Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Sveiki!
Donbaso kryptis:
Šiaurinis flangas
– Charkiv. Ukrainiečių judėjimas rytinėje Donec upės pusėje (Zarichne) verčia orkus reaguoti. Jei dar ukrainiečiai sugebėtų forsuoti Donec upę prie Pechenihy ir rytinėje upės pusėje sukurti tvarų placdarmą, orkų padėtis taptų labai sunki. Pasirodė pranešimų, kad agresoriaus vienetai pradėjo įrenginėti gynybines pozicijas aplink Velykyi Burluk. Šis miestas yra svarbus taškas kelyje Vovchansk – Kupiansk – Izyum. Jei orkai netektų Vovchansk, bet kontroliuotų Velykyi Burluk, jie dar galėtų nuo Valuyki (RF teritorija) per Prykolotne – Velykyi Burluk pastiprinti ir remti aprūpinimu prie Izyum esančias pajėgas, neperkraunant kito logistinio kelio Valuyki – Dvorichna – Kupiansk – Izyum. Tuo pačiu agresorius gynybai ėmė ruošti ir pagrindinį logistinį centrą – Kupiansk. Taigi, netekus Velykyi Burluk, orkams liktų tik vienas didesnis aprūpinimo kelias, kas ženkliai apsunkintų aprūpinimo (maistas, priemonės, kursas, technika, ginklai, sužeistieji, amunicija) efektyvumą ir kartu vienetų padėti kontaktinėje linijoje ne tik Izyum grupuotei, bet tikėtina Lyman bei Kreminna (Rubizhne) sektoriuose puolantiems agresoriaus vienetams. Na, ne pyragai, taip sakant.
– Izyum. Besižvalgydami į Charkiv pusę, orkai vis dažniau priversti sutraukti žiedinį raumenį ir paklausti savęs „o jei neteksime Kupiansk?“ Tuo labiau, kad pulti nesiseka (eilinį kartą nesėkme baigėsi puolimas prie Dovhenke, Virnopillya), o ukrainiečiai vis dažniau pereina į kontratakas. Dėl to ir Izyum sektoriuje orkai ima intensyviai mojuoti kastuvais ir rausiasi žemėn. Agresoriaus gynybinės pozicijos įrenginėjamos šiaurinėse miesto prieigose (Levkivka ir Zabavne), bei rytiniame priemiestyje Kapytolivka.
– Lyman. Nors vakariniame sektoriaus flange orkų pajėgos pasiekė taktinių laimėjimų, tačiau čia puolimas išsikvėpė. Taktinę pauzę užpildo aktyvėjantys agresoriaus veiksmai rytiniame flange (nuo Yampil). Tiesa, čia vietovė puolimui itin nepalanki, tad sunku tikėtis, kad orkai čia pasieks didelių rezultatų. Tuo pačiu, atakuojamas pats Lyman miestas.
– Severodonetsk. Ukrainiečiai ir toliau ginasi nuo agresoriaus atakų miesto šiaurėje, rytuose, ir pietuose. Intensyvėja agresoriaus spaudimas aplink Toshkivka su tikslu priartėti prie Lysychiansk ir blokuoti Severodonetsk iš pietvakarių. Orkai siekia sunaikinti tiltus, jungiančius Severodonetsk ir Lysychansk, su tikslu suskaldyti ukrainiečių gynybos sistemą į atskirus židinius („katilus“). Mūšiai tęsiasi.
– Bakhmut:
Agresorius pabandė nuo Popasna pasistūmėti į šiaurę ir praplėsti placdarmą, tačiau Oleksandropillia apylinkėse ukrainiečių artileristai juos sustabdė.
Trečia diena stringa orkų puolimas siekiant perkirsti kelią Bakhmut – Lysychansk. Čia jie vykdo desperatiškas atakas keliomis kryptimis siekdami surasti silpną vietą ukrainiečių gynyboje. Kol kas be rezultatų.
Galimai agresorius užėmė, arba iš dalies kontroliuoja Troitske (15 km į pietus nuo Popasna). Tuo pačiu pasirodė pranešimų, kad orkų pajėgos įžengė į Myronivs’kyi kaimą (apie 20 km į pietus nuo Popasna). Tai mūšio dėl Debaltseve 2015 m. žiemą vietos (mūsų tekstas apie šį mūšį dėl Debaltseve
https://blog.parakomanai.lt/m%C5%AB%C5%A1is-d%C4%97l… ).
Klausimas ar čia orkams pavyks įsitvirtinti. Tačiau jei ir taip, norėdami pasiekti operacinį efektą (t.y. link Bakhmut pulti M03 keliu), jie tikėtina bandys įsitvirtinti Myronivs’kyi ir užimti Svitlodarsk. Tada šiame ruože užėmę gynybines pozicijas palei tvenkinius bei upę, agresoriaus vienetai gali bandyti ugnimi kaustyti kitoje vandens kliūčių pusėje esančias ukrainiečių pajėgas ir nuo Troitske atakuoti iš dešinio flango M03 kelią tam, kad galėtu vystyti puolimą toliau Bakhmut link. Ukrainiečiai čia ginasi jau 7 metai, tad lengva orkams tikrai nebus.
Kitose kryptyse ir sektoriuose kovų intensyvumas mažėja. Panašu, kad orkai viską metą į Severodonetsk ir Bakhmut sektorius.
Žemėlapis bendram vaizdui susidaryti:
https://soar.earth/maps/12594…
***
Egidijus Papečkys
Aštuoniasdešimt devinta diena (gegužės 23, pirmadienis)
Kiekvieną naktį ir dieną į Ukrainos miestus ir karinius objektus skrieja rusų raketos. Prašvitus ugnį atidengia artilerija ir užgriūna aviacijos smūgiai, atakuojama daugybę taikinių priešakinėse linijose ir artimoje užfrontėje. Rusai turi ugnies persvarą ir ją išnaudoja.
Dabar jie trukdo ukrainiečiams permetinėti pajėgas ir ginklus į Donbasą, ir, pasak rusų, jiems neblogai sekasi. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti jų pagyrų dėl stipraus smūgio į frontą vykstančioms 10-ai ir 128-ai kalnų-šturmo brigadoms, bet faktas, kad jos buvo stipriai apšaudytos pakeliui (apie ukrainiečių pajėgas tikiuosi netrukus jums papasakoti gyvai).
Kaip ir buvo galima tikėtis, karui perėjus į pozicinį, atsirado ir šturmo būriai, skirti naikinti priešo atraminius gynybos taškus. Jau ne viename video įraše teko matyti, kaip patyrusių Rusijos karių būrelis miestelyje, pasinaudodamas pastatais prasiskverbia į užnugarį ir netikėtai atakuoja gynėjus. Taip nutinka tik su naujai suformuotų ir teritorinės gynybos brigadų kariais, kurie pakeitė patyrusius reguliarios kariuomenės dalinius, ir kuriems trūksta parengimo, paruoštų vadų ir ginkluotės.
Su senais, patyrusiais daliniais tokia taktika rusams nepadėtų, tačiau jie atitraukti atgal papildymui ir perginklavimui.
Pasirodė pirmieji rusų atsiliepimai apie amerikietiškus pabūklus. Jų vertinimu, 155 mm haubica M777 šaudo lėčiau nei sovietiniai pabūklai. Tiesa, pamiršta priminti, kad amerikietiški pabūklai šaudo toliau, taikliau ir turi modernius valdomus sviedinius. Realiai turi, skirtingai nei rusai.
Rusijos pajėgos giriasi nuo vakar vakaro numušę 3 ukrainiečių atakos lėktuvus Su-25. Du iš jų (neva) numušti prie Chersono, vienas – prie Pavlogrado. Taigi, Ukrainos aviacija vis dar ore. To įrodymas – dviejų naikintuvų skrydis virš Vinicos kapinių, kuriose buvo laidojami du prieš kelias dienas žuvę ukrainiečių lakūnai. Tai, kad rusai per tris mėnesius nesugebėjo sunaikinti Ukrainos karinių oro pajėgų atrodo tiesiog neįtikėtina.
Ukrainos vadovybei dabar iškilusi dilema – ar mėginti išvesti dalinius, kuriems Donbase gresia apsupimas, ar toliau kietai laikytis. Tie, kurie už galimą pajėgų atitraukimą (kalbama, kad kariuomenės vadovybė nori turėti sprendimo teisę dėl atsitraukimo ar gynybos) nenori antro Mariupolio, o tie, kurie už kiekvieno miestelio gynybą iki paskutinės minutės (politinė vadovybė) – prisimena apgintus miestus Šiaurėje ir Šiaurės Rytuose (Kijevą, Charkivą, Černihivą ir kt.).
Ir vieni, ir kiti yra teisūs, nes vieno teisingo sprendimo čia nėra, abu variantai turi savų pliusų ir savų rizikų. Lietuvos atveju viskas aišku – negalima leisti savų dalinių įsprausti į kampą, reikia nuolat manevruoti ir jokiu būdu nesileisti apsupamiems. Ukrainoje yra pasirinkimas. Panašu, kad netrukus Donbase jį gali tekti padaryti.
Užbaigsiu gražia nuotrauka – Lenkijos prezidentas A. Duda su jį saugančiais Ukrainos kariais. Ginkluotais lenkiškais šautuvais GROT. Simboliška, tiesa?
Slava Ukraini!