Veidaknygė
Egidijus Papečkys
Dvidešimt ketvirta diena (kovo 19, šeštadienis)
Fronte – nieko naujo. Nesiliaujantys susirėmimai, be jokių užmojų prasiveržti gilyn, nes abi pusės tiesiog neturi tam jėgų. Todėl ir toliau labiausiai remiamasi artilerijos ir raketų ugnimi. Rusijos pajėgos čia turi pranašumą, nes gali raketomis ir aviacija atakuoti tolimiausią ukrainiečių užnugarį. Nors tokie smūgiai iš toli negali pakeisti karo eigos, bet jie terorizuoja visuomenę, iššaukia civilių aukas ir griauna Ukrainos ūkį, kurį vėliau reikės atstatyti.
Rusijos ekonomiką griauna Vakarų sankcijos. Ir būtent tai yra svarbiausia priežastis, dėl kurio Kremlius sutiko sėstis prie derybų stalo, ir, kaip nekeista, kol kas tos derybos vyksta sėkmingiau, nei buvo galima tikėtis. Blogai yra tai, kad derybose nekalbama apie tai, kaip už savo nusikaltimus ir padarytą žalą atsiskaitys Rusija, o tik apie tai, ko sutiks atsisakyti Ukraina. Bet be derybų karas nesibaigs.
Rusija toliau primityviai ir meluoja, kurdama išsigalvotas istorijas apie klastingus ukrainiečių planus vykdyti diversijas prieš savo pačių gyventojus ir prieš užsienio šalių ambasadas. Tame tarpe ir prieš JAV ambasadą Lvive.
Karas darosi vis žiauresnis, okupantai daro vis daugiau nusikaltimų prieš gyventojus. Rusijos okupacinės pajėgos vis aktyviau imasi slopinti ukrainiečių pilietinį pasipriešinimą okupuotose teritorijose, bet Ukrainos piliečių ryžto kol kas nuslopinti nesiseka.
Vis aštriau slopinami ir protestai Rusijoje. Jauni mokytojai išdrįsta atsisakyti pasakoti vaikams kremliaus sukurtą melą apie karą Ukrainoje. Protestai vis dėl to silpni ir reti, tačiau vyksta ir nesibaigia.
Ukrainai labai reikia Vakarų pažadėtų ginklų. Rusijos pajėgos savo kailiu tikrai pajus, kai ukrainiečius pasieks ką tik pažadėta amerikietiškų ginklų partija – iš karto padidės okupantų nuostoliai.
Nors jau ir buvo gandų, kad pirmos sovietinės oro gynybos sistemos S-300 jau įvežtos į Ukrainą, kol kas tebevyksta pokalbiai apie jų perdavimą. Amerikiečiai pasiryžę sumokėti ir vietoje jų pateikti kitos ginkluotės. Nesu didelis S-300 gerbėjas, nes sistema nėra tokia efektyvi kaip teigia rusiška propaganda, tačiau Ukrainoje būtent tokios sistemos reikalingos apginti užfrontės miestus nuo aviacijos ir raketų atakų.
Rusiją itin nervina būsimas S-300 tiekimas, vakar viešai pagrasino atakuoti jas, jeigu bus transportuojamos iš Slovakijos į Ukrainą (su slovakais jau kaip ir susitarta dėl S-300PMU perdavimo ukrainiečiams).
Pasikartosiu – didelis S-300 privalumas yra tai, kad ukrainiečiai jas seniai naudoja ir nereiks laiko apmokyti karius, sistemos galės iš karto keliauti į ugnies pozicijas.
UPD.: rusai giriasi panaudoję viršgarsinį ginklą – raketą „Kinžal”, kuri „sunaikino didelį ginklų sandėlį”. Tiesą sakant, kol kas niekas neaišku – nei ką panaudojo, nei ką pasiekė. Bet ukrainiečiai viską tvarkingai surinks po dalelę, ir sužinosim. Tačiau viena galiu pasakyti tiksliai – visa šita istorija su „Kinžal” labiausiai primena antro pasaulinio karo pabaigą – tada nacistinė Vokietija irgi gyrėsi visokiais „wunderwaffe” (stebuklingais ginklais), tačiau visa tai tebuvo mėginimas reaguoti į pralaimimą karą fronte. Ar Putinui dėl irgi jau reikia slėptis už „wunderwaffe”?
Jeigu fronte ir toliau bus tokia padėtis „nei pirmyn, nei atgal”, galėsime kiek daugiau padiskutuoti apie kare naudojamus ginklus ir taktiką. Šiandien aiškiai matoma, kiek Rusijos rublių buvo paleista vėjais į orą nesibaigiančiose didelio masto pratybose, kurios buvo skirtos ne karių rengimui, o generolų džiuginimui. Tų pačių Rusijos generolų, kurie dabar vienas po kito ištiesia kojas Ukrainoje.
Geros kloties visiems, šiandien su ginklu rankoje ginantiems Ukrainą.
Nuotraukoje – slovakų S-300PMU.
***
Linas Kojala
Ukraina. 24-oji invazijos diena
– Ukraina laikosi. Šalies kariuomenės atstovai mano, kad okupacinės pajėgos šiuo metu persigrupuoja ir rengiasi naujam Kyjivo puolimui. Toliau niokojamas Mariupolis, taip pat rusai pirmą kartą panaudojo viršgarsines raketas apšaudant vakarinę Ukrainos dalį. Anot Jungtinės Karalystės, rusus “nustebino” Ukrainos priešinimosi mastas ir ryžtas.
– Kinijos užsienio reikalų viceministras Le Yuchengas šeštadienį pareiškė, kad kaltė dėl situacijos tenka NATO – esą tai šaltojo karo laikų karinis aljansas, ir, jei Rusija mano, kad jis kelia grėsmę, pasekmės gali būti tragiškos. Jis taip pat kritikavo Rusijai taikomas sankcijas.
– Gindami Ukrainą žūsta ir žinomi šalies žmonės: aktorius Pasha Lee, aktorė Oksana Shvets, šokėjas Artemas Datsishinas ir kiti.
– Kreipdamasis į minią Berne, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė Šveicarijos vyriausybės blokuoti visų Rusijos oligarchų banko sąskaitas. Šveicarija prisideda visa apimtimi įgyvendinant Vakarų šalių paskelbtas sankcijas, tačiau tebėra su Kremliumi siejamų žmonių, kurie neįtraukti į sankcionuojamųjų sąrašus.
– Ukrainos prezidento patarėjas Olehas Ustenko teigia, kad šalis turi pakankamai grūdų atsargų vieneriems metams, tačiau dėl karo gali sustabdyti eksportą. Ukraina yra penkta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje.
– Buvę britų premjerai Gordonas Brownas ir Johnas Majoras kviečia kurti specialų karo nusikaltimų tribunolą – to reikia, mat Rusija turi galimybę vetuoti sprendimus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Per kelias dienas šią politikų peticiją pasirašė daugiau nei 750 tūkst. žmonių, tarp jų buvę politikai, teisininkai, žmogaus teisių gynėjai.
– Ukrainą pastarosiomis dienomis pasiekė tik 500 zenitinių raketų Strela iš Vokietijos, nors kovo pradžioje pažadėta 2700, skelbia Die Welt.
– Bulgarija neketina pratęsti dujų tiekimo sutarties su Gazprom, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.
– Indijoje viešintis Japonijos premjeras Fumio Kishida ragina Indiją aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos agresiją. Iki šiol Indija vengė tai daryti ir nepalaikė Kremlių smerkiančių balsavimų Jungtinėse Tautose, taip pat planuoja iš Rusijos toliau pirkti ginkluotę, naftą.
– Karo situacija apsunkina galimybes gauti patikimą ir kontekstualizuotą informaciją apie įvykius, todėl vertinimai turi būti atsargūs.