Karas Ukrainoje. Dvidešimt ketvirtoji (kovo 19-oji) diena

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Kyivo kryptis. Padėtis iš esmės nepakitusi. Šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose priešas stiprina gynybos pozicijas, vyksta artilerijos dvikovos, veikia agresoriaus aviacija ir raketos(juos ukrainiečiai toliau sėkmingai skabo). Agresorius vėl pabandė persikelti per Irpen upę (prie Moschun), tačiau eilinį kartą nesėkmingai. Šiaurės rytiniame sektoriuje agresorius daugiausia pastangų deda, siekdamas blokuoti Chernihiv, tačiau ir čia orkams diena baigėsi nesėkmingai. Atmuštos net trys atakos, kuriomis priešas bandė įsitvirtinti didžiausiuose keliuose į Chernihiv (vakarai – Trisviatska Svoboda, šiaurė – Polubotky, rytai – Berezanka). Atrodytų, kad vienas koordinuotas didesnis smūgis būtų efektyvesnis, tačiau tikėtina orkai ukrainiečiams pabandė sukurti netikėtumo efektą ir nustebino patys save. Tuo pačiu toliau ginasi Sumy, o šiame sektoriuje aktyviai veikiančios ukrainiečių pajėgos prisideda prie šios sėkmės (konkursas „Mis Gražiausiai deganti orkų kolona“ tęsiasi).

Charkivo kryptis. Agresorius suintensyvino apšaudymus artilerija, tačiau daugiau padėtis be pakitimų.

Donbaso kryptis. Ukrainiečiai toliau kietai gina Izyum, ir neprileidžia orkų prie kelio link Slaviansk. Tuo pačiu padėtis Severodonetsk darosi vis labiau komplikuota. Panašu, agresorius kontroliuoja Rubizhne, tad tikėtina ukrainiečiai neturės kitos išeities, kaip atsitraukti į Severodonetsk. Tuo labiau, kad RF pajėgos šį miestą „čiupinėja“ iš rytų (t.y. gynėjų pajėgos, likusios Rubizhne gali būti atkirstos). Orkų priešakinės pajėgos pasirodo Shedrysheve, t.y. pietinėje Borova upės pusėje, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Severodonetsk. Tiesa, kol kas bandymai iš čia pulti nebuvo labai sėkmingi. Tai lemia ne tik tvirta ukrainiečių gynyba, bet puolimui nedėkinga vietovė (nedaug kelių, pelkėta vietovė).

Pietų kryptis. Kol kas dėmesio centre Chersonas. Jo apylinkėse ukrainiečiai tęsia aktyvias operacijas. Antai prie Snihurivka sunaikinta dar viena orkų kolona.

Tokios tokelės. Tuo pačiu turime jus nuliūdinti ar pradžiuginti (priklausomai nuo to – patinka šios mūsų apžvalgos ar ne). Savaitgalį dėl įvairių priežasčių neturėsime galimybės prisėsti prie išmaniųjų įrenginių, tad kita apžvalga jus pasieks pirmadienį ryte.

Rusijos kariniuose plakatuose populiari frazė: “kas ateis su kardu, kris nuo kardo”. Tačiau jo galiojimą labiausiai jaučia patys okupantai 🙂

***

Egidijus Papečkys

Dvidešimt antra ir trečia dienos (kovo 17-18, ketvirtadienis-penktadienis)

Rusijos pajėgos ir toliau trypčioja vietoje, nepajėgdamos prasilaužti pro ukrainiečių gynybą. Todėl intensyvina Ukrainos gilumoje esančių taikinių apšaudymą raketomis iš sausumos paleidimo įrenginių, iš karo laivų ir naudojant karo aviaciją. Vis dažniau taikomasi į karo pramonės įmones, remontuojančias karinę techniką, tame tarpe ir mūšiuose atimtą iš rusų, bei karių parengimo centrus. Tokiu būdu mėginama ukrainiečiams sutrukdyti didinti savo pajėgas formuojant naujus dalinius ir papildyti karine technika kovojančius fronte. Mėginama, bet kol kas nesiseka. Kaip jau esu minėjęs, vis dažniau naudojamos seno tipo, dar sovietinės raketos, kadangi naujų raketų turėjo pasigaminę nedaug – nes išvogė tam skirtas lėšas. Senas raketas lengviau numušti, bet pataikę į gyvenamuosius kvartalus jos civiliams padaro tiek pat žalos, kaip ir Iskanderai bei Kalibrai. O štai kariniams objektams didelės žalos nepadaro. Šiandien pas mane paklausė – ar daug dar tų senų raketų liko. Nežinau. KOL KAS dar jų sandėlių tikrinti neteko. Bet niekada nesakyk niekada.

Kol ukrainiečiai tvirtai laiko frontą, Rusijoje ir pasaulyje vyksta svarbūs dalykai.

Pirma, tai keisti Rusijos karo aviacijos specialaus būrio keleivinių avialainerių skrydžiai iš Maskvos į skirtingus miestus Sibire ir pakeliui į Kiniją apsisukęs ir grįžęs lėktuvas su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu.

Kalbos apie atleidžiamus karinių ir represinių žinybų, propagandos šaltinių įvairių grandžių vadovus vis labiau pasitvirtina, o Putinas pareiškė, kad reikia apsivalyti nuo išdavikų. Vienu iš tokių išdavikų, nutekinusių informaciją Vakarams, buvo pavadintas Rosgvardijos (Vidaus kariuomenės, skirtos malšinti protestus) vado pavaduotojas.

Kuo toliau, tuo labiau didėja grėsmė, kad Putinas pradės „valymus”, panašius į 1937 m. vykdytis Stalino. Kaip Vašingtone labai taikliai pasakė vienas amerikietis – „Putinas rado Stalino užrašus”. Rado ir naudojasi. Gal tie keisti lėktuvų skrydžiai gali būti susiję išdavikų paieškomis ir represijų organizavimu? Galbūt, kodėl gi ne.

Dar įdomiau su Kinija – pastaroji kaip ir pažadėjo suteikti Rusijai ginklų, bet tik už pinigus. Amerika iš karto griežtai sureagavo, Kinijai pagrasinta sunkiomis pasekmėmis. Tuo neapsiribota, ir šiandien J. Bidenas turėjo pokalbį su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Amerikos prezidentas neprašė, jis: 1) paaiškino JAV ir Vakarų sąjungininkų požiūrį į agresiją prieš Ukrainą;

2) detaliai paaiškino, ko buvo imtasi prieš agresiją siekiant jos išvengti, ir kokių sankcijų imtasi prieš Rusiją, kokią kainą Kremlius sumokės;

3) kokios bus pasekmės, jeigu Kinija tieks Rusijai karui reikalingą techniką ir medžiagas;

4) pabrėžė, kad JAV požiūris į Taivano klausimą išlieka toks pat, koks buvo. Kad Xi neturėtų tuščių iliuzijų, jog Taivanas gali būti pamirštas, kol amerikiečiai mėgina sustabdyti karą Ukrainoje.

Kinijos komunistai dabar turi apsispręsti, ar padėti Rusijai ir rizikuoti, kad į jų porceliano krautuvėlę užeis dramblys, ar ieškoti būdų kaip tos pagalbos nesuteikti. Mes suprantame, kad apsispręsti sunku, bet teks.

Nemanykime, kad įvarytas į kampą V, Putinas pasiduos. Ką tik Ukrainoje į šipulius sudužo jo svajonė atkurti naujo tipo Rusijos imperiją, kurioje aplink Kremlių sukasi ir iš orbitos ištrūkti negali kaimyninės šalys, kurių vyriausybės stipriai kontroliuojamos, o jis jau per senas pradėti naują „Ruskij Mir’ projektą po Ukrainoje patirto bankroto.

Ką daro ir ką galėtų padaryti Putinas, mėgindamas perlaužti situaciją savo naudai?

1. Siekiama įsitvirtinti okupuotose teritorijose – persekiojami čia likę Ukrainos patriotai ir jų šeimos, bei mėginama šias teritorijas „integruoti” į Rusiją. Chersone jau mėginama pereiti prie atsiskaitymų rubliais, o okupacinę administraciją čia, sako, po truputį perima okupuoto ir aneksuoto Krymo administracijos vadovai ir darbuotojai.

2. Siekiama į politinį ir ekonominį Vakarų spaudimą atsakyti apribojant retų žaliavų ir metalų pardavimą. Nutraukus trąšų tiekimą, tai jau atsiliepė Vakarų ūkininkams. Druską išpirkusių mūsų tautiečių neminėsiu, čia jau ne Putinas, čia patys kalti.

3. Pamėginti pakurstyti laužą kituose pasaulio kampeliuose. Neabejoju, kad šiaip pamėgintų Arktyje. Bet ukrainiečiams išdaužius rusų jūrų pėstininkus ir į šipulius supliekus karo aviaciją, rimtesnei provokacijai Šiaurėje primityviai pritrūko jėgų.

Putinui būtų logiška jau sėsti prie derybų stalo ir tartis dėl paliaubų. Bet Kremliaus logika jau seniai yra tose platumose, į kurias išplaukė ir rusų karo laivas.

Lietuvos ir kitų Vakarų valstybių karinė ir ekonominė parama Ukrainai nesilpnėja.

1 1 balsas
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top