Karas Ukrainoje. Dvidešimt antroji (kovo 17-oji) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Pradžioje apie karą, o pabaigoje apie tai, ko neišspręs Javelin, Stinger ar T64. Bet apie viską iš eilės 🙂

Kyivo kryptis. Susidaro įspūdis, kad tai kas vyksta visuose sektoriuose, labiau panašėja ne į RF pajėgų persigrupavimą, o perėjimą į greitą gynybą, o kai kur net geriau įrengtą. Taip, jie vėl eilinį kartą pabandė žengtelėti į priekį link Vyshgorod, tačiau eilinį kartą be rezultatų. Visuose kituose sektoriuose abi pusės apsikeičia malonybėmis – artilerijos apšaudymai, smūgiai iš oro (čia žinoma, orkai turi daugiau galimybių), lokalūs susidūrimai kontaktinėje linijoje, žvalgybos patruliai, žvalgybinės diversinės grupės, einančios į priešo užnugarį, dažniausiai naktį. Įdomu, kad Brovary sektoriuje priešakinėse orkų linijose (Bohdanivka ir Velyka Dymerka, 5-10 km. į šiaurės rytus nuo Brovary) keliauja sąlyginai nedidelis papildymas šaudmenimis ir degalais. Anksčiau priešakinėms pozicijoms buvo metamas didelis kiekis atsargų (šaudmenys, degalai), būdingas puolamiesiems veiksmams, kad ten esantys kacapai turėtų kuo daugiau galimybių nuolat atakuoti ukrainiečius. Dabar gi matomas tokio tiekimo sumažėjimas. Galima daryti prielaidą, kad dėl resursų trūkumo tenka keisti taktiką ir perskirstyti resursus taip, kad sustiprinti Chernihiv blokuoti (izoliuoti) bandančias pajėgas, o priešakinėse linijose esančias pajėgas, aprūpinti tuo, ko pakaktų gintis nuo galimų ukrainiečių lokalių kontratakų. Tai tik drąsi prielaida, kurią bus galima patvirtinti arba išjuokti po keleto dienų.

Charkivo kryptis. Be pakitimų.

Donbaso kryptis:
-Šiauriniame flange agresorius pabandė išvystyti puolimą Popasna, ir iš pietvakarių ir pietų dar labiau suspausti ukrainiečių šiaurinį flangą. Šį kartą ataka buvo atmušta ir orkai grįžo į išeities pozicijas. Tuo pačiu šiame sektoriuje vyksta racionalios taktikos požiūriu nelabai suprantami dalykai. Kacapai vėl „žvalgyba mūšiu“ bandė įsitvirtinti Rubizhne, vėl gavo į nosį ir vėl atsitraukė. Susidaro įspūdis, kad tiek dienų kaudamiesi Severodonetsko sektoriuje, jie nieko daugiau nedaro, tik vykdo „žvalgybą mūšiu“, t.y. utilizuoja „išlaisvintojus“ pramoniniais kiekiais. Visgi norisi nenuvertinti priešininko (nu gal nėra jie visiški atsilupėliai) ir pasvarstyti, kad galbūt Severodonetsk sektoriuje ukrainiečiai įrengė labai sumaniai išdėstytas inžinerines kliūtis, pozicijas ir dviejų orkų armijų (8-tos ir 20-tos) žvalgybai sunku identifikuoti, kur reikia pulti. Kitą paaiškinimą sunku rasti.
-Pietiniame flange agresorius toliau mažais žingsneliais juda į šiaurės rytus (pasiekė Velyka Novosilka) ir pabandys apeiti ukrainiečių grupuotę iš pietų.

Pietų kryptis:
-RF Juodosios jūros laivyno laivai ėmė smūgiuoti į pakrantės ruožus į pietus nuo Odesos (Lebedevka, Sanzheyka, Zatoka ir Belenky), kur tikimasi agresoriaus jūrų desanto. Ar Rusija ryšis jūrų desantui ir pradės Odesos puolimo operaciją neužėmusi Mykolaiv – pažiūrėsime. Tuo metu odesitai nesėdi rankų sudėję – rengia gynybines pozicijas mieste, vykdo žvalgybą, su kaupu pildo teritorinės gynybos padalinius. Galima neabejoti, nieko gero maskoliams šis miestas nežada.
-Kryvyi Rih sektoriuje agresorius pabandė įsitvirtinti Velyka Kostroma, tačiau ataka atmušta, kruvinu snargliu grįžo iš kur atėjęs.
O dabar papolitikuokime. Šiandien viešoje erdvėje pasirodžiusios kalbos ir tekstai apie tai, kad RF ir Ukrainos derybininkai artėja prie susitarimo. Tai būtų pozityvus ženklas, o bet tačiau, jei pažvelgsime į tai, kokie galimų susitarimų punktai išplaukė į viešą erdvę, darosi neramu. Esą Ukraina manais už saugumo garantijas įsipareigotų nestoti į NATO ir nepriimti užsienio valstybių karinių bazių. Yra galimi du variantai:
-Tai Rusijos sumaniai paleista antis, arba jos susitarimo projekto versija, kuria agresorius siekia suskaldyti kovojančią Ukrainą. Sunku prognozuoti, kaip tokią žinią priims fronte kraują liejantys ukrainiečiai. Tai sukeltų įtampas tarp visuomenės, kariuomenės ir politinio elito. Tam gana nesunku užbėgti už akių – reikia operatyviai paneigti informaciją ir pakartoti iki tol Ukrainos kartotą poziciją, kad ji pati spręs kaip jai gyventi. Atrodo, Ukrainos derybinės grupės vadovas tą ir padarė. Tiesa, gana miglotai – neva esminė sąlyga karo nutraukimas ir tai, kad Ukraina turi savų reikalavimų.
-Tai realių derybų realūs punktai, kuriuos realiai svarsto Ukrainos valdžia. Jei taip ir būtų, smerkti juos būtų šventvagystė, tačiau reikia tikėtis, kad tokiu atveju jie suprastų tokio žingsnio pasekmes. Taip, narystė NATO dabar nepasiekiama. Taip, kurį laiką žmonės nežus, gal ir mūšiai nurims. Tačiau nereikia būti politikos genijumi, kad suprastum, jog ta euforija, su kuria V. Zelenskis sutinkamas dabar Ukrainoje, labai greitai išblės. Vieni kaltins jį išdavyste, kiti šaipysis, kad „klounas gražiai kalbėjo, o va dabar maskoliui nusilenkė“, treti pavargę ims žvalgytis naujos politinės jėgos. Ir ji neabejotinai ateis. Sakartvelas jau tai praėjo, kažin ar to reikia Ukrainai? Ir esminis klausimas – ar tai užbaigs karą? Gal dešimčiai metų taip. O per tą laiką visi pamirš gėdingus Rusijos pralaimėjimus mūšio lauke, sankcijos po truputį rims, Rusija prie jų prisitaikys, atkurs savo kariuomenę (gal net pavers ją iš tiesų kovinga). O laisvės norinti ukrainiečių tauta liks. Liks su anksčiau ar vėliau Kremliaus pastatyta Ukrainos valdžia. Ir kas tada? Taip, dar vienas Maidanas. Dar vienas karas. Tik dar siaubingesnis, brutalesnis, nes ukrainiečiai kausis ne tik prieš Kremlių, bet prieš „savą“ (Kremliaus statytą) valdžią.

Karas tik prasideda. Viskas ukrainiečių rankose.

Labai gražus Azov’o vyrų tanko naikinimo siužetas:

***

Linas Kojala

Ukraina. Dvidešimt pirmoji invazijos diena.

– Ukraina laikosi. Okupacinės pajėgos toliau bombarduoja civilinius objektus, įskaitant Dramos teatrą Mariupolyje (sugriautas) ir kitas lokacijas. Kremlius tai neigia.

– Ukrainos teigimu, pastaruoju metu įvykdytos kelios sėkmingos kontratakos (pvz., bombarduotas okupantų kontroliuojamas oro uostas Chersone, sunaikinti keli sraigtaisparniai). Tai leido ne tik stabdyti priešo veržimąsi, bet ir išstumti jį iš turėtų pozicijų. Kremlius toliau kartoja, kad “speciali karinė operacija vyksta pagal planą”.

– Prezidentas Zelenskis kreipėsi į JAV Kongreso narius, primindamas jiems Perl Harborą ir Rugsėjo 11-ąją bei ragindamas padėti apginti Ukrainą. Jis ir vėl paprašė neskraidymo zonos, tačiau pridūrė, kad, jei tokio sprendimo nebus, būtinos kitos priemonės. Prezidentas Joe Bidenas netrukus po to patvirtino, jog JAV skirs papildomus 800 mln dolerių Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimui. Tarp priemonių – didesniu atstumu veikiančios priešlėktuvinės gynybos sistemos, kita ginkluotė, taip pat – dronai.

– NATO gynybos ministrų susitikimo metu nutarta imtis veiksmų tam, kad būtų stiprinamas Aljanso pasirengimas gintis. Žadama, kad bus ženkliai didinamas pajėgų Rytų Europoje skaičius. Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė: “Nėra indikacijų apie tai, kad kyla tiesioginė grėsmė NATO valstybėms, bet negalime to visiškai atmesti ir privalome būti pasiruošę”. Strateginio lygmens sprendimai turi būti priimami birželio mėnesį Madride vyksiančiame viršūnių susitikime, tačiau pirmieji žingsniai bus žengiami neeiliniame lyderių susitikime jau kitą savaitę.

– NATO bandė susisiekti su Rusijos atstovais naudodamiesi susidūrimų išvengimui skirta karštąja linija, tačiau Kremlius neatsiliepė. Visgi su Kremliaus saugumo tarybos vadovu Patruševu šiandien kalbėjo JAV prezidento nacionalonio saugumo patarėjas Sullivanas.

– Infliacija Rusijoje kovo 11 d. siekė 12,5 proc. (1,1 proc. daugiau nei savaite anksčiau).

– Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje patenkino Ukrainos kreipimąsi ir reikalauja Rusijos nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą. Kremlius boiktavo svarstymus.

– Nuleidžiama vėliava – Rusija nebebus Europos Tarybos nare.

– Karo situacija apsunkina galimybes gauti patikimą ir kontekstualizuotą informaciją apie įvykius, todėl vertinimai turi būti atsargūs.

***

Egidijus Papečkys

Dvidešimt pirma diena (kovo 16, trečiadienis)

Rusai toliau su buku nuožmumu apšaudo artilerija, raketomis ir atakuoja iš oro Ukrainos miestus ir miestelius, terorizuodami gyventojus.

Rusijos sausumos pajėgos prie Marjinkos (Марїнка) gyvenvietės pasislinko pirmyn per 2 kilometrus. Du kilometrus. Nors ten nėra nei Marenheimo linijos, nei nepereinamų pelkių. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, tai vienintelis pasiekimas Ukrainoje šiandien.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis kalbėjo Kongrese. Labai ryškiai, įtaigiai ir emocingai. Dar kartą paprašė neskraidymo zonos virš Ukrainos. Pasak amerikiečių ekspertų, Kongresas neįtikėtinai greitai sutiko suteikti pagalbą. Bet ko gali tikėtis, kad Nancy Pelosi jį pristatė užbaigdama žodžiais „Slava Ukraini!”. Neskraidymo zonos nebus, šis klausimas net nebuvo svarstomas. Kuo jis bus dažniau kartojamas, tuo mažiau bus įtaigus kai to realiai reikės.

Vėlgi, pasak amerikiečių ekspertų, kai J. Bidenas 11:30 įėjo į savo darbo kabinetą, viskas jau buvo nuspręsta, jam jau teliko pasirašyti teisės aktą dėl 800 mln. JAV dolerių pagalbos Ukrainai. tai yra dalis anksčiau patvirtinto 13,6 mlrd. pagalbos paketo. Už šias lėšas bus perduota 9000 prieštankinių sistemų, 7000 šaunamųjų ginklų, 800 Stinger raketų, 20 millijonų šovinių ir 100 bepiločių.

Taip pat kitose valstybėse (pvz., Lenkijoje ir Bulgarijoje) bus nupirkta ir perduota Ukrainai sovietinių oro gynybos sistemų. Kodėl sovietinių? Todėl, kad jos pažįstamos ukrainiečiams, nereikia jokio papildomo apmokymo. O be to, Vakaruose tiesiog nėra nereikalingų oro gynybos sistemų, nes NATO valstybės turi ir visą laiką turėjo labai stiprią aviaciją ir todėl nešvaistė lėšų mažiau efektyvioms oro gynybos priemonėms.

Kokios tai būtų priemonės? Pranešama apie S-300, Osa, ir Striela-3. S-300 yra sovietinės vidutinio/tolimo nuotolio oro gynybos sistemos, ukrainiečiai jau jas naudoja ir nereikės papildomo karių parengimo. Labai reikalingos, nes dalį savo turėtų ukrainiečiai jau prarado mūšiuose, reikalingas ir raketų papildymas. Šitos sistemos trukdo bombarduoti Kijevą ir Vakarų Ukrainą, neleisdamos rusų lėktuvams nebaudžiamai atakuoti iš didelio aukščio. Labai rimta paspirtis.

Osa yra senos artimo nuotolio sistemos, kurių lieka vis mažiau. Labai neefektyvios prieš modernius taikinius, bet vis dar galima sėkmingai panaudoti prieš nemodernias Rusijos karines kosmoso-oro pajėgas. Ukrainiečiai jų turi, gerai pažįstamos, nereikės papildomo parengimo. Be to, jie turi atidirbę labai neblogą Osa panaudojimo taktiką, kuri leidžia veikti efektyviau.

Striela-3 yra sena, lengva, nuo peties iššaunama sovietinė sistema, irgi ukrainiečiams pažįstama, gana lengva apmokyti ja naudotis. Ne tokia efektyvi kaip Stinger, bet kai tokių „strielų” yra daug, tai labai padidina karių galimybes apsiginti nuo sraigtasparnių ir atakos lėktuvų tiesiogiai mūšio lauke ir artimoje užfrontėje.

Tarptautinis teisingumo teismas konstatavo, kad Rusija turi išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Kremliuje šito neišgirdo, nes mėgino išspręsti dilemą – kam pritaikė sankcijas: ar JAV prezidentui J. Bidenui, ar jo aa tėveliui.

Mariupolyje Rusijos pajėgos sulygino su žeme dramos teatrą, kuriame slėpėsi nuo rusų ugnies civiliai. Aukų skaičius nežinomas. Kremliuje su tokiu kaltinimu nesutinka – sako, kad tą padarė patys miestą ginantys ukrainiečiai. „Savi šaudė savus”, šitą jau girdėjome.

Rusai toliau nesustodami kartoja, kad turi duomenų apie planuojamas provokacijas su cheminiu ginklu. T.y. kad patys save su juo nuodys ukrainiečiai, o apkaltins Kremlių. Tokia intensyvėjanti retorika kelia realų nuogąstavimą, kad Rusijos pajėgos tikrai gali šį ginklą panaudoti, toliau persekiojant nesėkmėms fronte.

Rusijos URM ministras S. Lavrovas sako, kad derybose su Ukraina judama pirmyn. Viena iš sąlygų – kad Ukraina nestos į NATO. Tokią galimybę kiek anksčiau paviešino prezidentas V. Zelenskis. Tai – bene lengviausiai įgyvendinamas punktas, kadangi NATO durys nebūtų greitai atsidarę net ir neįvykus karui, o po karo – nusitęs dar ilgiau. Putinas šį punktą galėtų pristatyti kaip savo „pergalę”, pradėjęs ropoti atbulomis iš avantiūros Ukrainoje.

Kitais klausimais Kijevas nežada nusileisti Svarbiausia, kad ukrainiečiai niekada nesutiks su Ukrainos „finliandizacija”. Šiaip susitarti bus pakankamai sunku – sumušti rusų kariai grįžti į sankcijomis sužlugdytą ekonominę realybę negali, todėl Kremliui reikia „pergalių”.

Zelenskio patarėjas O. Arestovičius sako, kad amerikiečiai svarsto variantą dėl visiškos Rusijos jūrinės blokados, neleidžiant išplaukti Rusijos laivams, ir kad tai rusams būtų dar baisiau nei neskraidymo zona. Čia jau pakomentuoti neturiu ką – Arestovičius beveik kasdien iššauna po panašų informacinio karo šūvį, ir negaliu pasakyti, kad toks šaudymas tuščiais šoviniais man patiktų. Netgi atvirkščiai.

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas sako, kad NATO gins kiekvieną savo teritorijos colį. Aš prisijungiu prie tų, kurie patartų Stoltenbergui pasakyti, kad užpuolusi NATO Rusija ar bet kuris kitas agresorius bus greitai ir kokybiškai sutriuškinti. Nes taip realiai ir padarytume.

1 1 balsas
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
10 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
10
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top