Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Sveiki, padėtis fronte iš esmės nepakitusi, tad yra proga detaliau pažvelgti į situaciją Mariupolyje.
Kodėl taip nutiko?
Karo pradžioje (2014 m.) agresorius jį pabandė užimti iš eigos, tačiau tuomet ukrainiečiai apsigynė ir išvijo juos lauk. 2015 m. pradžioje šalia Mariupolio esantis Shyrokine buvo intensyvių mūšių epicentre. Long story short – visus 8 – erius Rusijos karo prieš Ukrainą metus Mariupolis buvo pafrontės miestas, tad čia nuolat besirotuojančios pajėgos rimtai žiūrėjo į miesto gynybą (nuolat vykdė rekognoskuotę, planavo operacijas, įrenginėjo pozicijas, treniravo padalinius, kaupė resursus). To pasėkoje miestas karą pasitiko pasiruošęs.
Spaudimas Mariupoliu iš rytų prasidėjo pirmosiomis karo dienomis ir ukrainiečiai tam buvo pasirengę. Problema buvo kitur. Ukrainos politinė ir karinė vadovybė tinkamai neįvertino Krymo grupuotės pajėgumo ir pirminiame etape neskyrė tinkamo dėmesio Pietinės krypties gynybai. Dėl to agresorius ne tik sąlyginai lengvai persikėlė į vakarinį Dniepro krantą, tačiau gana sparčiai vystė puolimą Vasylivka, Tokmak, Berdiansk kryptimis. Kai agresorius užėmė Berdiansk, jis turėjo dvi galimybes:
-veržtis Bilmak link ir kuo greičiau pabandyti susijungti su Volonovachą puolančiais rusais, t.y. apsupti visą aplink Mariupolį esančią ukrainiečių grupuotę;
-nuo Berdiansko veržtis link Mariupolio ir pradėti blokuoti miestą.
Vis stiprėjantis ukrainiečių pasipriešinimas ir ilgą laiką besitęsusios nesėkmės prie Volnovachos agresoriui nepaliko kitos išeities, kaip bandyti įvykdyti bent antrą variantą. Kai orkai priartėjo prie Mariupolio iš vakarų, gynėjai nebeturėjo kitos išeities kaip perskirstyti pajėgas (iš prioritetinės rytinės pusės permesti dalį pajėgų į vakarus). Tuo agresorius pasinaudojo ir beveik vienu metu (kovo 12 – 13 d.) miesto prieigas pasiekė iš vakarų ir iš rytų. Tuo pat metu agresorius apėjo Volnovachą, jo aktyvūs veiksmai šiaurinių Mariupolio priemiesčių link pasidarė dažnesni ir kryptingesni. Miestas blokuotas iš visų pusių.
Operacijų sumanymas ir rezultatai.
Čia galime burti iš kavos tirščių, nes abiejų pusių planų neturime. Panašu, kad vientisos ir aiškios kontaktinės linijos nėra. Daug pasipriešinimo židinių, vietų, kur priešas yra prasiveržęs, no man‘s land vietovių. Tačiau žvelgiant į tai, kas vyksta ir matant žemėlapį, galima daryti prielaidas, kad:
-Karybos teorija ir praktika diktuotų, kad ukrainiečiai turėtų gintis trimis zonomis, kurias sąlyginai galime vadinti žiedais:
-„Išorinis žiedas“. Teoriškai miesto prieigose vykdoma žvalgyba, priešas naikinamas artilerijos ugnimi, vykdomos pasalos. Realybėje tai daugiausia matėme iki kovo vidurio, kada agresorius blokavo miestą.
-„Vidinis žiedas.“ Teorija diktuoja, kad kirtus „išorinį žiedą“ priešas blokuojamas, sekinimas, daliniai ir padaliniai atakuojami jų mūšio rikiuotės formavimo vietose ir susitelkimo rajonuose.
Praktikoje tai matome dabar, kuomet:
-Ukrainiečiai dronų ir artilerijos pagalba naikina orkus jų susitelkimo rajonuose mieste (pvz. GRU 22 – osios spec. paskirties brigados susitelkimo rajono apšaudymas)
-Puolančių (ar besiruošiančių pulti) rusų šarvuotos technikos kolonų naikinimas
-Manevrinė gynyba miesto gatvėse. Pašėlusio BTR4 ekipažo vaizdai rodo, kad ukrainiečių lengvai šarvuota technika juda tarp gatvių ir apšaudo priešo šarvuotą techniką, o priekyje laukia medžioklei pasirengę pėstininkai. Jei ukrainiečių šarvuota technika nesusitvarko ar išvilioja orkų techniką/pėstininkus judėti link įkyraus pašėlusio BTR4, ukrainiečių pėstininkai, prisidengdami pastatais, gali smūgiuoti puolantiesiems į flangą.
-„Citadelė“. Teoriškai tai pagrindinis ir tvirčiausias gynybos žiedas, kuriame sutelkta ir didžiausia dalis artilerijos, šarvuotas rezervas, atsargos ir pan. Žvelgiant į žemėlapį Mariupolio atveju tai galėtų būti Kalmius, Kalčyk ir Boika pr. ribojama miesto dalis. Tai, kad kol kas matome BTR4 džiazą, indikuoja, jog gynėjų tankai dar laukia savo valandos.
RF pajėgos:
-Atrodytų, kad pirmiausia orkai siekia atkirsti pietinę miesto dalį su uostu. Tokią prielaidą galime daryti todėl, kad didžiausias mūšių intensyvumas fiksuojamas pietrytinėje ir pietvakarinėje miesto dalyse. Tai nereiškia, kad kituose sektoriuose nieko nevyksta, tačiau panašu, kad veiksmų prioritetas yra pietuose.
-Viena vertus, atrodo keista, kad šiaurinė miesto pusė nėra atakuojama taip, kaip galima buvo tikėtis. Juk ten nėra didelių gamtinių kliūčių kaip rytinėje ir vakarinėje miesto dalyse. Tačiau atsakymas galėtų būti tame, kad rusai vis dar labai užimti aplink Volnovachą. Pirmiausia, šio sektoriaus kontrolė užtruko, tad pajėgų kaupimas šiauriniuose Mariupolio priemiesčiuose (nuo Volnovachos pusės) truko trumpiau nei miesto rytuose ar vakaruose. Be to, aplink Volonovachą dar vyksta intensyvūs mūšiai, tad pilna apimti iš šiaurės permesti pajėgų Mariupolio puolimui agresorius negali.
-Agresoriaus puolimas akivaizdžiai įstrigęs. Tai rodo ir tai, kad beveik visą laiką mūšio lauke daugiausia matėme RF konvencines pajėgas (tiesa, dažniausiai skrebučių pavidale). Tačiau pastarąsias kelias dienas vis dagiau matosi daug atšalusių „specnaziorų“ ir jų „net analogov“ Tigrų ir kitos lengvos technikos. Atrodo, kad orkai tradiciškai savo manevrinių pajėgų nesėkmes bando spręsti „specnazioriška žvalgyba mūšiu“. Nieko jie neišmoko nei iš Kyivo, nei iš Charkivo.
Problemos ir galimybės.
-Šiuo metu deblokuoti Mariupolio neįmanoma. Problema ne tik ta, kad iki savų pajėgų miestą skiria apie 100 km. Esmė tame, kad pietiniame Donbaso flange ukrainiečių pajėgos sunkiai kaunasi, tad prasimušti iki Mariupolio nėra galimybės.
-Geriausia, kaip jie galėtų padėti Mariupolio gynėjams – ne tik tvirtai gintis Volnovachos sektoriuje, bet pabandyti čia kartas nuo karto kontratakuoti. Taip pavyktų trikdyti agresoriaus bandymą sustiprinti spaudimą Mariupoliui iš šiaurės, tad gynėjai galėtų toliau koncentruotis ten, kur jiems gintis sekasi, t.y. rytinė ir vakarinė miesto pusės.
-Kad ir kaip gerai ukrainiečiai kaunasi artimose kautynėse, visgi orkai čia turi persvarą ugnimi. Taip, ukrainiečiai smogia tikslius ir skausmingus smūgius savo artilerija ar dronais, tačiau resursai vis labiau senka, o baigiant sugriauti miestą vis sunkiau bus paslėpti ugnies sistemas.
-„Žaliasis koridorius“ civiliams palikti miestą ne tik būtų būdas išgelbėti jų gyvybes, bet labai palengvintų ukrainiečių karių dalią. Jų kovinė nuotaika yra labai aukšta, tačiau visgi civilių žūtys, poreikis rūpintis jais nepadeda karinėms operacijoms. Tai sekina resursus, veikia moralę. Turbūt todėl orkai ir atsisako išleisti gyventojus iš miesto.
Azov Kautynės Mariupolyje:
***
Egidijus Papečkys
Dvidešimt šešta diena (kovo 21, pirmadienis)
Rusijos gynybos ministerija vėl pradėjo naudoti terminą „nacionalistinės formuotės“, kurį girdime nuo pat karo pradžios. Vos kelias dienas buvo kalba apie „Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, spėju, kad dėl derybų. Matomai, jos nevyksta taip „rezultatyviai“, kaip buvo skelbiama tų pačių rusų.
Šiandien parodytas video įrašas, kaip Rusijos pajėgos apšaudė prekybos centrą, nes prie jo sustojo (taip teigia rusai) Ukrainos salvinė raketinė sistema „Grad“. Sako, kad visa baterija (bateriją sudaro 4-6 mašinos), tačiau įraše matome tik vieną. Faktas, kad įrašas sukurptas, sulopytas ir tiek pat legitimus, kiek vaiko suklastotas atleidimo nuo fizinio raštelis su suklastotu tėvo parašu. Rusai išreiškė „pasipiktinimą“, kad neva tai yra neteisėta ir kad ukrainiečiai dengėsi civiliais. Melas. Nusikalstama ir neteisėta yra Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos piliečių žudymas, bet šimtai įrašą komentuojančių rusų nuoširdžiai smerkia ukrainiečius – kaip jie drįsta gintis! Šių žmonių galvose nuo kognityvinio disonanso išprotėjo net ten lakstantys propagandiniai tarakonai.
Rusai vakar davė „šansą“ pasiduoti Mariupoliui. Manipuliacija, puikiai žinant, kad nepasiduos. Agresorius neva rūpinasi ten įkalintais žmonėmis. Iš tiesų, patys rusai neleido atidaryti humanitarinio koridoriaus, ir dabar barbariškai apšaudo ir bombarduoja miestą, nesirūpindami civiliais. Labiausiai Rusijos pajėgoms norisi paimti į nelaisvę čia besiginančius ukrainiečius, kad galėtų kankinti ir tyčiotis iš pasidavusių į nelaisvę, visų pirma – iš savanoriško pulko „Azovas“ karių. Sklandantys gandai apie Mariupolio užėmimą yra gerokai perdėti.
Vakar kalbėjome apie galimai prie Bresto puolimui telkiamas Baltarusijos pajėgas. Šiandien jos neva atsitraukė, pabaigę „netikėtą patikrinimą“. Tiesą sakant, man atrodo ten tiesiog „pamanevravo“ vietoje dislokuota 38-oji atskiroji gvardijos šturmo desanto brigada. Tikslas neaiškus, greičiausiai – Kremliaus prašymu siekiant palaikyti įtampoje ukrainiečius.
Jau galima neabejoti, kad netrukus Ukrainą pasieks Slovakijos perduotos sovietų gamybos oro gynybos sistemos S-300, beveik neabejoju, kad sovietinės oro gynybos sistemos bus permestos ir iš kitų jas turinčių NATO šalių. Puiki proga jomis atsikratyti (seni sovietiniai ginklai ir technika yra kaip akmuo prie kojos, kurio ilgą laiką neleido atsikratyti banalus skūpumas), tuo pačiu stipriai pagelbėjant Ukrainai.
Pakankamai rimti šaltiniai (pirmas, berods, buvo Reuters) skelbia, kad JAV derasi su Turkija dėl neseniai iš Rusijos nupirktų sistemų S-400 perdavimo ukrainiečiams, už tai gaunant „Patriot“ sistemų ir grįžtant prie F-35 naikintuvo įsigijimo projekto. Tiesą sakant, man ši istorija atrodo labai mažai tikroviška ir labai nustebčiau, jeigu taip įvyktų. Bet … ko tik nenutinka šiandieniame pasaulyje. Turkų įsigytos sistemos S-400 yra eksportinis, kuklesnis variantas nei tos, kuriomis ginkluotos pačios Rusijos pajėgos. Sistemos architektūra labai panaši į senesnės S-300, o kai kurie komponentai – praktiškai tie patys. Neabejoju, kad ukrainiečiai ją įsisavintų žaibiškai. Bet čia būtų toks antausis Kremliui, kad saldu vien apie tai pagalvojus. Abejoju – bet smagu pasvajoti.
Rusų pajėgos vis dažniau šaudo į okupuotose teritorijose protestuojančius civilius. Nepaisant stiprėjančių represijų, žmonės toliau protestuoja.
Toliau apšaudomi ir bombarduojami civiliai, akivaizdžiai taikantis konkrečiai į miestų centrus ir gyvenamuosius kvartalus.
ES dabar turėtų skubiai daryti pirkimus, spjaunant į visas viešųjų pirkimų taisykles, ir organizuotai užpirkti šalmus, šarvines liemenes, batus, ekipuotę ir būtiniausias medicinos priemones. Ir visa tai vežti, vežti ir vežti non-stop.
JAV, be tų modernių priemonių, kurias ką tik skyrė Ukrainai, turėtų iššluoti Bulgarijos ir Rumunijos sandėlius ir padaryti naujus užsakymus ginklams ir šaudmenims, kurie ukrainiečiams pažįstami ir kurie analogiški ukrainiečių naudojamiems ginklams.
Iš Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos sandėlių ir privačių firmų supirkti visas sovietinių laikų savaeiges ir tempiamas haubicas, minosvaidžius ir sviedinius, pradedant nuo 152 mm savaeigių pabūklų Dana ir baigiant 120 mm minosvaidžiais.
Vakarai turi užversti Ukrainą ryšio priemonėmis ir naktinio matymo prietaisais. Visa tai įperkama.
Jeigu Rusija rimtai nesėda prie derybų stalo su Ukraina, jau laikas perduoti ir naikintuvus MiG-29.
Nes dabar reikalingas rimtesnis spaudimas Kremliui. Ar tai gali labiau eskaluoti padėtį? Taip, tokia grėsmė yra. Tačiau Vakarams atėjo laikas griežtinti ne tik sankcijas, bet ir retoriką, Rusiją statant į mažiau komfortišką padėtį.
Beje, šiandien V. Zelenskis pasakė, kad dėl Donbaso ir Krymo turi spręsti visuotinis Ukrainos referendumas. Kremlius niekada su tuo nesutiks, ir rytoj išgirsim naujus grasinimus. Bet iš esmės tai labai neblogas ėjimas, spaudžiantis rusus sėsti derėtis.
Ukrainiečiai šiandien vėl demonstruoja įrašus su sunaikinta ir paimta Rusijos pajėgų technika. Vaizdai labai primena Žiemos karą. Tačiau tada, 1939-1940 m. rusai galėjo pasiskųsti žiema ir sunkiai praeinama vietove, o Ukrainoje juos muša visur – miestuose, laukuose ir keliuose. Turiu pastebėti, kad paskutinėmis dienomis labai pasikeitė Rusijos gynybos ministerijos įrašuose matoma rusų pajėgų žygio tvarka – intervalai kolonoje tarp mašinų nenormaliai dideli. Taip siekiama sumažinti nuostolius tiek nuo artilerijos ugnies, tiek nuo oro atakų, tiek nuo sausumos pajėgų pasalų, t.y. prarastų vieną ar kelias mašinas, o kita kolonos dalis spėtų išsisklaidyti.
Ukrainiečiai išmokė rusus bijoti!
Slava Ukraini!