Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

JK nepakvietė Rusijos, Baltarusijos ir Mianmaro atstovų dalyvauti karalienės Elžbietos valstybinėse laidotuvėse, kurios įvyks kitą pirmadienį. Kartu su savo Vakarų sąjungininkėmis, Didžioji Britanija bei karališkoji šeima pasmerkė Maskvos invaziją į Ukrainą ir ekonominėmis sankcijomis bei kitomis priemonėmis siekia izoliuoti Rusiją bei jos satelitę Baltarusiją pasaulinėje arenoje.

Naudodamasis tuo, kad nustekenta Rusijos driskių orda bando susirinkti visus įmanomus rezervus iš visų neįmanomų pakampių, Azerbaidžanas atakavo Armėnijos karinę ir civilinę infrastruktūrą keliuose miestuose ir kaimuose bei jų apylinkėse, įskaitant Vardenį, Sotką, Artanišą, Išanasarą, Gorį, Jermuką ir Kapaną. Armėnijos gynybos ministerija tvirtina, kad išpuoliai surengti naudojant „artileriją, minosvaidžius, bepiločius lėktuvus Bayraktar ir stambaus kalibro šautuvus”, per kuriuos žuvo mažiausiai 49 armėnų kariai.

Armėnija kreipėsi pagalbos į Rusiją, tačiau ši atsakė, kad Rusijos taikos palaikymo kontingento atsakomybės zonoje Karabache per dieną nebuvo jokių ugnies nutraukimo pažeidimų. “Reiškiame gilią užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms ir linkime greitai pasveikti sužeistiesiems”, cituojamas Rusijos karo nusikaltimų ir terorizmo ministerijos atsakymas.

Pagal klasikines tradicijas, dar būtina išreikšti “susirūpinimą”, bet rusai – ne kokie ten vakariečiai.

Vokietijos kancleris Šolcas po keturių mėnesių pertraukos paskambino Putinui ir pareikalavo išvesti Rusijos karius iš Ukrainos. Per 90 minučių trukusį pokalbį telefonu, O.Scholzas „paragino” V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui”. Scholzas taip pat liepė Putinui „visiškai įgyvendinti” susitarimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos.

Putleris, išklausęs Vokietijos kanclerio ultimatumą, apsiverkė ir liepė savo driskių ordai susirinkti vogtus dulkių siurblius ir nešdintis iš visų okupuotų teritorijų. Suomijos taip pat. (Tikimės, kad suprantate mūsų sarkazmą.)

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nesupranta, kodėl ignoruojami Kyjivo prašymai aprūpinti Ukrainos kariuomenę tankais „Leopard” ir pėstininkų kovos mašinomis „Marder”. „Nuviliantys signalai iš Vokietijos, o Ukrainai reikia „Leopardų” ir „Marderių” dabar. Dabar reikia išgelbėti žmones nuo genocido. Nė vieno racionalaus argumento, kodėl negalima tiekti šių ginklų, tik abstrakčios baimės ir pasiteisinimai. Ko bijo Berlynas, to nebijo Kyjivas, – tviteryje rašo Kuleba.

Jei Berlynas bijo, vadinasi turi ko bijoti. O jei ims ir pasimatys iš po kai kurių Vokietijos politikų skvernų kruvini Kremliaus bokštai?

Nors savaitgalį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pažadėjo tolesnę karinę pagalbą ir neatmetė galimybės, kad Ukrainai bus pristatyti “pagrindiniai koviniai tankai”, kol kas šios ginkluotės tiekimas Ukrainai stringa.

Danija sutiko apmokyti Ukrainos karius Danijos teritorijoje. Šalies gynybos ministras Mortenas Bodskovas tai patvitino po vizito Kyjive, tačiau atsisakė pateikti detales. Estija pristatė Ukrainai modernią mobiliąją ligoninę.

Šaunuoliai danai ir estai. Tyliai, be reklamos, dirba labai reikalingą, gyvybiškai svarbų darbą.

„Jei pažvelgtumėte į Ukrainos gatvėje sunaikinto rusų tanko vidų, pamatytumėte, kad tuose tankuose yra labai daug Europos šalyse pagamintų elektroninių komponentų”, pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Keturiasdešimt penki procentai Rusijos technologijų priklauso nuo Europos importo, o jis buvo nutrauktas”, – pridūrė politikas. Borellis pasidžiaugė, kad ES sankcijos smarkiai pakenks Rusijos karinei pramonei, kuri buvo priklausoma nuo Europos importo.

Na taip, tai akivaizdus faktas, kad Vakarų Europos technologijų dėka Rusijos teroristai žudo ukrainiečius. Kas trukdė praregėti 2014-aisiais? O 2008-aisiais?

Išgalvotas kažkokios ten saugumo tarybos sekretorės pareigas einantis Dmitrijus Medvedevas dokumentą dėl Ukrainos saugumo sutarties pavadino „Trečiojo pasaulinio karo prologu”. Medvedevas ėmė grasinti NATO ir išvadino Aljansą “šūdu”. Pajacas grasina branduoliniu karu. „Viskas aplink juos liepsnos. Jų žmonėms bus skaudžiai pakenkta. Žemė tiesiog degs, o betonas tirps. Tai bus labai blogai ir mums. Tai bus labai blogai visiems”, – tvitina Putlerio kišeninis amsiukas.

Įdomu, kas rašo tokius kvailus tekstus ir liepia platint tokiam nevykėliui? Tenka pripažinti, kad su Kobzonu dervoje besipliuškenantis Žirinovskis dvaro juokdario vaidmenį atliko žymiai geriau ir įtikinamiau.

Sakartvelo politikai norėtų surengti visos šalies referendumą, kuriame būtų užduotas klausimas: ar jos piliečiai nori karo su Rusija?

Tokią iniciatyvą valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė” biure surengtame brifinge iškėlė partijos pirmininkas Giorgis Kobachidzė. „Tegul žmonės pasisako, ar jie nori Sakartvele atidaryti antrąjį frontą prieš Rusiją”, – pažymėjo Kobachidzė.

Operacinis lygmuo

Zelenskio teigimu, nuo rugsėjo 1 d. Ukraina „išlaisvino daugiau kaip 6 000 kv. km Ukrainos teritorijos pietuose ir rytuose”. Ukrainos kariuomenės gynybos štabas tikisi, kad likusi Charkivo srities teritorija bus išvaduota per artimiausias paras.

Rusų okupantai masiškai palieka Krymą. Vyksta skubi rusų įgaliotinių, žvalgybos pareigūnų ir įvaraus lygmens karo vadų evakuacija. Tuo tarpu viena kitą cituodamos Vakarų žiniasklaidos priemonės, remdamosi aukšto rango pareigūnu X teigia, kad Rusija iš Charkivo atsitraukė planuotai, sutrumpindama savo gynybos linijas, koncentruojantis į jų apginamumą.

Šios žinutės autoriai, visiškai akivaizdu, Kremliui dirbantys Olgino fabriko darbuotojai. Beje, net ir Kremliaus naratyvas apie gynybos linijas yra kreivas, nes … o kur dingo puolimas ir “denacifikacija?” Nuo kada “antra ir nenugalimoji” pradėjo gintis?

Zaporižės ir Chersono srityse ukrainiečiai kaupia techniką ir karius ruošdamiesi okupuotų teritorijų išlaisvinimui. Turime žinių, kad priešakinėms gynėjų pajėgoms vakar pavyko kirsti Inhuleco upę ir išlaisvinti Davidiv Brid gyvenvietę bei įsitvirtinti pietiniame upės krante. Tai atrodytų nereikšmingas taktinis ėjimas, tačiau, mūsų manymu, jis artimoje ateityje gali turėti didesnę įtaką.

Taktinis lygmuo

Ukrainos kariuomenė artėja prie Limano. Iš netoli miesto esančios Kremniovajos driskiai pabėgo, ukrainiečiai ruošiasi miesto išlaisvinimui.

Driskiai mėgina įsitvirtinti netoli Luhansko administracinės ribos prie Oskolio upės, tačiau jiems nepavyksta dėl gyvosios jėgos trūkumo.

Pietuose Ukrainos kariuomenė ir toliau daužo rusų armijos logistikos pajėgas.

Rusų daliniai mėgina kontratakuoti kai kuriuose fronto ruožuose, tačiau patyrę didelių nuostolių, traukiasi.

Naktį itin smarkiai apšaudytas Mykolajivas, sugriauta daug gyvenamųjų pastatų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino du priešo orlaivius (Su-25 ir Su-24M), vieną sraigtasparnį Mi-8 ir nepilotuojamą orlaivį.

Ukrainos karo aviacija sudavė 12 smūgių į priešo technikos ir gyvosios jėgos koncentracijos vietas.

Raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė devynioms orkų brigados ir bataliono lygmens vadavietėms, trims gyvosios jėgos ir karinės technikos koncentracijos vietoms.

Per pastarąją parą Rusijos okupantai į karinius ir civilinius objektus Ukrainoje paleido 3 raketas, sudavė 33 oro smūgius ir 58 kartus apšaudė karinius ir civilius objektus iš reaktyvinės artilerijos sistemų.

Ukrainos gynybos štabas pažymi, jog okupantai nebeturi rezervų, todėl mobilizuojami vyrai įkalinimo įstaigose, o „kariniai komitetai” okupuotose vietose mėgina mobilizuoti 6000 gyventojų. Tokia „armija“ kariaus iki pirmo išgirsto šūvio, dės į kelnes, nes į krūmus nespės.

Komentaras

Medijose analizuojama Ukrainos kariuomenės dezinformacijos kampanija, kurios metu buvo nutekinti „išskirtiniai ir slapti pranešimai“ apie planus išvaduoti Chersono sritį. Stebimasi, kad tikrasis puolimas prasidėjo Charkivo srityje.

Būtent todėl mes nuolat ir darsyk pabrėžiame, kaip svarbu pasirinkti teisingą informacijos šaltinį. Sąjungininkų dezinformacija yra mūsų bendras ginklas. Priešo informacijos platinimas yra šūvis sau į koją ir sąjungininkams į nugarą.

Beje, panašu, kad Kremlius, pralaimėjimų Ukrainoje akivaizdoje, prisiminė Brežnevo laikų taktiką, kai per valstybinius kanalus beveik nebuvo kalbama apie karą Afganistane. Pastaruoju metu Kremliaus kanaluose karo tema stumiama į antrą planą, pirmame – įprastos pramogos, lėkštas humoras apie antrus galus, konspiracijos teorijų analizė, ekstrasensai su vangomis beigi buki koviniai serialai “pro mentov” (apie milicininkus).

Tuo tarpu Rusijos dūmoje skamba raginimai skelbti visuotinę mobilizaciją. Mes gi esame tikri, kad tai tik propagandinis triukas ir norai be pagrindo.

Žinoma, galima bandyti sugraibyti net ir kelis šimtus tūkstančių nusmuktkelnių šauktinių, tačiau jiems reikia ne tik rūbų, transporto, maisto, medikamentų, ginklų ir kitų priemonių, bet ir elementarių kariavimo įgūdžių. Jie įgyjami per ilgą laiką, nekalbant apie tai, kad tokiai „patrankų mėsai“ reikia šimtų instruktorių, karininkų, kurie vadovautų nudriskusių, nemotyvuotų, bet kuria proga ieškančių būdų dezertyruoti ar paleisti šūvį į galvą instruktoriui, gaujai. Tokių resursų Kremlius šiuo metu neturi.

Kadrai arba pūva Ukrainos žemėje, arba jau pakeliui su vogtais unitazais aplankyti draugą Kobzoną.

Foto: Mykolajivo apšaudymo padariniai.