Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Matome poreikį atskirai tarti keletą žodžių dėl Mariupolio. Ukrainoje judėjimas „aš tai kitaip būčiau Mariupolį gynęs“ ir „kodėl palikot juos vienus“ turi objektyvias ir subjektyvias priežastis.
– Objektyvios – kariniais reikalais iki tol nesidomėję žmonės jautriai reaguoja į pasirodančias žinutes apie itin sudėtingą gynėjų padėtį. Tai sveikos visuomenės sveika reakcija.
– Subjektyvios – karas neatšaukia politinės kovos, o ją paaštrina. Ukrainoje ji vyksta ir kiekviena dabartinės valdžios problema tampa politinių oponentų įrankiu. Taip buvo nuo Antikos laikų. Ukrainiečiai ne pirmi ir ne paskutiniai.
Lietuvoje taip pat yra nemažai keliančių klausimų dėl Mariupolio, tad nusprendėme paaiškinti, kaip mes matome šią situaciją.
Mariupolio problema pradėjo formuotis pirmomis karo savaitėmis, kuomet agresorius be didelio vargo iš Krymo įsiveržė į žemyninę Ukrainą, užėmė Melitopol, Cherson o galų gale ir Berdiansk. Panašu, kad Mariupolio gynyba buvo orientuota į galimą puolimą iš rytų nuo Taganrog ir iš šiaurės rytų, nesitikint, kad priešas gali atjudėti iš pietvakarių, vakarų ar net šiaurės. Čia turime omenyje ne tiek pačią miesto gynybą, kiek Mariupolio gynybos sistemą bendrai, neleidžiant agresoriui priartėti iki miesto ir jį užblokuoti. Jau prasidėjus eskalacijai (praleidus priešą į Cherson – Melitopol – Berdiansk liniją), kaunantis Pietų, Charkiv ir Donbaso kryptyse, reikšmingas pajėgas mesti Mariupolio link ir užkirsti kelią miesto apsupimui buvo labai sunku (gal net nerealu).
Atblokuoti Mariupolį (teoriškai) galima būtų šiais būdais:
– Puolimo operacija. Artimiausios ukrainiečių pozicijos yra už 70 km Mariinkos sektoriuje, tačiau iš ten jie niekaip negali kontratakuoti (juos pačius ten atakuoja). Didesnis potencialas gali būti prie Huliajpole, bet atstumas iki Mariupolio beveik dvigubai didesnis. Norint čia pramušti orkų gynybą, išvaduoti 140 km teritorijos, išsaugoti aprūpinimo kelius, smogti Mariupolį puolančioms orkų pajėgoms į užnugarį, jas nugalėti ir atblokuoti miestą, reikalingos kelios laisvos ukrainiečių mechanizuotos brigados. Iš kur šias pajėgas paimti – nuo Izyum, Mariinkos, Chersono? Dėl miglotos galimybės atblokuoti Mariupolį, tokiu atveju būtu rizikuojama labai tikėtinu ukrainiečių Donbaso grupuotės apsupimu. Na bet tarkim, iš dangaus nusileidžia minėtos brigados. Tačiau jų puolimas be oro paramos būtų pasmerktas žlugti, taigi būtu būtinas pranašumas ore bent virš puolimo ašių. Šiame etape Ukraina gali drąsiais veiksmais naikinti rusų lėktuvus, rasti galimybių retais atvejais iš oro atakuoti taikinius žemėje ar vykdyti medicininę evakuaciją (MEDEVAC), tačiau virš Mariupolio ir Donbase dominuoja orkų aviacija. Dėl to kalbėti apie didelį ukrainiečių puolimą Mariupolio kryptimi šiuo metu nėra realu.
– Besiginančiųjų prasiveržimas iš miesto. Lygiai dėl tos pačios priežasties Mariupolio gynėjams nėra realu prasiveržti iš miesto. Dar iki balandžio 1 d. jie turėjo galimybę palikti miestą, tačiau to nedarė ne tik todėl, kad liko ištikimi savo pareigai. Likti mieste diktavo ir karinė logika, nes prasiveržus iš miesto iki savų pajėgų reiktų su mūšiais brautis apie 100 km, o virš galvos nuolat kabėtų orkų sraigtai ir lėktuvai. Tokio prasiveržimo rezultatas gana nuspėjamas. O trauktis mažomis grupėmis ar kitaip iš miesto, „Azov“ kovotojai kategoriškai atsisakė per pokalbį su V. Zelenskiu, nes tai anot jų būtu tolygu pabėgimui iš mūšio.
– Nuolatinis atsargų papildymas ir gynėjų pajėgų rotacija oru ar jūra. Vėlgi, priešui turint viršenybę ore ir dominuojant jūroje tai padaryti yra katastrofiškai sudėtinga. Ukrainiečiai bandė sraigtais skraidinti atsargas ir išskraidinti sužeistuosius. Kelios tokios nutrūktgalviškos operacijos pavyko, tačiau po to kelis sraigtus numušė ir šis tiekimo būdas užsidarė.
– Priešo flangų atakavimas yra vienintelis kelias kuris lieka ukrainiečiams ir jie juo eina. Mariupolis jau su kaupu atidavė viską ką galėjo, atitraukė didžiules orkų pajėgas, kad pietinis Donbaso flangas galėtų tinkamai pasirengti gynybai, metas grąžinti skolas. Tvirta gynyba Mariinkos – Vuhledar – Velyka Novosylka sektoriuje, kontratakos prie Huliajpole ir it smėlis iš orkų rankų byranti iniciatyva prie Chersono – tai viskas, kuo šiuo metu ukrainiečiai gali padėti Mariupoliui.
Kare visko numatyti, visur būti stipriam, visur suspėti ir apginti viską yra neįmanoma. Mariupolis visada buvo, yra ir bus Ukraina, todėl Mariupolis kaunasi.
To įrodymas – šiandienis pulko „Azov“ didvyrių smūgis Mariupolio gatvėje susitelkusiai orkų technikai:
***
Būkite pasveikinti, mielieji. Žiūrim ką turim – rytinis update.
Donbaso kryptis:
– Šiaurinis flangas. Izyum – Severodonetsk vyksta artilerinės dvikovos, lokalios atakos ir kontratakos, tačiau bendrai vertinant padėtis nepasikeitė. Čia esanti agresoriaus grupuotė toliau rengiasi puolimui ir bando palaikyti įtampą, nežiūrint į tai, kad taktiniame ir operaciniame lygmenyje „momentum“ principą jau yra paleidę. Izyum pietuose agresorius bando pagerinti savo pozicijas ir išvystyti jau senokai turėtą sėkmę prie Brazhkivka. Kaip minėjome anksčiau, jų čia turimas placdarmas per siauras vystyti puolimą Barvenkove link, tad orkai 2 BTG jėgomis bandė pulti Dmytrivka iš rytų (5 km į vakarus nuo Brazhkivka) ir Dovhenke iš vakarų (8 km į rytus nuo Brazhkivka), tačiau (jau pavargo pirštai taipinti tą patį) nesėkmingai. Lygiai su tokiu pat rezultatu bandyta atakuoti Severodonetsk. Kaip ir minėjome, „vietinės“ pajėgos nebeturi puolimo potencialo, o naujai Rusijos teritorijoje ir Donbase formuojamos BTG nėra dar pasirengusios operacijoms. Ukrainiečiai panašu, taip pat šiuo metu nėra pasirengę aktyvesniems veiksmams. Jų nuo Kyiv atvykstantys rezervai kontratakoms dar nėra pasirengę arba laukia tinkamo momento. Maža to, orkai nuolat atakuoja iš pietų (Popasna, Zolote), tad gynėjai čia yra užimti ir taip. Orkai agresyviai daužo Charkiv artilerija (tame tarpe kasetine amunicija). Be to, čia orkai sustiprino sausumos grupuotę, tad ukrainiečiams vien Charkivo gynėjų pastangomis galvoti apie rimtesnį judesį link Kupiansk – Izyum kelio gali būti per vėlu ir pritrūkti pajėgumo.
– Pietinis flangas. Mariinka – Vuhledar – Velyka Novosylka ir toliau agresoriui yra it kaulas gerklėje. Panašu, kad bent kažkuriam laikui agresorius atidėjo pastangas prasiveržti per Vuhledar ir Velyka Novosylka iš pietų, tad koncentruojasi ties Mariinka. Tačiau nereikia būti dideliu karybos genijumi, kad suprastum, jog tai geresnė opcija tik vienu atveju – jei nori greičiau nudvėsti. Mariinkos sektorių į šiaurę ir pietus dalina N15 kelias (einantis iki Zaporizhia). Šiaurinėje pusėje upių, upelių ir pelkių tinklas tankesnis nei Vuhledar – Velyka Novosylka, o Mariinka pietuose – apie 10 km plynas laukas, ir vėl upės ir upeliai. Maža to, Vuhledar – Velyka Novosylka sektorius 8 karo metus buvo užnugaris, o Mariinka stovėjo prie pat kontaktinės linijos. Kaip ne kartą jau minėjo ir mūsų tinklalaidės „Patrulio bazė” svečiai, ukrainiečiai čia tikrai yra puikiai pagal visas doktrinas įsitvirtinę. Ir to rezultate orkai bandė apeiti Mariinka, įsiveržti į Kurakhove ir staiga nebeliko bandytojų. Nepamirškime, kad ukrainiečiai reguliariai ką nors iškrečia prie Huliajpolė. Neatmestina, kad jie galėtų pabandyti nukirsti Vuhledar – Velyka Novosylka iškyšulį ar padaryti dar ką nors gero ir šviesaus. Mariupolio gynėjai Azovmaš, Azovstal, uosto ir upių santakoje (pavadinome ją „citadele“) toliau aktyviai ginasi. Ten jų pozicijos tvirtos – nei orkų aviacija, nei artilerija, nei manevrinių vienetų pastangomis jų iš ten išmušti nepavyksta. Tik gynėjams vis labiau ima trūkti resursų.
Pietų kryptis. Orkai ir toliau nenustoja atakuoti Oleksandrivka. Šį kartą jie paguldė visą kuopą savo karių, tačiau ir toliau stengiasi užimti miestelį. Galima suprasti jų desperaciją: 1) ukrainiečiai ir toliau po truputį, tačiau metodiškai valo agresoriaus užimtas teritorijas nuo Krivih Rih pietų link (į pietus pasistūmėta palei Dnieprą nuo Osokorivka); 2) taip pat ukrainiečių pajėgos atakuoja Chersono prieigas vakaruose ir pietuose; 3) mieste ukrainiečiai paraleliai vykdo pilietinio pasipriešinimo akcijas. Kitaip sakant – padėtis aplink Chersoną lėtai, bet nenumaldomai linksta ukrainiečių pusėn. Orkai bando padėtį taisyti kaip moka, su artilerija daužo gyvenamuosius Mykolaiv rajonus.
Pabaigai, apie logistiką. Panašu, kad Kursk – Belgorod – Voronezh tampa pagrindiniu agresoriaus pajėgų ir resursų telkimo rajonu, tačiau tiekimo problemų tai kol kas neišsprendžia. Vakarų karinėje apygardoje (t.y. Rusijos teritorijoje esančiose pajėgose) nemažos problemos su atsarginėmis detalėmis sulūžusiai technikai, degalais ir šaudmenimis (ypač artilerijos).
Apie aprūpinimo problemas aplink Chersoną jau esame minėję ne kartą. Tuo pačiu ir Donecko krypties atskiruose sektoriuose (ypač – šiauriniame flange) vis dar jaučiamas šaudmenų ir degalų trūkumas, tiekimo linijos nėra tvirtos ir tuo labiau saugios. O čia dar kaip tyčia – nežinia kas, nežinia kaip bumbtelėjo šaudmenų sandėlį Novomayorske (tarp Vuhledar ir Velyka Novosylka).
Tiesiog gražiai dega:
***
Egidijus Papečkys
Keturiasdešimt šešta diena (balandžio 10, sekmadienis)
Iš esmės – nieko naujo. Mūšiai, kuriuose siekiama nedidelių, lokalių taktinių tikslų – pasislinkti pirmyn, užimti kaimelį, labiau remiantis artilerijos ugnimi, nei mėginant kakta pramušti sieną. Tokios turėtų būti dar kelios dienos, o gal ir ilgiau, kol rusai sutelks pajėgas ir mėgins pulti ryžtingiau. Arba ne, jeigu ukrainiečiai ir vėl nutarkuos pastiprinimus dar jiems neatvykus.
Patys ukrainiečiai pradeda įvedinėti naujai suformuotus rezervinius dalinius. Tai yra būtina, bet tuo pačiu ir gana rizikinga, nes jie yra neapšaudyti, mūšio lauke gali pritrūkti reikiamo tvirtumo. Tokiu atveju labai gerai naujai formuojamus dalinius papildyti jau frontą mačiusiais kariais, seržantais ir karininkais, kurie tampa kaip armatūra betono blokui. Nesu tikras, kad ukrainiečiai ryžtasi atitraukti tokius patyrusius karius iš priešakinių pozicijų ir juos įlieti pas rezervistus, nelabai tokį reiškinį pastebiu. Bet gal klystu, iš toli ne visada gerai matyti.
Abi pusės įnirtingai kaunasi informaciniame fronte, nes čia laimėtos pergalės yra labai svarbios karių moralei palaikyti, o ukrainiečių atveju – padeda užsitikrinti geresnę ir didesnę karinę paramą iš Vakarų. Girdisi vis daugiau gandų apie tankų ir kitos sunkiosios technikos tiekimą iš įvairių NATO valstybių, kol kas daugumą jų nei paneigti, nei patvirtinti nėra galimybės. Išskyrus anksčiau mano paminėtą šarvuotos technikos tiekimą iš Čekijos ir oro gynybos sistemų S-300 pristatymą iš Slovakijos. Tikrai nežinau, ar tankus T-72 tieks ir Lenkija, nes tiesiog nėra patikimų duomenų.
O dabar šiek tiek linksmiau, apie traktorius. Rusijos pajėgos Chersono apylinkėse paėmė amerikietišką Caterpillar traktorių. Sako, čia statė NATO karinę bazę. Bazės statybų nerado, bet visiems aišku – jeigu yra amerikietiškas traktorius, vadinasi yra ir NATO karinė bazė.
Liūdniausias šiandien matytas vaizdas – rusų su pasididžiavimu pademonstruotas žvėriškai su sužeistaisiais sušaudytas ambulansas, amerikietiškas Humvee su aiškiai pažymėtu raudonu kryžiumi baltame fone. Tikiuosi, kad jie atsakys už kiekvieną padarytą karo nusikaltimą.
Slava Ukraini!