Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Savaitės (liepos 16–22 d.) rusijos — Ukrainos karo apžvalga.
Geopolitinis kontekstas
1. Pagrindinis akcentas šią savaitę buvo „grūdų susitarimo“ klausimas.
Viešai deklaruotos rusijos sąlygos sugrįžti į „grūdų susitarimą“ iš esmės apima pranašumo prieš Ukrainą sukūrimą prekybos grūdais srityje bei sankcijų mažinimą. Tikėtina, derybų užkulisiuose gali būti keliamas ir dar vienas karinis reikalavimas — priversti Ukrainą nutraukti smūgius Krymui. Ši ir ankstesnė savaitė parodė, kad karinių priešnuodžių Storm Shadow raketoms rusai neturi, tad belieka bandyti smūgius sustabdyti diplomatinėmis priemonėmis ir tarptautiniais susitarimais. Turbūt kaip derybinis argumentas bus naudojamas ir gerokai suintensyvėję agresoriaus smūgiai Odesai. Rusų siūlomas algoritmas labiau nei nuspėjamas: Ukraina neliečia Krymo, rusai — Odesos ir kitų uostų, o grūdai pasiekia badaujančias šalis, t.y. Turkija ir Vakarų Europa nesulaukia pabėgėlių antplūdžio iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskyi pareiškė, kad „grūdų susitarimas“ gali veikti ir be rusijos, bendra Vakarų ir Ukrainos alternatyva galėtų būti suformuota Ukrainos — NATO taryboje arba kituose formatuose. Tačiau, kad šie žodžiai taptų kūnu reikalinga ne tik partnerių pagalba diplomatiniame fronte, bet ir tiesioginis įsitraukimas užtikrinant grūdus gabenančių laivų saugumą. Karine prasme tai turi tris dedamąsias:
a) priešraketinė ir oro gynyba, apsaugant jūrų uostus. Naujuose Vakarų paramos paketuose yra papildomų sistemų, tačiau reikalingas atskiras ir greitas sprendimas siejant tai konkrečiai su „grūdų susitarimu“.
b) tolimojo nuotolio ugnies priemonės, atakuoti agresoriaus oro ir jūrų uostus, raketų paleidimo platformas, tame tarpe laivus. F-16 naikintuvus tikėtina Ukrainoje pamatysime rudenį arba žiemą, diskusijos dėl ir ATACAMS toliau banguoja JAV, o kalbos apie modernias prieš laivines raketas šiuo metu nėra girdimos.
c) karinio jūrų laivyno grupės palyda, neleidžianti agresoriui iš oro ir jūros trikdyti laivybos atakuojant krovininius laivus.
Nepanašu, kad Vakarai šiuo metu yra pasirengę būtent karinėmis priemonėmis spręsti šį klausimą. Tikėtina, kad viskas ims keistis, kai Vakarų žvalgybos pamatys aiškesnį rusijos pasiruošimą įgyvendinti savo žodžius. 23 metai bendravimo su putino rusija turėjo demokratijas įtikinti, kad vėluoti su teisingais sprendimais yra blogiausias džentelmenų bruožas.
Kas liečia R. T. Erdoganą, tai jis jau pareiškė, kad laukia mažojo pu Turkijoje rugpjūčio mėnesį. Tradiciškai Turkijos prezidentas kol jam nenaudinga nenori sudeginti visų tiltų bei kalba apie galimybę atliepti į rusijos poziciją dėl „grūdų susitarimo“. Tuo pačiu, Turkijos lyderis sako, kad v. putinas turi lūkesčių galimiems Vakarų lyderių sprendimams, todėl jis susitikime galėtų atstovauti ir Vakarų partneriams. Galimai, Erdoganas turi omenyje sankcijų rusijai mažinimą. Pastaruoju atveju, Turkijos prezidentas prekiauja oru, kadangi jokios tiesioginės įtakos ES sprendimams dėl sankcijų nuėmimo jis neturi. Tuo labiau, jis neturi įtakos Ukrainos pajėgų operacijoms Kryme, o ir siekio gelbėti daužomus rusus vargu ar turi. Tikėtina, kad perspektyva likti dominuojančia jėga Juodojoje jūroje tikrai žavi R. T. Erdoganą.
2. Agresorius ir toliau bandė valdyti birželio 24-osios dienos Wagner maišto pasekmes. Vienas iš rezultatų — i. strelkov girkin sulaikymas. Nors šis ultra nacionalistinių pažiūrų teroristas būdamas Maskvoje labai aštriai viešai kritikavo ne tik kremlių, generalinį štabą, bet ir y. prigozhyn, tačiau šiuo metu kolektyvinio v. putino tikslas parodyti, kas šalyje yra šeimininkas. Pati Wagner grupuotė po truputį kuriasi baltarusijoje. „Finansų direktorius“ y. prigozhyn viešai rėžė labai ugningą kalbą, esą Wagner dar sugrįš į mūšio lauką, kai pasikeis tas, šiuo metu gėdingas, kariavimo būdas. Taip pat jis paminėjo, kad nauji Wagner kovotojų medžioklės plotai bus Afrikoje. Visa tai labiau primena viešųjų ryšių akciją, tačiau pagyvensime pamatysime.
3. Last but not the least, būtina sureaguoti į mūsų gero draugo, O. Arestovych išsakytas mintis dėl Wagner grupuotės grėsmės Lietuvai. Mes skeptiškai vertintume tai, kad samdiniai galėtų būti panaudoti, pavyzdžiui „Zapad — 2023“ pratybų metu provokacijai prieš Lietuvą. Prie to, ką puikiai išdėstė Aleksandras Matonis aka Lietuvos gynybos blogeris, galime pridėti, kad bulbafiureriui tikrai nereikia užsidėti taikinio sau ant kaktos. Jeigu nepaaiškinamu būdu Wagner samdiniai bus kažkas daugiau nei tik instruktoriai, tai kokio velnio a. lukašenka turėtu suteikti savo šalies teritoriją ir resursus tiesioginiam NATO šalies užpuolimui? Kyivo puolimo metu rusija naudojosi baltarusijos teritorija ir resursais, tačiau NATO — ne Ukraina, o Wagner samdiniai dabar labiau lukašenkos, nei kremliaus. Tad kam bulbafiureriui tapti šių v. putino schemų (jei tokios yra) dalimi? Ko tikrai galime tikėtis, tai bandymų rusijos „aktyvių priemonių“ kanalais (diplomatija, propaganda ir pan.) mus visus įtikinti, kad grėsmė yra reali ir esą Vakarai privalo daryti nuolaidas, jei nenori viso to eskaluoti.
Situacija fronte
Luhansko kryptis
Svatove. Agresorius intensyvino puolimą visuose ruožuose. Jam pavyko pasistūmėti šiauriniame ir pietiniame flange. Ukrainiečiai savaitės bėgyje stabilizavo padėtį prie Masyutivka, neleido rusams įsisiūbuoti centriniame ruože. Kita vertus, pietiniame flange (Karmazinivka) rusams pavyko pasistūmėti, savaitės eigoje jie plėtė savo placdarmą vakarinėje Zherebec upės pusėje ir įsitvirtino aukštumose esančiose Novoyehorivka prieigose. Tokiu būdu agresorius ukrainiečiams bent kuriam laikui primetė mūšio ritmą.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Kremina. Agresorius atakavo visoje kontaktinėje linijoje, jam nežymiai pavyko pajudėti į priekį pietiniame flange. Tačiau puolimo tempas sumenko, Ukrainos pajėgos sėkmingai su artilerine ugnimi ir FPV dronais atakavo mūšio rikiuotės formavimo vietose besitelkiančius okupantų vienetus, sugebėjo pastumti agresoriaus pozicijas toliau nuo Yampolivka.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Lysychansk. Sektoriuje ir toliau dominavo pozicinės kautynės. Agresoriaus vienetai buvo dar mažiau aktyvūs nei praėjusią savaitę, daugiausia rėmėsi aviacijos ir artilerijos smūgiais. Kaip rašėme dieninėje apžvalgoje, okupantai šiame sektoriuje esančias pajėgas gali laikyti kaip tam tikrą visos krypties rezervą, pvz.: a) permetant pailsėjusius vienetus į karščiausius taškus, b) suaktyvinant puolimą kai reikia palaikyti įtampą kryptyje kai (jei) Kremina sektoriuje rusų puolimas išsikvėps, c) kai ukrainiečiai aktyviau puls Soledar link, pabandyti smogti jiems į flangą. Ukrainiečiai telkė pajėgas ir ruošėsi ateities operacijoms.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
Bakhmut. Ukrainiečiai sistemiškai toliau judėjo šiauriniame flange. Jie nustūmė rusus nuo didžiosios dalies kalvų prie Orihovo Vasylivka, sugebėjo pasistūmėti prie Yahidne. Tokiu būdu agresoriui šiame ruože lieka vis mažiau manevro laisvės, Ukrainos gynėjai formuoja placdarmus puolimui link Krasna Hora. Tai leido jiems šiek tiek pajudėti ir vakarinėse Bakhmut prieigose. Tuo tarpu pietiniame flange agresoriaus situacija taip pat blogėjo. Įsitvirtinę kalvose prie Klishiivka, ukrainiečiai daužė rusus su artilerija ir kitomis ugnies priemonėmis, o mūšiai užvirė pačioje gyvenvietėje. Be to, Ukrainos pajėgoms pavyko pasistūmėti link Andriivka, jie išplėtė placdarmą prie Kurdiumivka. Agresorius į mūšį metė viską — pėstininkus, desantininkus, kadyrovcus, tačiau padėties atstatyti nepavyko.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Avdiivka — Mariinka. Savaitės pradžioje rusams pavyko pajudėti į priekį keliuose ruožuose, tačiau tai buvo tik nežymus kontaktinės linijos stumtelėjimas no mans land. Kažkuo rimtesniu tai nevirto, kadangi antroje savaitės pusėje okupantų puolimo potencialas ėmė sekti, prie to puikiai prisidėjo ukrainiečių artileristai.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Vuhledar. Ukrainiečiai vis dažniau rengė lokalias atakas Mikilske ir Volodymirvka ruožuose. Agresorius bandė atsakyti puldamas Novomykhailivka ruože, tačiau tai neprivertė ukrainiečių atsisakyti savo planų. Tačiau kol kas, Ukrainos gynėjų pastangos nedavė apčiuopiamų rezultatų. Neatmestina, kad šiuo metu vykdoma žvalgyba mūšiu.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporizhia kryptis
Savaitės bėgyje ukrainiečiai intensyviai smūgiavo agresoriaus logistinei sistemai (Tokmak, Melitopol).
Orihiv. Ukrainiečiai išplėtė kontaktinę liniją ir savo placdarmą sėkmingai atakuodami prie Kamyanske. Tai nuėmė dalį krūvio nuo Ukrainos manevrinių vienetų prie Zherebianki, kas leido savaitės pabaigoje ukrainiečiams nežymiai pasistūmėti. Prie Robotyne Ukrainos pajėgos sunkiai, tačiau juda į priekį. Jie įsitvirtino šiaurės rytinėse gyvenvietės prieigose, tęsia operacijas siekdami apeiti Robotyne iš rytų. Tuo pačiu savaitės bėgyje sugebėjo išplėsti savo placdarmą į rytus (keliu Orihiv — Polohy) ir pietryčius (link Verbove).
Vertinimas: Iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Velyka Novosylka. Ukrainiečiai antroje savaitės pusėje pastangas sukoncentravo atakuodami Staromayorske — Urozhaine ruože. Agresorius čia permetė rezervus ir neužleidžia pozicijų. Mūšiai sudėtingi, tačiau Ukrainos vienetai juda. Nepaisant rusų kontratakų vakariniame flange, ukrainiečiai pasistūmėjo Priyutne. Rytiniame flange prie Novodonecke Ukrainos pajėgoms taip pat pavyko nežymiai pasistūmėti.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Pietų kryptis
Ukrainos pajėgos savaitės bėgyje raketomis surengė eilę sėkmingų smūgių, kuriuos įgalino gera žvalgyba mūšiu dronais. Derlius įspūdingas — pažeistas Krymo tiltas, sėkmingai atakuotos rusų logistinės bazės Staryi Krym ir Oktiabriske. Žvelgiant į veiksmus ant žemės, tai ukrainiečiai išlaikė nedidelius placdarmus prie Antonovo tilto kairiajame Dniepro upės krante.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Mūšių dinamika
1. Ukrainiečių smūgių Krymo pusiasalyje suaktyvėjimas demonstruoja: 1) politinį ir karinį Ukrainos ir Vakarų apsisprendimą pusiasalį paversti taikiniu, 2) didėjančius ukrainiečių Storm Shadow/SCALP raketų resursus, 3) ištobulintą targeting‘o procesą ir tokių smūgių taktiką (žvalgyba, žvalgyba mūšiu, taktinis klaidinimas, smūgis).
2. Aptariamuoju laikotarpiu agresorius siekė pademonstruoti pasitraukimo iš „grūdų susitarimo“ pasekmes, todėl suintensyvino raketų naudojimą, koncentruodamas smūgius Odesai. Toks kiekio ir koncentracijos išaugimas apkrovė Ukrainos pajėgų oro gynybą, moderniomis oro gynybos sistemomis mažai pridengtoje Odesoje. Dėl to rusų smūgiai buvo rezultatyvesni nei įprasta. Tai, kad naudotos ne tik sunkiau numušamos, bet ir labai brangios raketos „Kalibr“, „Oniks“, Kh22 rodo, kad agresorius siekė momentinio efekto. Agresoriaus dronų — savižudžių naudojimas išliko panašiame lygmenyje, ką rodo ir nuostolių dinamika (135 vs 138).
3. Agresoriaus nuostolių dinamika kituose parametruose rodo intensyvėjančius susidūrimus kontaktinėje linijoje bei Ukrainos pajėgų efektyvesnes pastangas atakuojant agresoriaus užnugarį. Pažiūrėkime detaliau:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai (3640 vs 4280) ir šarvuotos technikos netektys išaugo (91 vs 123).
Rusų bendros artilerijos sistemų netektys gerokai išaugo (128 vs 193), tas pats pasakytina ir apie tarp jų esančius rusų MLRS nuostolius (13 vs 21). Agresoriaus oro gynybos sistemų nuostolių grafoje vėl akiai malonūs skaičiai — netektys išaugo daugiau nei du kartus (12 vs 26). Kitais žodžiais tariant, agresorius praeitą savaitę pabandė persigrupuoti, kas lėmė mažesnius jo nuostolius, tačiau Ukrainos žvalgai vėl suskaičiavo viščiukus ir šią savaitę vėl atkūlė okupantus kaip reikiant.
Bendras vertinimas ir prognozės
Ukrainos pajėgos toliau veikia pirmoje plataus masto puolimo operacijos fazėje (priešo pajėgų sukaustymas, taktinis klaidinimas, galimybių pagrindinėje ir remiančioje puolimo ašyse sudarymas), kurią pagal NATO standartus galima būtų įvardinti angl. shaping operations. Galima konstatuoti, kad agresoriui nepavyko pergrupuoti savo artilerijos ir oro gynybos tokiu būdu, kad sumažinti savo nuostolius. Ukrainos pajėgos toliau sėkmingai eliminavo agresoriaus netiesioginės ugnies paramos priemones bei logistinę sistemą, o kontaktinėje linijoje pasiekė taktinių laimėjimų. Kol kas nemanome, kad agresoriaus sėkmė Svatove sektoriuje verstų Ukrainos pajėgas keisti savo sumanymą. Ukrainiečiai ruošiasi pradėti antrą plataus masto puolimo fazę (oponento pagrindinės gynybos linijos pralaužimas pagrindinėje puolimo kryptyje ir placdarmo sudarymas tolimesnėms operacijoms).
Mažai tikėtina, kad ilgai agresorius gebės palaikyti tokį mūšio tempą, atakuodamas Ukrainos miestus (uostus) moderniomis raketomis. Kita vertus, reikšmingai pažeisti Odesos jūrų uosto infrastruktūrą gali užtekti ir trumpalaikių, tačiau intensyvių bei koncentruotų agresoriaus smūgių. Reikalingi operatyvūs tarptautinės bendruomenės žingsniai. Specialus, modernių oro gynybos priemonių paketas Ukrainos jūrų uostų apsaugai bei sprendimas dėl ATACAMS ir šių raketų operatyvus pristatymas į Ukrainą būtų gera pradžia sprendžiant šią problemą.
Tikėtina, kad Turkija išnaudos „grūdų susitarimo“ nutraukimą siekdama savo tikslų. Vieni iš pagrindinių tikslų, mūsų manymu yra įsitvirtinti Juodojoje jūroje kaip dominuojanti galia bei derybose su ES dėl potencialios pabėgėlių krizės suvaldymo, siekti maksimalios naudos sau.