B. Johnsonas siūlo Ukrainai naują aljansą kaip alternatyvą narystei ES. Didžioji Britanija į šį aljansą nori įtraukti Ukrainą, Lenkiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, o vėliau galbūt ir Turkiją (LDK plius Turkija). Ši nauja politinio, ekonominio ir karinio aljanso idėja būtų atsvara ES šalims ir partnerėms, kurios nepasitiki Briuseliu. Žiniasklaidos teigimu, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas „audžia savo tinklą“ jau daugiau nei mėnesį. Ukrainos valdžia dar nepateikė konkrečios pozicijos dėl Londono iniciatyvos, tačiau ir neatmetė jos. Lietuva taip pat nepareiškė savo pozicijos, mat abejojama, ar Lenkija ir Baltijos šalys norėtų prisijungti, nes tai gali pakenkti šalių santykiams su Briuseliu.
Be to, Borisas Johnsonas paragino teikti didesnę karinę paramą Ukrainai, įskaitant salvines raketų paleidimo sistemas, kuriomis galima smogti į taikinius iš didelio atstumo. Mes, šiuo atveju, drįsime suabejoti Boriso nuoširdumu, jam norint įgyti daugiau svorio ir gauti politinių dividendų, nes niekas netrukdė JK tiekti Ukrainai reikalingų ginklų jau vakar.
V. Zelenskis pareiškė, kad jei Rusija sugrįš į tas ribas, kurios buvo iki vasario 24 d., bus galima sėsti prie derybų stalo ir kalbėti apie Krymo ir Donbaso išlaisvinimą.
Tariamai nepriklausoma Rusijos žiniasklaida skelbia, kad Kremlius Donbaso okupaciją vadina „minimalia pergalės paskelbimo programa“, o Kyjivo užėmimą – „maksimalia programa“. Žurnalistai teigia, jog „patikimi“ šaltiniai Kremliuje žino, kad Rusijos vadovybė neatsisakė idėjos užimti Ukrainos sostinę. “ – Mes vis tiek juos (ukrainiečius) pribaigsime. Greičiausiai viskas baigsis iki rudens“, – sakė vienas iš šaltinių.
Tokios nuotaikos, neva ne tik Kremliuje, bet ir „Vieningosios Rusijos“ vadovybėje. Grasinama (?), kad Kremlius masiškai siųs šauktinius, kad įgyvendintų tikslą užimti Kijevą. Na, na. „Nepriklausomos rusų žiniasklaidos“ informaciją apie tariamą Kyjivo šturmą, taip pat propagandos burnų iš Kremliaus eskaluojamą neva Lenkijos interesą į Vakarų Ukrainą bei pastovias užuominas apie branduolinio ginklo panaudojimą vertinam kaip nevykusį Kremliaus mėginimą demoralizuoti Kyjivą, toliau gąsdinti Vakarus ir trikdyti ginklų tiekimą Ukrainai.
Be pakitimų. Rusai, užėmę Lymaną, bando judėti link Siversko tam, kad apsunkintų ukrainiečių pajėgoms Severodonecko gynybą. Pagrindiniais operaciniais tikslais okupantams išlieka Ukrainos pajėgų tiekimo keliai rytuose bei Vakarų parama, gabenama Ukrainos vakaruose. Pietuose rusai vykdė įprasto intensyvumo veiksmus, greičiausiai tęsdami pasirengimą vasaros pradžios puolimui.
Dėl Ukrainos gynybos pajėgų veiksmų netoli Huliaipole priešas patyrė didelių nuostolių ir atsitraukė Novopilo ir Novodarivkos kryptimis. Šioje linijoje pastarąsias valandas vyko aršūs mūšiai, rusams siekiant perimti kuo daugiau N-15 greitkelio kontrolės.
Orkai apšaudė civilinę infrastruktūrą netoli Osokorivkos, Novovoroncovkos, Blagodatnės, Zorijos ir Tavriškių gyvenviečių. Stiprinama priešlėktuvinės gynybos sistema Krivorizkos linijoje.
Charkivo srityje, greičiausiai mums gerai pažįstamos 95-osios oro desanto brigados kariai numušė rusų atakos sraigtasparnį Ka-52.
Donecko ir Luhansko regionuose buvo atremti aštuoni priešo puolimai, sunaikinti devyni tankai, dešimt šarvuotos kovinės technikos vienetų ir keturios priešo transporto priemonės. Priešlėktuvinės gynybos padaliniai numušė bepilotį orlaivį „Orlan-10“.
Rusija į fronto liniją permeta pasenusius, eksploatacijos resursus pabaigusius tankus T-62. Be to, toliau vykdoma slapta mobilizacija, patrankų mėsa ir rezervas apmokymus praeina Voronežo srityje. Galėtų ten kas nors neatsargiai parūkyti.
Melitopolyje, atsižvelgus į užsienio rezervo karių patarimus, pradėjo veikti partizanų grupės. Ivanai, eik namo, nes tavęs laukia garantuota mirtis.
NATO ir ES susikoncentravus į karą Ukrainoje, atrodo, kad iš regėjimo lauko pamestas Sirijos „bermudų trikampis“.
Rusija galutinai atitraukė savo pajėgas iš šios karo krečiamos šalies ir paliko Sirijos diktatorių ant ledo. Iš viso Rusija Sirijoje buvo dislokavusi iki 60 000 savo karių, per paskutinį mėnesį jų čia neliko nė kvapo.
Dar daugiau, išvedus Rusijai pajėgas, suaktyvėjo kurdų remiama YPG, kuri nors ir nepripažįstama kaip teroristinė organizacija, tačiau turi tiesioginių ryšių su PKK. Beje, YPG karinio sparno atstovus anksčiau aktyviai rėmė JAV. Per pastarąsias paras YPG/PKK suorganizavo keletą išpuolių, per kuriuos žuvo bent 5 Turkijos kariai. Kaip atsaką, Turkija pradėjo, o tiksliau, atnaujino karinę operaciją, siekdama kontroliuoti maždaug 30 km vadinamąją buferinę zoną Turkijos – Sirijos pasienyje.
Šioje buferinėje zonoje yra didžiulės kuro ir gėlo vandens atsargos, kurios, be abejonės, rūpi Turkijai. Įdomiausia yra tai, kad JAV taip pat atitraukė savo pajėgas, ir ilgą laiką priekaištavusi Ankarai, šiuo metu „nepastebi“ vykdomos operacijos.
„Nepastebi“ jos ne tik Vašingtonas, bet taip pat ir Kremlius. Keistai sutapo, kad beveik tuo pačiu metu Erdogano veto dėl Švedijos ir Suomijos aptirpo, Rusija sušvelnino toną dėl abiejų Skandinavijos šalių stojimo į NATO, o Turkija susitarė su Baltijos šalimis – Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija dėl Bairaktarų tiekimo.
Ir dar vienas įdomus „sutapimas“ – Turkijos URM Mevlut Cavusoglu, po ilgų metų pertraukos, išvyko oficialaus vizito į Izraelį. Šis vizitas ir vėlgi „sutapo“ su tuo, kad Izraelis aptiko didelį dujų telkinį Viduržemio jūroje priešais Turkijos kontroliuojamą Kipro dalį. Prieš tai Turkija skelbė, kad liepos mėnesį ruošiasi dujų iš telkinių Juodojoje jūroje išgavimui ir gabenimui į krantą keturiais dujų išgavimo laivais (greičiausiai per Mersiną, kuriame prisišvartavo naujas ketvirtasis laivas). Turkija sako, kad iki 2023 metų galėtų išgauti vidutiniškai apie 3 mln. kubinių metrų dujų per dieną.
Sutapimai sutapimais, bet mes jais netikime. Ar gali kas nors paneigti, kad JAV ir Turkija bei, galbūt, Rusija, dėl kažko susitarė? Tikimės, kad ne.
P.S. Po vakarykščio mūsų komentaro apie Bairaktaro pirkimo iniciatyvą, sulaukiau daugybės klausimų, ar pervesti pinigus, ar ne. Mielieji, jei turite galimybę ir norite, būtinai tą padarykite. Tik vienas mūsų nuoširdus prašymas, kurį kartojame nuolat: jei galite, kelis kartus lėtai perskaitykite tai, ką mes rašome. Nes ką jūs pagalvojate, ir tai, ką norime pasakyti, tikrai negali jūsų pasiekti, jei skubiai skrolinate ir skipinate.
Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas
***
Locked N’ Loaded | Veidaknygė
1. Šiaurinis Donbaso flangas.
• Charkiv. Sektoriuje operacinė pauzė, vyksta abipusiai apšaudymai artilerija, lokalūs susidūrimai. Pasirodė informacija, kad Belgorod srityje orkai vėl kaupia pajėgas būsimoms operacijoms Charkiv link. Sunku būtų kalbėti apie miesto šturmą, labiausiai tikėtina užduotis maksimum – stumtelėti kontaktinę liniją į pietus, kad orkų artilerija galėtų apšaudyti Charkivo miestą. Užduotis minimum – sutvirtinti Vovchansk-Kupiansk liniją, kad ukrainiečiai negalėtų perimti šio svarbaus tiekimo kelio kontrolę. Kaip bus – matysime.
• Izyum. Agresorius bando atnaujinti puolimą Slaviansk link, tačiau mūšių intensyvumas sumenko.
• Lyman. Panašu, agresorius užėmė visą Lyman miestą. Gynėjams praradus pozicijas ir iniciatyvą, tęsti miesto prieigų gynybos nėra perspektyvu dėl apeitų flangų ir užnugaryje manevrą ribojančios Donec upės (trūksta gynybos gylio). Todėl ukrainiečiai atsitraukė į naują gynybos ruožą už upės. Svarbu pasakyti, kad taktinis atsitraukimas – itin sudėtinga operacija. Chaotiško bėgimo ar prastai vykdomo suplanuoto atsitraukimo rezultatas – apsupimas, nelaisvė ir priešo prasiveržimas į gynybos gilumą (tai savo kailiu patyrė orkai, bėgę nuo Kyivo). Kol kas orkų propagandistų kanaluose nematyti prie Lyman į nelaisvę paimtų ukrainiečių, telegram kanalai kol kas nežviegia iš pasitenkinimo. Tad panašu, kad ukrainiečių taktinis atsitraukimas iš spąstais galėjusio virsti Lyman sektoriaus pavyko. Tai patvirtina šiuo metu vykstantis mūšis Rayhorodok apylinkėse prie tilto per Donec. Tiesa, reikia prisiminti kelias dienas vykusius orkų bandymus nuo Izyum pulti Pasyka ir Bohorodychne. Tokie agresoriaus veiksmai grasina naujame gynybos ruože išsidėsčiusių ukrainiečių pajėgų vakariniam flangui. Prasideda mūšis dėl Slaviansk.
• Severodonetsk. Žvalgybos diversinė grupė įsiveržė į Severodonetsk miesto prieigose esantį viešbutį Mir. Tikėtina, tai aukštas pastatas, iš kurio patogu koreguoti artilerijos ir aviacijos ugnį, todėl ir bandyta jame įsitvirtinti. Ukrainiečiai aptiko diversantus ir bando juos iš ten iškrapštyti. Miestas ir toliau intensyviai šturmuojamas, agresorius bando pulti nuo Nyzhne Lysychiansk link. Visos orkų atakos atmušamos. Jie patys savo Telegram kanaluose skėsčioja rankomis, kad ukrainiečiai labai užsivedę, skundžiasi, kad gynėjai juos lupa iš visų vamzdžių. Susidaro įspūdis, kad didelę dalį manevrinių vienetų čia sudaro DNR ir LNR dalininiai.
• Bakhmut.
a) Toliau tęsiasi sunkus mūšis dėl kelio Bakhmut – Lysychinaks Nahirne – Bilohorivka ruože.Orkai pabandė laimę pulti kiek šiauriau, Berestove link. Kol kas ukrainiečiams pavyksta laikyti orkus rytinėje kelio pusėje, tačiau agresorius čia plečia savo placdarmą (įsitvirtinta Nahirne nei rytinėje Bilohorivka dalyje, pasiektos Berestove prieigos). Tai nėra gera tendencija, kadangi plėsdamas placdarmą, agresorius kontaktinėje linijoje kaupia pajėgas ir platesniame ruože gali ieškoti galimybių kirsti kelią.
b) Panašu, skirtingai nuo Severodonetsk, čia dominuoja RF reguliarūs vienetai. Orkų atakų smaigalyje veikia mums jau iš veiksmų Chernihiv, Sumy, Izyum pažįstamos 90 -oji tankų divizijos vienetai, remiami desantininkų. Tad galime susidaryti įspūdį, kad Severodonetsk šturmas šiame etape yra antraeilis uždavinys, o prioritetas teikiamas visos grupuotės apsupimui ( pradedant nuo Bakhmut sektoriaus)
2. Dabar apie vis didėjantį mūsų skaitytojų nusivylimą. Chebra, tenka kartoti tą patį, ką sakėme prasidedant mūšiui dėl Donbaso. Rusija, pralaimėjusi mūšį dėl Kyivo buvo priversta pabandyti pasiekti operacinę sėkmę bent jau Donbase. Pradėjo mūšį ir ką jie pasiekė:
• Neįvykdė operacinio sumanymo apsupti Donbaso grupuotę, palei Dnieprą susijungti su Zaporizhia veikiančiomis pajėgomis.
• Nesugebėjo užimti Slaviansk – Avdiivka linijos ir taip apsupti Donbaso grupuotės kontaktinę liniją.
• Buvo atblokšti nuo Charkiv, kyla reali grėsmė Izyum grupuotės užnugariui.
• Liko tik bandyti apsupti Severodonetsk grupuotę.
Taip, agresorius pasiekė taktinę sėkmę prie Popasna, Severodonetsk ir Lyman, kas gali turėti operacinių pasekmių. Negalima sakyti, kad orkai nieko neišmoko, tačiau ši sėkmė – tai pirmiausia orkų resursų (manevrinių vienetų, artilerijos, aviacijos, šaudmenų) persvara prieš ukrainiečius minėtuose ruožuose. Kaip jie tai susikūrė?
1) koncentruodami nuo Kyiv atitrauktus apdaužytus, bet „laisvus“ vienetus ir resursus;
2) Nuiminėdami pajėgas nuo kitų ruožų (pvz. Mariupol, Charkiv, Zaporizhia, iš dalies Izyum)
3) Naujai ateinančius rezervus (rezervistai, samdiniai, DNR/LNR mobilizuotieji) koncentruoja būtent minėtuose sektoriuose.
4) Kituose kryptyse ir sektoriuose orkai palaiko intensyvumą ir taip neleidžia į pavojingiausius ruožus permesti papildomų ukrainiečių pajėgų (Charkiv, Izyum, Zaporizhia, Cherson).
Jeigu ir nutiktų blogiausias šiai dienai scenarijus – orkai apsuptų ir užimtų Severodonetsk, tai būtų ukrainiečių pralaimėjimas. Tačiau jis nesugriautų Donbaso šiaurinio flango gynybos, ką jau kalbėti apie visą operacinę erdvę nuo Charkiv iki Cherson. Neatmestina, kad tokia orkų skuba susijusi su siekiu nuskinti bent jau mažą pergalę, pristatyti tai kaip strateginę sėkmę ir tada įvelti Ukrainą ir Vakarus į derybas sau palankesnėmis sąlygomis.
Ne veltui turbūt šiame kontekste pasigirdo „taikdarių choro“ Vakaruose dainelės. Tačiau tai tik būdas parduoti Vakarams „deesakalciją“, o saviems buduliams „pergalę“, su tikslu vėl sukaupti resursus ir visa jėga atnaujinti puolimą. Siekio ir pastangų sunaikinti Ukrainą Kremliaus režimas neatsisakys, tol kol nenudvės.
Ukrainiečių ryžtas neišblės, o su keliaujančia Vakarų pagalba (turime vilties, kad vokiečiai pasitemps) ryžtas virs pergale.
Nuotraukoje ukrainiečių artilerija duoda užrukyt orkų tankams ir BMPT mūšyje dėl Bakhmut-Lysychiansk kelio (šaltinis Cenzor)