Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis:
– Šiaurinis flangas. Kramatorske įvykdytas dar vienas karo nusikaltimas. Bukas ir brutalus, taip kaip tik orkai sugeba. Šitos beždžionės („separai“ ir „osvabadideliai“ iš Rusijos), iš kurių vienos suplanavo ir atvežė ginkluotę, o kitos paspaudė mygtuką, toliau žudo civilius. Blogiausia, kad tai jokia klaida. Orkai jau prieš kelias dienas artilerija atakavo tikėtinas būsimų mūšių vietas, tame tarpe ir Kramatorsk. Taip trukdydami evakuoti žmones ir apsunkindami Ukrainos kariuomenei pasirengti gintis. Kuo toliau tuo labiau matome, kad be civilių žudymo, priešas daugiau nieko negali. Vėl pabandė pulti Popasna ir Severodonetsk, bet su kruvinu snargliu grįžo iš kur atėję.
– Charkiv sektoriuje agresorius toliau intensyviai apšaudo miestą, siekdamas riboti ukrainiečių vienetų aktyvumą kelio Kupiansk – Izyum atkarpoje.
– Pietų flangas. Panašu, orkų bandymas Vuhledar, Velyka Novosylka bei Marinka ir vėl išsikvėpė. Pagal žanro klasiką prie Huliajpolė į kontrataką turėtų pereiti ukrainiečiai. Fingers crossed. Mariupolyje padėtis labai sunki, tačiau vyrai vis dar kaunasi.
Pietų kryptis. Atsinaujino kautynės dėl Oleksandrivka. Orkai su nauja jėga bando nublokšti gynėjus į vakarus, tačiau be rezultatų. Tuo pačiu intensyvėja Odesos apšaudymai. Kai tik pagerėja oras jūroje, orkai stengiasi periodiškai paleisti raketų iš laivų Odesos pusėn. Žūsta žmonės, griaunama infrastruktūra, bet miestui tiesioginės orkų įsiveržimo grėsmės nėra.
Ir pabaigai galime pasidžiaugti vokiečių praregėjimu. Vokietijos prezidentas Frank-Walter Steinmeier, dar eidamas užsienio reikalų ministro pareigas, buvo tvirtas „supraskime ir neprovokuokime Rusijos“ klubo narys. Dabar jis kalba, jog Putinas ir Lavrovas būtų teisiami už karo nusikaltimus. Liūdna, kad praregėti padėjo ne sveikas protas, o tūkstančių ukrainiečių kraujas…
Jūsų dėmesiui dar vienas Mariupolio gynėjų kulinarinis šou. Šašlykai paruošti:
***
Egidijus Papečkys
Keturiasdešimta ketvirta diena (balandžio 8, penktadienis)
Ukrainiečiai patys apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį, sako Rusijos gynybos ministerija. Į ją buvo iššauta raketa Točka-U. Tokias pačia raketas nuo pat karo Ukrainoje naudoja Rusijos kariuomenė, ir niekam nekyla nė mažiausių abejonių, kad ją iššovė rusai. Dabartinėje padėtyje toks primityvus melas tik stiprina Vakarų motyvaciją remti ukrainiečius, tačiau Kremliuje to nesupranta. O kas supranta, tie nedrįsta pasakyti. Rusijoje jau visi bijo kalbėti atvirai, nuo artimiausios Putino aplinkos iki žmonių gatvėse. Per Rusiją ritasi represijų banga prieš pasisakančius prieš karą. Prieš suimtųjų artimuosius skatinami naudoti psichologinį smurtą jų kaimynai ir bendradarbiai.
Į Ukrainą keliauja vis daugiau sunkiosios ginkluotės. Prieš dvi dienas iš Slovakijos išsiųstos oro gynybos sistemos S-300PMU. Jos jau pasiekė Ukrainą, ir tik tada buvo paviešintas įrašas, kaip jos išvažiuoja iš garažų ir pakraunamos ant geležinkelio platformų. Iš Čekijos ir Slovakijos Ukraina gaus salvinių raketinių sistemų, pėstininkų kovos mašinų ir artilerijos pabūklų. Teigiama, kad baigiama susitarti dėl 16 vnt. naujausių slovakiškų savaeigių haubicų „Zuzana“. Tai moderni artilerijos sistema, naudojanti standartinę 155 mm NATO amuniciją.
Ginklų pasiųs ir kitos Europos šalį, tame tarpe ir Didžioji Britanija, kuri pirmoji pralaužė ledus, prieš pat karo pradžią padovanojusi Ukrainai kelis tūkstančius ypatingai gerai pasirodžiusias mūšiuose prieš rusus prieštankinių valdomų raketų sistemas NLAW. Priminsiu, kad ši raketa smogia į tanką iš viršaus, ir čia esantys plonesni šarvai visiškai neapsaugo mašinos ir įgulos. Tankas tampa orkaitė tankistams.
Karingai nusiteikusi Rusijos visuomenė jau pradeda pripažinti, kad spartėjantis sunkiųjų ginklų tiekimas iš Vakarų ukrainiečiams gali leisti pradėti puolimą. Svarstoma, kad greičiausiai netrukus atkeliaus ir lėktuvai – naikintuvai MiG-29, kuriuos anksčiau buvo atsisakyta perduoti ukrainiečiams. Iš Turkijos turi atkeliauti 16 vnt. bepiločių Bayraktar, pelnytai keliančių baimę rusų kariams. Nenustebčiau, jeigu rusai pradėtų apšaudyti raketomis sienos perėjimo punktus, taip sukeldami grėsmę, kad kokia viena kita raketa sprogs pavojingai arti Lenkijos ar kitos NATO valstybės sienos. Juk jiems reikia kažkaip paspausti Vakarus, ir pasiteisinti savo „karo vanagams“ visuomenėje.
Rusija jau nebe taip susirūpinusi NATO plėtra, kaip visai neseniai skelbė. Ką tik grasinta Suomijai, paskelbusiai apie svarstymus tapti NATO nare, o šiandien Kremliaus spaudos atstovas D. Peskovas jau įtikinėja visuomenę, kad Švedijos ir Suomijos stojimas į NATO nekelia grėsmės Rusijai. To paties Peskovo metų metais kaitinti rusai tokiais jo žodžiais piktinasi ir grasina pakabinti ant sausos šakos.
Kremlius jau norėtų sėsti prie derybų stalo, bet, kaip ir anksčiau, dar reikia nors kažko tokio, ką būtų galima pateikti kaip įsivaizduojamą „pergalę“. Labai tiktų bent jau apsuptas Mariupolis. Bet jis nepasiduoda. Todėl Rusijos gynybos ministerija seka pasakas apie tai, kad neva Mariupolyje pilna „samdinių“ (taip jie vadina savanorius iš užsienio šalių), kurie neva kalba net šešiomis kalbomis,. Gėda prisipažinti, kad ukrainiečių gynybos čia sutriuškinti nepavyksta. Belieka išsigalvoti visą armiją „samdinių“, neva kariaujančią Ukrainos pusėje už Amerikos pinigus.
Gera žinia – Ukrainos prašymas dėl stojimo į ES bus nagrinėjamas jau vasarop. Lankydamasi Kijeve tai pažadėjo Ursula von der Leyen. Po karo rusų laukia sankcijų nusiaubta ekonomika, o ukrainiečių – šviesi ateitis.
Slava Ukraini!