Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Labas rytas
Kyivo kryptis. Prieš kelias dienas rodęs didelį norą užsiimti kuo geresnes pozicijas ir palengvinti pasirengimą galimam sostinės šturmui, dabar priešas karštligiškai siekia išsilaikyti priešakinėse pozicijose. Logistika stringa, atvykstantis rezervas visiškai nemotyvuotas kautis, o Baltarusijos pajėgos ir toliau stovi anapus sienos. Agresorius jaučia, kad iniciatyva po truputi slysta iš jo rankų, nes iki tol veikusiais agresyviais puolamaisiais veiksmais mūšio tempo diktuoti jau nebegali. Vienintelis sektorius, kur orkai dar bando judėti pirmyn – Brovary, tačiau ir čia be rezultatų. Belieka vykdyti žvalgybą, siekiant nustatyti, ar ukrainiečiai nekoncentruoja pajėgų kuriame nors gretimame sektoriuje. Artimiausiomis dienomis ukrainiečių kontratakos taktiniu lygmeniu labai tikėtinos. Ar ukrainiečiai rizikuos sutelkti didesnes pajėgas (pvz.: brigados lygmens vienetą), kad smogti rimčiau – pasakyti sunku, tačiau rusų žvalgybos aktyvumas (karinė, agentūrinė žvalgybos, diversantai, kolaborantai) Kyivo kryptyje rodo, kad ir agresorius neatmeta tokios galimybės.
Charkivo kryptis. Agresorius siekia atnaujinti miesto puolimą. Tikėtina, šioje kryptyje priešo pajėgų kovingumo atstatymas sekėsi sklandžiau nei aplink Kyivą. Kol kas atsinaujinusių mūšių rezultatai nežinomi, tačiau ukrainiečiai neleido laiko veltui ir pasiruošė tokiai eigai. Per sąlyginę pauzę jie išplėtė ir sutvirtino gynybos perimetrą į pietryčius ir į rytus nuo miesto. Tuo pačiu agresoriui nedavė ramybės ir šiaurinėje miesto pusėje, kur RF siekė sutelkti stiprią puolančiąją grupuotę.
Donbaso kryptis:
-Izyum sektoriuje pasitvirtino mūsų vakarykštis spėjimas – ukrainiečiai ir toliau sumaniai išnaudoja vietovę, bei ugnį ir manevrą. Priešas, tikėtina iki kuopos dydžio vienetu, buvo persikėlęs per Donec upę į pietvakarius nuo miesto (Topol’s’ke, Shpakivka). Jei agresoriui čia pavyktų įsitvirtinti, jis bandytu kontroliuoti kelią į Slavianską, kauptų pajėgas ir smogtų Izyum gynėjams iš pietų. Tai puikiai supranta ukrainiečiai, tad kontratakavo ir atmušė orkus. Priešas atsitraukė.
-Kaip vakar ir spėjome, Mariupolio gynybos atrama yra – natūralios kliūtys, Kalmiuso ir Kalchyk upės. Tą įrodo vaizdo įrašas, kur „Azov“ kovotojai dronų ir artilerijos pagalba Mariupolyje naikina priešo techniką. Vieta, kur tai įvyko geolokuota https://twitter.com/YWNReporter/status/1503169649403478021
Tad galime spėti, jog agresorius tikrai kontroliuoja rytinę miesto pusę. Riba – geležinkelio bėgiai. Iš eigos toliau vystyti puolimą vargiai pavyks, kadangi kitoje bėgių pusėje – daug atviros vietovės, vingiuojantis Kalmiusas ir efektyviu šaudymo nuotoliu į vakarus ir šiaurės vakarus nutolę pastatai.
Pietų kryptis. Priešas toliau bando įtvirtinti savo pozicijas, siekia blokuoti Mykolaiv, tačiau didelių rezultatų nepasiekė. Tuo pačiu ukrainiečiai ir toliau aktyviai vykdo pilietinio pasipriešinimo akcijas, trikdo per drąsiai pasijutusias orkų kolonas.
Kova tęsiasi.
P. S. Tai ką matote vaizdo įraše – neapdainuota juvelyriškai tiksli ukrainiečių pasala. Visi pagrįstai giria ukrainiečių artileriją, tačiau pažiūrėkit – koks čia grožis. Tiesiame kelyje sustabdyta priešo kolona. Kas net ir per pratybas yra rengęs pasalas žino – jas geriausia rengti ant sankryžų, kelio vingių, nes tada priešo technika sulėtina tempą ir galima efektyviau ją naikinti. Čia kolona sustabdyta dviem ISU (IED). Vienas sprogmuo išvis idealiai detonuotas – tiesiai po BMP vikšrais. Tuo pačiu ukrainiečiai žinojo ką daro ir nedegino viską iš eilės. Mašinos su orkų ginklais liko beveik nepaliestos, tad trofėjai gerose rankose. Kaip norėtųsi apkabinti ir išbučiuoti šiuos menininkus 🙂
***
Egidijus Papečkys
Aštuoniolikta diena (kovo 13, sekmadienis)
Kam nežinomos Ukrainos vietovės, patarčiau įsijungti google maps, tada bus aiškiau orientuotis mano ir kitų įrašuose.
Karas priešakinėse linijose vyksta taip pat, kaip ir vakar bei ankstesnėmis dienomis. Rusijos pajėgos kaupiasi, kaupiasi apie Kijevą jo apsupimui ir puolimui, bet taip ir nesusikaupia. Kijevas kaupia atsargas ir labai rimtai ruošiasi tokiai situacijai, kad maisto ir kitko tiekimas gali būti apsunkintas arba visai neįmanomas. Pasiduoti neketina.
Pirmyn stumiasi tik rusų ir separatistų pajėgos Donbase, bet, kaip ir anksčiau, labai labai pamažu. Apsuptas Mariupolis laikosi, nors priešas ir sakosi po žingsnį po žingsnį judantis pirmyn. Už nugaros – Azovo jūra, o pastiprinimų sulaukti nėra nė mažiausios vilties. Tačiau kariai čia pasiliko savo noru, ir pasiduoti neketina.
Prie Mykolayvo (daug kam geriau žinomo Nikolajevo pavadinimu) Rusijos pajėgų mėginimas prasiveržti ir apsupti ukrainiečius kol kas nesėkmingas.
Visa rusų propaganda kaip susitarusi pradėjo kartoti mantrą – mūsų kariai patiria daug mažesnius nuostolius, nes pradėjo taikyti kitą taktiką. Tai – akivaizdus pripažinimas, kad patirti nuostoliai buvo sunkūs. Propagandistas Solovjovas teigia, kad patirti nuostoliai siekia 5 proc., tai sudarytų apie 7,5-10 tūkst. nukautais ir sužeistais, tačiau tikėti juo jokio pagrindo nėra.
Vis dar veikia ukrainiečių karo aviacija – rusai teigia, kad numušė fronto bombonešį Su-24M. Tai – didelis lėktuvas. Numušė ar nenumušė, bet jeigu jie dar skraido, vadinasi skraido ir ukrainiečių naikintuvai. Ukrainiečiai naudoja daug bepiločių, tame tarpe ir žvalgybinių. Rusai parodė filmuką kuriame su bepiločiu sunaikino ką tik šaudymą baigusią ukrainiečių salvinę reaktyvinę sistemą. Tai yra toks ginklas, kurio žinomiausias pavyzdys yra Grad – ant sunkvežimio ar kitos transporto priemonės sumontuojamos raketos, dažniausiai nuo 40 iki 12, priklausomai nuo kalibro (kuo didesnė raketa, tuo mažiau jų sumontuojama), šaudančių 20-70 km atstumu. Jų taiklumas nėra itin didelis, bet mėginama tai kompensuoti iššaunant vienu kartu didelį kiekį raketų, kurios išsilaksto plačiai. Ukraina ir Rusija ginkluotos tokiomis pačiomis salvinėmis sistemomis, Vakarietiškos yra gerokai taiklesnės ir jose plačiai naudojamos valdomos raketos, kurių taiklumas yra stulbinantis, palyginus su Gradais ir kitu sovietiniu palikimu. Paskelbta apie tokių sistemų įsigijimą Lietuvos kariuomenei artimiausiu metu. Realiausia, kad tai bus amerikietiška sistema MLRS M270 (naudota, vikšrinė) arba HIMARS (nauja, ratinė), abi jos naudoja tas pačias raketas, tik HIMARS lengvesnė, jos eksploatacija pigesnė ir sumontuota mažiau raketų. Labai reikalingas ginklas.
Bet grįžkime prie Ukrainos. Nuo mažens žinau, kad tryliktą dieną – lauk bėdos. Tokia bėda šiąnakt ištiko ukrainiečių mokymo centrą Javorivo mokymo centrą, kurį pasiekė tolimo nuotolio raketų banga. Kaip jau ne kartą minėjau, visos rusiškos raketos yra labai netaiklios, o didžiausią žalą padaro pataikiusios į gyvenamųjų namų kvartalus. Javorive teko vienam iš bendrabučių, todėl čia žuvo 30 su trupučiu žmonių. Rusai teigia, kad čia žuvo 200 savanorių iš užsienio, o kiti neva bėga namo neatsisukdami.
Galiu jus užtikrinti, kad taip nėra.
Tačiau tampa aišku, kad mano prognozė pildosi – rusai išvalė savo sandėlius ir tam, kad paslėptų nepasisekimus fronte, vis intensyviau apšaudo taikinius Vakarų Ukrainoje, taip terorizuodama visuomenę. Nebelieka saugių vietų – visur gali sulaukti raketų ar aviacijos antskrydžių. Be abejo, kad žmones tai veikia, bet ukrainiečiai pasiduoti tikrai neketina.
Smogdami Javorivui rusai norėjo pasiekti propagandinių tikslų – parodyti savo užzombintai visuomenei, kad smogė savanoriams (kurių patologiškai nekenčia), ir kad gali atakuoti ginklų ir šaudmenų transportus iš Vakarų. Pasikartosiu – tai propagandinės kalbos, realiai rusai informacijos neturi, ir šaudo bet kur, tiesiog terorizuodami Ukrainos žmones.
Ukrainiečių oro gynyba veikia, ypač efektyvios yra sovietinės vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos Buk, kurių mašinos turi dideles galimybes apšaudyti lėktuvus ir raketas be išorinių valdymo sistemų ir radarų pagalbos. Tokia decentralizuota oro gynyba labai sunkiai nuslopinama, o nusileidus žemiau pasitinka lenkiškos pernešamos sistemos Piorun (Lietuvoje yra senesnės lenkiškos sistemos Grom) ir amerikietiškos Stinger. Užnugaryje daugiausia darbų nuveikia tolimo veikimo sistemos S-300, kurios vien savo buvimu neleidžia rusų lėktuvams priartėti ir atakuoti bombomis miestus gilumoje.
Vis laukiu, kada ukrainiečiai pradės paprastai, be didelių išmislų ant sunkvežimių montuoti aviacines raketas, pvz., savo gaminamas gana vykusias R-27, nes tai itin ženkliai sustiprintų jų oro gynybos galimybes čia ir dabar, o garaže su plaktuku padaryti tokius improvizuotus paleidimo įrenginius sugeba net sukilėliai Jemene. Tokia idėja jau seniai buvo siūloma Ukrainos karo pramonės, bet taikos metu atrodė neverta dėmesio (o be reikalo). Sėkmingi panašių sistemų bandymai buvo atlikti ir JAV kartu su norvegais.
O dabar grįžkime prie šiandien nuskambėjusios rusiškos propagandos:
1. Biologinės amerikiečių laboratorijos yra visame pasaulyje, ir derybos su Ukraina būtinas reikalavimas, kad JAV jas visas panaikintų. Tai yra visiška nesąmonė – laboratorija Ukrainoje ne kūrė virusus, o tyrė jų paplitimą, tą aiškiai perskaičiau rusų pateiktuose „įrodymuose”, kurie yra paprasti mokslinės sklaidos powerpoint pristatymai, o ne kokie nors slapti dokumentai.
2. Ukraina nesugeba užtikrinti atominių elektrinių apsaugos, trūko vos kelių valandų, kad įvyktų katastrofa, bet rusų kariai laiku padavė elektrą iš Baltarusijos ir išgelbėjo pasaulį. Net nežinau, kaip komentuoti šį absurdą, bet būtent tuo ir remiasi primityvi propaganda.
3. Ukrainiečių kariai, net savanoriai, jau suprato kad Zelenskis juos apgaudinėja ir pradeda bėgti. Visi nekenčia valdžios, bet bijo, kad juos nužudys. Čia skirta grynai Rusijos visuomenei, nes fronte kariaujantys ukrainiečiai iš tokio „medinio” humoro net nepasijuoktų. Dar vienas absurdas – neva ukrainiečių kariai rišami grandinėmis prie stulpų, kad nepabėgtų artėjant rusams, Tai pati nykiausia sovietinės propagandos klišė, kurią matome jau ne vienus metus mūsų dienų rusiškuose filmuose.
4. Šiam melui skiriama daugiausia laiko, nes juo siekiama įtikinti Rusijos piliečius, kad produktų trūkumas parduotuvėse ir guminiai kaliošai yra gerai. Pasak propagandisto Kiseliovo, gerai, kad pasitraukė McDonald’s, Coca-cola, Pepsi ir kiti. Ne mūsų čia maistas, sako. Herbalife traukiasi? tai gerai, nes 90 -tais dėl jų pavojingumo sveikatai nukentėjo daug Rusijos piliečių, kaip nukentėjo? Jeigu Herbalife nuodas, tai kodėl tada neuždarė 1990-ais ir kodėl leido veikti iki dabar? Argumentas dėl Vakarietiškų grožio prekių – mūsų moterys gražios ne todėl, kad naudojasi vakarietiška kosmetika. Beje, traukiasi ne tik maisto ir grožio prekės, bet ir daugybė ūkio prekių, kurias banaliai galima pakeisti tik kiniškomis.
Kol kas matosi, kad deryboms Rusija nesiruošia, o mėgina kiek galima daugiau atplėšti Ukrainos teritorijos. Karui prasidėjus minėjau, kad vienas iš tikslų gali būti Ukrainos suskaldymas, sukuriant „Rytų Ukrainą” rytinėse žemėse iki Dnipro upės. Šiandien buvo įvardintas toks tikslas, tik tai ką aš pavadinau „Rytų Ukraina”, pavadinta „Centrine Ukraina”. Logiška, „centrinė” reikštų „pagrindinė”, „tikroji”, o „Vakarų” – tai ta „netikra” Ukraina. Tačiau matosi, kad sutiktų ir su „Donbasu” kaip atskiru dariniu, jeigu nepavyktų užimti viską iki Dnipro.
Šiandien buvo pasiektas vienas karo tikslas, kuris rusams labai svarbus – išspręsta Krymo aprūpinimo vandeniu problema. Žinoma, jeigu tikrai išspręstas, nes tikėti kiekvienu Kremliaus žodžiu negalima.
Šiandien nusipelniau meduolio su pienu – pasinaudojau netikėtai atsiradusia proga ir didelę dalį dienos gyvenau rusiškos propagandos liūne. Pasiaukojau dėl jūsų, literally. Kenčia mano kūnas ir siela.
***
Justas Gavėnas
Mes irgi kariaujame
Praėjusi para rusams neatnešė didelių pergalių fronte. Turbūt didžiausias progresas jiems buvo minimalus pasistūmėjimas Donecko ir Luhansko srityse. Tos pergalės neturės ženklesnės įtakos tolimesniems įvykiams.
Taip pat, kol kas neaišku, kokio dydžio padaliniams su sunkiąja technika pavyko priartėti prie Kyjivo iš Rytų pusės. Pirminiu vertinimu tai neturėtų būti dideli technikos ir karių kiekiai. Kai eina rusų ordos, nesunku kažkuriems daliniams prasiveržti. Tačiau tai nereiškia, kad jie ilgai išgyvens.
Juo labiau, kad logistika ir toliau yra Achilo kulnas pas rusus. Rusai nesugeba efektyviai aprūpinti ne tik toliau nutolusių padalinių, bet ir ten kur jau turi įgytą pranašumą.
Į šiaurės vakarus nuo Kyjivo panašu, kad situacija bent kuriam laikui stabilizuota. Vyksta mūšiai, bet nesimato rusų progreso link Kyjivo. Šioje kryptyje rusai itin kenčia nuo išpuolių prieš logistinius konvojus ir pajėgas. Rusai neturi sukaupę pakankamai pajėgų sėkmingam Kyjivo puolimui.
Bandymai prasiveržti ir priartėti prie Kyjivo iš šiaurės rytų pusės, pro Černichyvą, rusams nesėkmingi. Ten gynyba itin kieta ir efektyvi. Tame regione ukrainiečiai pamažu pradeda atsikovoti rusų užimtas vietoves.
Charkovas itin stipriai apšaudytas artilerija. Panašu, kad rusai nenori atsisakyti tikslo užimti šį miestą. Tai, kad prie Charkovo ukrainiečiai taip pat atsikovojo keletą vietovių, rodo ukrainiečių pajėgumus ir siekį neleisti rusams apsupti miesto.
Mariupolis vis dar laikosi, panašu, kad kovoms persikėlus į miesto pakraščius, rusams ne itin sekasi vesti mūšį mieste. Fiksuojami rusų kovos technikos ir gyvosios jėgos nuostoliai. Ši tendencija turėtų išsilaikyti. Miestą gina gerai pasiruošę Azov kariai.
Okupuoto Chersono srityje aktyviai veikia diversinės ukrainiečių grupės, siekiančios sutrikdyti logistikos grandines, kurios gyvybiškai svarbios siekiant vykdyti tolimesnius puolamuosius veiksmus. Ukrainiečiai intensyviai ir efektyviai naudoja artileriją, taip pat sugeba sėkmingai manevruoti padaliniais.
Zaporožės kryptimi planuotas rusų puolimas gali ir neįvykti. Yra požymių, kad rusams šioje kryptyje jau stinga resursų.
Karščiausia kryptis turėtų tapti Juodosios jūros pakrantė. Mūsų vertinimu rusams trūks plyš reikia atkirsti Ukrainą nuo pakrantės. Tai įgyvendinus rusai būtų pasiekę vieną strateginių tikslų Ukrainoje ir galėtų „užbaiginėti“ karą.
Tam, kad tai įvyktų rusams prireiks įveikti Mikolajyvą arba apeiti pro Voznesenską. Vietovė tokiam veiksmui neparanki, nes Mikolajyvas yra labai svarbus punktas pakeliui. Juo labiau, kad rusai bandydami apeiti Mikolajyvą ir Voznesenską gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje, gali būti atkirsti nuo pagrindinės pietinėje dalyje esančios pajėgų masės.
Netgi ir apėjus Voznesenską, rusams bus būtinas desanto išlaipinimas, kitaip su dabartiniais pajėgumais rusai nesugebės nei užimti, nei įsitvirtinti šiame regione. Šioje kryptyje išlaikome racionaliai pozityvų, tačiau atsargų požiūrį į prognozuojamą situaciją.
Daug kalbama apie čečėnus, sirus ir kitas padugnes, atvyksiančias kariauti. Nematome jokių galimų esminių pokyčių karo eigoje, dalyvaujant šiems samdiniams. Jau trečias čečėnų ešelonas (maždaug po 700 – 800 vyrų) užėjo į Ukrainą. Pirmi du buvo visiškai nušluoti, trečio šiek tiek dar liko. Šitie padugnės nemoka kariauti, tą jau įrodė. Jie moka tik bauginti ir kankinti bejėgius.
Taip pat garsiai kalbama apie sirų atvežimą kariauti. Vertiname tai, kaip bandymą gąsdinti, be jokio realaus karinio efekto. Minimaliai jis gali būti, bet realiai ne esminis. Taip yra todėl, kad jie kariautų svetimoje žemėje, svetimoje aplinkoje, be savų palaikymo, be kalbos, svetimos kultūros aplinkoje. Ir ne už savo vertybes.
Ukrainiečiai gi tuo tarpu panašu, jog efektyviai išnaudoja smulkių partizaninių padalinių taktiką visose kryptyse, kur priešas prasiveržė ir nėra galimybės jo stabdyti didelėmis pajėgomis. Nesivelia į mūšius, tačiau sistemingai naikina priešą. Tiek judantį, tiek „apsikasusį“.
Mūsų vertinimas apie pagalbą iš ES ir NATO.
Vyksta labai daug spekuliacijų ir informacinių karų šia tema. NATO neuždarys oro erdvės, nes tai nėra nuotoliniu pulteliu valdomas dalykas. Jei šis žingsnis būtų žengtas, NATO pilna apimtimi įsitrauktų į konfliktą.
Tokiu atveju turėtų dalyvauti didelis kiekis NATO aviacijos visoje Ukrainos teritorijoje, suvežta daug priešlėktuvinės gynybos sistemų, valdymo, apsaugos, žvalgybos, radarų, logistinių pajėgumų, valdymo punktų ir t.t. Realiomis sąlygomis tai ne kas kita kaip pilnavertis įsitraukimas į kovos veiksmus.
Mūsų vertinimu Ukrainai yra suteikiama milžiniška pagalba. Milžiniškais kiekiais tiekiama pažangiausia prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė, lengvoji ginkluotė. Suteikiami žvalgybos duomenys realiu laiku. Labai dideliais kiekiais: kuras, šaudmenys, amunicija, stebėjimo ir ryšio priemonės, šalmai, liemenės, ekipuotė, medicininės priemonės.
Skiriamos įspūdingos pinigų sumos kariuomenės ir humanitarinėms reikmėms. Suteikiami logistiniai pajėgumai humanitarinei pagalbai, karinės paramos atgabenimui iki Ukrainos sienos. NATO šalyse mokomi vadai ir specialistai. Ir dar labai daug kitos pagalbos, kurios mes nematome.
Pasidžiaukime ir didžiuokimės, kad galime pagelbėti ukrainiečiams. Be mūsų visų pagalbos jie nebūtų sugebėję tiek nuveikti, kiek nuveikė dabar. Mūsų visų indėlis į Ukrainos gynybą yra neišmatuojamas.