Karas Ukrainoje. Du šimtai antroji (rugsėjo 13 diena)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis CNN pareiškė, kad Ukraina nesutiks su jokiais Minsko susitarimų variantais. Zelenskio teigimu, Kyjivas sieks išlaisvinti visas valstybės teritorijas, įskaitant Donbasą ir Krymą. Ukrainos prezidento manymu, bet kokios derybos, vedančios link Minsko susitarimų – tai lėtos Ukrainos okupacijos tęsinys. „Minskas” yra tuščias popieriaus lapas, skirtas Rusijai pailsėti prieš kitą invaziją”, – pabrėžė Zelenskis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pažymėjo, kad Ukraina nesutiko su Vakarų partnerių rekomendacija pradėti „taikos” derybas su Rusija ir pareikalavo visiškos Donbaso ir Krymo deokupacijos.

Ukrainos žiniasklaida paskelbė apie Putino numylėtinės TV propagandistės Margaritos Simonian užuominą apie „susitaikymą“, kas neva yra tam tikri Kremliaus ženklai apie galimas derybas.

Jokių derybų. Kokios gali būti derybos, kai tau įsmeigtas peilis ir šonais srūva kraujas. Visiška ir galutinė Rusijos kapituliacija, karo nusikaltėlių, įskaitant Putiną ir jo sėbrus bei armiją, teismas, Rusijos visuomenės parklupdymas ant kelių, jai nuoširdžiai atgailaujant ir prašant pasigailėjimo – vienintelis “derybų” kelias.

Tuo tarpu Kremlius neatsisako savo ketinimų Ukrainoje. Putinui burna dirbantis Peskovas pareiškė, kad „karinė operacija tęsis, kol bus pasiekti užsibrėžti tikslai”.

Tikslai – Ukrainos okupacija ir žygis į Europą. Kremliaus nevykėliai nemato, kad jų genaralbalvonų vadovaujama driskių armada – bailių ir nusmuktkelnių gauja.

Peskovas vakar taip pat pareiškė, kad šiuo metu „nėra jokių perspektyvų” Maskvos ir Kyjivo deryboms ir deryboms dėl Zaporižės AE demilitarizacijos.

Nieko baisaus. Ukraina žino ir moka, kaip elgtis su teroristais.

Tęsiasi alinantys Charkivo bombardavimai ir apšaudymai. Yra žuvusiųjų, daug sužeistųjų. Maskvos teroristai tokiu būdu siekia aptemdyti Charkivo srities žmonių džiaugsmą po sėkmingos karinės operacijos. Zaliznynės miestelyje, Charkivo srityje rasti keturių nukankintų civilių kūnai, įtariama, kad juos nužudė Rusijos “kariai”, praneša Ukrainos generaline prokuratūra.

Vakar ES visiškai sustabdė lengvatinių vizų išdavimo tvarką ir susitarimą su Rusija, pagal kurį jos piliečiai galėjo laisvai makaluotis Šengeno erdvėje. Lengvtainių vizų išdavimo sustabdymas reiškia, kad rusams bus išduodama gerokai mažiau vizų, išduodamų vizų mokesčiai padidės iki 80 eurų, pailgės vizų tvarkymo laikas.

Vakarų šalių vyriausybės imasi priemonių papildyti savo ginklų atsargas, išsekusias dėl tiekimo Ukrainai. Dar liepos mėnesį eurokomisaras Thierry Breton perspėjo ES šalis dėl ginklų atsargų panaudojimo, kas sudarė prielaidas kai kurių šalių gynybos pažeidžiamumui.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas paskelbė apie sąjungininkių nacionalinių ginkluotės direktorių susitikimą, kuriame bus „aptarta, kaip gynybos pramonės bazės gali geriausiai aprūpinti būsimas Ukrainos pajėgas reikalingais pajėgumais” bei atkurti išeikvotus rezervus. Nuo karo pradžios JAV suteikė Ukrainai ginkluotės už 15,2 mlrd. dolerių.

Tarptautinis valiutos fondas svarsto galimybę finansuoti šalis, kenčiančias nuo išaugusių maisto kainų. Daugiausia dėmesio skiriama Ukrainai, kuri finansavimą greičiausiai gaus be jokių išankstinių sąlygų. Pastarosiomis savaitėmis atnaujintas grūdų eksportas iš Ukrainos padėjo sumažinti maisto kainas.

Azerbaidžano energetikos ministerijos teigimu, šalies dujų ir naftos eksportas per 8 pastaruosius mėnesius ženkliai išaugo. Dujų eksportas padidėjo 23 proc.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen įspėjo, kad įsigaliojus daliniam Europos draudimui importuoti rusišką naftą, šią žiemą JAV degalų kainos gali vėl smarkiai išaugti. Gruodžio 5 d. ES ketina nutraukti bet kokį Rusijos naftos importą jūra, vykdydama savo įsipareigojimus dėl šešto sankcijų paketo Maskvai.

Mes, vakariečiai, skaičiuojam centus, o charkiviečiai nuolatinių bombardavimų fone gyvena be vandens ir elektros. Ekonomika labai greitai grįš į įprastas vėžes, tačiau tūkstančių žuvusiųjų niekas niekada nesugražins.

Beje, dėl naftos. Būtų gerai, kad iš rusiškų tanklaivių „perkrauta“ nafta nebūtų laikoma graikiška ar rumuniška, o Maskvos klastai rasti priešnuodžiai.

Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas pareiškė, kad Vokietija sugriovė dvišalius santykius su Rusija. Esą mirtį nešančių ginklų tiekimu Ukrainai buvo peržengta „raudona linija“. Teroristinės šalies ambasadorius užmynė Berlynui ant nuospaudos, primindamas Vokietijos „moralinę ir istorinę atsakomybę už nacizmo nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais”, o Maskvos tikslas esą būtent „denacifikacija”.

Ambasadoriui nederėtų šitaip skausmingai viduriuoti praeitimi: Niurnbergo tribunolas vyko prieš 80 metų, o rusiškųjų fašistų tarptautinis teismas laukia visai netrukus.

Rusijos denacifikaciją ir tarptautinį teismą gerokai priartintų raketos ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 km. Ukraina po sėkmingo puolimo, JAV pateikė ginklų, reikalingų tęsti šalies išlaisvinimą nuo Rusijos fašistų, sąrašą, į kurį įtraukti 29 tipų ginklai ir šaudmenų sistemos, tarp kurių tankai, bepiločiai orlaiviai, artilerijos sistemos, priešlaivinės raketos „Harpoon” ir 2 000 raketų artilerijos sistemai HIMARS, įskaitant ATACMS. Iki šiol Bideno administracija atsisakydavo suteikti ATACMS, neva baiminantis, kad Ukraina gali raketas panaudoti smūgiams Rusijos teritorijoje ir pakurstyti platesnio masto konfliktą su Vakarais.

Kai karo veiksmai persikelia prie Ukrainos-Rusijos sienos, nėra didelio skirtumo, ar raketa nuskries 70, ar 300 kilometrų. Nebent kažkam imtų tirtėti kinkos dėl Maskvos.

Operacinis lygmuo

Rusijos okupantai mėgina atsipaipelioti po patirto nokauto.

Rusijos armijos vadovybė deda dideles pastangas sulopyti griūnančią gynybą, tačiau rezervų iš esmės nebelikę, o chaotiškas atsitraukimas iš Charkivo srities į Donbasą realybėje yra virtęs į bėgimą į Rusiją, beje, iš to paties Donbaso taip pat.

Pietuose dar bandoma išlaikyti ukrainiečių spaudimą anksčiau telktais likučiais, tačiau suardyti logistiniai keliai yra artimiausiu metu neįveikiama kiūtis tokiems veiksmams. Mus pasiekė nepatvirtinta informacija, kad Ukrainos pietuose vieno Rusijos dalinio vadovybė pradėjo derybas dėl pasidavimo ukrainiečiams sąlygų.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas įspėja, kad Ukraina turi ruoštis atkovotų teritorijų išsaugojimui. Ištemptos fronto linijos, atkovotų teritorijų apsauga reikalauja papildomų resursų ir išteklių. Ukrainos puolimą ministras pavadino „sniego gniūžte, riedančią nuo kalno”, sakydamas, kad jo šalies kariuomenė padarė didesnę pažangą, nei tikėtasi. „Tai ženklas, kad Rusiją galima nugalėti”.

Ukrainos taktika šiame karo etape – negailestingas, alinantis driskių pozicijų daužymas, daužymas, ir darsyk daužymas, po to puolimas, įsitvirtinimas ir vėl daužymas.

Tai, kad rusų generolai, negalėdami nieko padaryti Ukrainos kariuomenei, įsako bombarduoti Ukrainos miestus, rodo, jog „nenugalimoji, antroji pasaulyje“ vis labiau klimpsta į beviltišką padėtį.

Taktinis lygmuo

Driskiai ir toliau stengiasi išlaikyti užimtas teritorijas ir stabdyti veržlų Ukrainos kariuomenės puolimą.

Priešas tęsia teroro ir civilių gyventojų bauginimo taktiką. Tęsiamas intensyvus miestų apšaudymas iš minosvaidžių, tankų, pabūklų ir reaktyvinės artilerijos.

Dėl patirtų nuostolių, okupantų karių kovinė dvasia labai smukusi. Siekiant “pagerinti kovinę parengtį” 2-ojo armijos korpuso 2-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados vadovybė išleido įsakymą nemokėti finansinės paramos laikinai nesantiems fronte ir gydomiems kariams. Tai reiškia, kad okupantų “kariai” visais būdais ieško galimybių dingti iš mūšio lauko.

Driskiai bandė kariauti Zaicevės, Bachmuto, Krasnogorivkos, Vodyanės, Bezimenos ir Novogrygorivkos gyvenviečių rajonuose. Pastangos beviltiškos.

Per dieną Ukrainos karo aviacija atliko devynis smūgius: atakavo septynias priešo gyvosios jėgos ir technikos bazes, sunaikino du priešlėktuvinius kompleksus.

Išvaduotose teritorijose išlieka didelis minų pavojus – užminuota daugiau kaip septyniasdešimt tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto.

Savaiminiai sprogimai ir automatinių ginklų ugnis girdėti Rusijoje. Taganroge (Rusijos teritorija) suveikė priešlėktuvinė gynyba. Prie Chaltyro kaimo Rostovo srityje kyla dūmai. Didelis sprogimas Rostovo srityje (Rusija) buvo girdimas Rostove, Taganroge, Azove, Aksajuje, Šachty ir Novočerkaske. Pranešama apie sprogimus ir Belgorodo srityje.

Belgorodo srityje apšaudytas Logačevkos rusų pasienio postas: 1 karys žuvo, 4 sužeisti.

Laikinai okupuotame Chersone Ukrainos partizanai nuosavame bute susprogdino kolaborantę Tetjaną Tomiliną. Ji sunkios būklės yra intensyviosios terapijos skyriuje, apsaugos darbuotojas žuvo.