais veiksmais siekia galutinai blokuoti Chernihiv iš vakarų. Tai leistų ne tik izoliuoti miestą, sukurti tinkamą placdarmą ateities operacijoms, bet ir apsaugoti iš šiaurės palei Dnieprą einantį kelią Kyivo link. Galimai tai gali būti susiję su šiandien minėtu RF bandymu įsitvirtinti Zazymya. Įsitvirtinus Mykhailo-Kotsyubynske ir tvirtai kontroliuojant iš jo einantį kelią į Novosilky, taktinę prasmę turėtų ir Zazymya kontrolė.
-Tuo pačiu teritorinės gynybos pajėgos Sumy sektoriuje toliau degina agresoriaus tiekimo kolonas bei trofėjais ima įvairią priešo kovinę techniką.
Charkivo kryptis. Negalėdamas pasiekti rezultatų konvencinėmis priemonėmis, priešas imasi žvalgybinių – diversinių grupių taktikos. Orkų diversantai bandė įslinkti į miestą ir naikinti dar jame likusią infrastruktūrą. „Specnazovcų“ likimas nuspėjamas – arba ištaškytom smegenim atvėsę ant asfalto, arba nelaisvėje liūdnai vėpso į kamerą.
Donbaso kryptis:
-Šiauriniame sektoriuje ukrainiečiai ginasi pietinėje Izyum miesto dalyje. Tačiau priešas sugebėjo apeiti gynėjų pozicijas (pasinaudodamas pontoninėmis perkėlomis per Oskil ir Donets upes) ir pulti gilyn link Severodonetsk iš šiaurės rytų. Tiesa bandymas įsiveržti į Rubizhne (kaimelis, Sveredonesk priemiestis šiaurėje) nesėkmingas. Tačiau tai signalizuoja, kad puolimas nuo Izyum į Donbaso krypties šiaurnį sektorių tik stiprės.
-Priešas bando atstumti ukrainiečių pajėgas nuo Donecko ir įnirtingai puola Avdiivką. Panašu, kad Volnovachą kontroliuoja agresorius ir bando vystyti savo sėkmę – veržiasi Krasna Polyana ir Olhynka kryptimis. Tokiu būdu Donecko (Krasna Polyana) ir Pietų (Polohy) kryptyse esančias orkų pajėgas teskiria keliasdešimt kilometrų. Jei Volonovachos sektoriuje ir liko ukrainiečių pajėgų, jas reikia skubiai atitraukinėti į naujas gynybines pozicijas šiaurės vakaruose.
-Deja, bet priešas pralaužė Mariupolio gynybos pirmą žiedą ir įsiveržė į miestą iš rytų, verda gatvių kautynės. Ši kryptis – nepalanki puolimui dėl geografinių sąlygų (raižyta vietovė, kalvos, vandens kliūtys). Tad sunku spręsti ar priešui pavyks išvystyti šį puolimą. Nepaisant to – Mariupolio didvyriai toliau su šypsena kaunasi.
Pietų kryptis. Priešas ir toliau bando apsupti Mykolayv. Ne be taikliarankių ukrainiečių pagalbos prie Novomykolaivka du orkų sraigtai tapo sunkesni už orą ir nukrito. Ukrainiečiai Melitopolyje ir kitur toliau vykdo pilietinio pasipriešinimo akcijas.
Vertinant bendrai pavojingiausia padėtis yra Donbaso kryptyje. Čia priešas sunkiai, tačiau sistemingai juda į priekį. Ukrainiečių Donbaso grupuotės apsupimas tampa vis realesnis. Kita vertus, visose kryptyse priešas susiduria su didelėmis logistinėmis problemomis ir iš to sekančia itin žema morale. Jei Donbaso ir Pietų kryptyse tai dar kompensuojama sąlyginėmis sėkmėmis, tai Kyivo ir Charkivo kryptyse logistinės, pajėgų išsekimo ir žemos moralės problema agresoriui kelia grėsmę operacijų tęstinumui.
***
Egidijus Papečkys
Septyniolikta diena, šeštadienis
Pasak oficialaus Ukrainos pranešimo, nuo karo pradžios agresorius įvedė ir panaudojo 90 bataliono taktinių grupių, iš kurių 15 sunaikintos ir 15 prarado kovinę galią dėl patirtų nuostolių, t.y. 30 procentų visų panaudotų prieš Ukrainą pajėgų išvesta iš rikiuotės. Teigiama, kad Rusijos pajėgos prarado galimybę pulti, kad įvyko strateginis lūžis. Ukrainiečiai kovoja ryžtingai, tačiau tačiau kol kas nėra taip gerai, kaip teigiama.
Rusijos pajėgos visgi puola ir toliau, kol kas didžiausias pasisekimas yra Donbase, kur kasdien pasistumiama į priekį. Pasak rusų apžvalgininkų, netrukus bus apsuptos arba turės pasitraukti ukrainiečių pajėgos iš Mykolayvo, tačiau visokie ir podoliakos ir panašūs šakalai nuo pat karo pradžios skelbia apie vieną ar kitą paimtą vietovę, pasak jų remdamiesi „labai patikimais šaltiniais, tačiau paskui pasirodo, kad dar ir po savaitės ta vietovė yra ukrainiečių rankose. Be abejo, labai sunki apsupto Mariupolio padėtis, tačiau rusai ir separatistai niekaip neįveikia ypač kietai čia besiginančių ukrainiečių.
Blogai yra tai, kad Rusijos lėktuvai vis nuožmiau atakuoja iš oro, taikydamiesi į objektus su silpnesne oro gynyba (Ukraina didelė, viską pridengti nėra galimybės). Ukrainiečiai paprašė perduoti jiems NATO valstybių turimas sistemas S-300, tačiau turiu abejonių, kad kažin ar jos bus perduotos. Nebent buvo susitarta tyliai, už uždarų durų. Kaip yra iš tikrųjų turėtų paaiškėti labai greitai. Būtų neblogai, jeigu permestų bent jau sandėliuojamas artimo nuotolio sistemas „Osa”, nors greičiausiai jų būklė prasta, o ir pačios sistemos yra pasenę ne tik moraliai, bet ir techniškai.
Rusų toliau įsibėgėja su propagandine kampanija, rodydami, kaip desantininkai išsilaipina aerodrome, neva taip sudarydami galimybę čia išsilaipinti lėktuvais atgabentoms didesnėms pajėgoms. Viskas būtų gražu, jeigu ne viena detalė – arba tai vaizdai iš senesnių pratybų, arba išsilaipino savo pačių užnugaryje, kad gražiai papozuoti – mat įraše ne tik kad nematome jokių ukrainiečių, bet apie patį desantą nepraneša ne tik Kijevas, bet ir pati Rusijos gynybos ministerija. Suprantat – gražus įrašas apie desantinę operaciją yra, o pačios operacijos – nebuvo. Tačiau Rusijos visuomenė karštai komentuoja ir žavisi, net nebandydama įsigilinti į tai, kokį pigų melą jiems pateikė. (UPD.: sako, kad čia Hostomelis, į kurį desantavosi pirmą dieną. Rodo trečią karo savaitę ir tik pradžią, kaip užima be šūvių. Nors yra keistų niuansų, kurie kelia įtarimus dėl video). Arba įrašas, kuriame Rusijos koviniai sraigtasparniai apšaudo ir neva sunaikina ukrainiečių pajėgas. Neva, nes įraše nėra jokių ukrainiečių, jokio taikinio, sraigtasparniai skrenda ir šaudo kaip parodomosiose pratybose, nedarydami jokių mūšyje būtinų evoliucijų, nekeisdami aukščio ir greičio. Rusai visiškai pralaimi informacinį karą ukrainiečiams, nes pastarieji platina ne kvailus „natiurmortus”, o realius kovos veiksmus ir realiai sunaikintą priešo techniką.
Putinas kol kas nerodo nė mažiausio noro trauktis, nors tai visiškai suprantama – net galutinio pralaimėjimo atveju jis mėgins išlaikyti valdovo įvaizdį. Jo atsakas Vakarams – vis intensyvėjantis žaidimas su Iranu.
Kinija tyli. Ukrainos karas kinams irgi nebuvo labai tikėtas, ir visai nepageidaujamas. Ukraina buvo labai svarbi kinų partnerė. Bet neabejoju, kad jie laukia progos, ir mielai šiek tiek paspaustų savo prioritetinėmis kryptimis, jeigu tik JAV ir Vakarai dar labiau įsitrauktų į konfliktą su Rusija dėl Ukrainos.
Gera žinia – vis didėja pagalbos srautas į Ukrainą, tieks skirtos civiliams, tiek ir kariams. Pagalba svari, su etiketėmis ir reikalinga, ne kokios senos panešiotos drapanėlės. Ten jau įsikūrė ir pradėjo rengti Ukrainos karius rimti savanoriai vaikinai iš Lietuvos, ką jau ne vienas matėte socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Netrukus apie juos išgirsime ir daugiau.