Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Sveiki sugrįžę! Penktadienio proga atnaujinimas šiek tiek anksčiau.
1. Donbaso kryptis.
• Šiaurinis flangas.
1) Izyum. Agresorius ir toliau bando plėsti savo placdarmą į pietus aplink Dibrovne – Brazhkivka link Slaviansk ir į vakarus prie Zavody su tikslu ieškoti naujų puolimo krypčių. Panašu, kad vakarinė kryptis (Dmytrivka, Chervone link Barvinkove) agresoriaus yra vertinama kaip perspektyvi, kadangi šiandien orkai puolė šiame ruože esančią Virnopillya (į vakarus nuo Brazhkivka ). Ukrainiečiai atmušė visas orkų atakas, čia priešas neteko mažiausiai trijų tankų.
2) Lyman. Po kelių dienų įnirtingų ir nesėkmingų bandymų visgi orkams pavyko pralaužti ukrainiečių gynybą prie Lozove. Tiesa, mūšis čia dar nebaigtas, ukrainiečiai apšaudo priešą artilerija, vykdo kontratakas. Prie Zarichne – Zeliona Dolyna – Kreminna agresorius ir toliau kaupia pajėgas. Tikėtina, jog artimiausiomis dienomis jie bandys užimti Zarichne ir „žvalgyba mūšiu“ čiupinės Lyman prieigas.
3) Severodonetsk. Ukrainiečiai toliau sėkmingai ginasi Severodonetsk ir Rubizhne.
4) Popasna. Miestelis tarp kariaujančių pusių padalintas maždaug per pusę, vyksta intensyvūs gatvių mūšiai.
• Pietų flangas. Didelių pakitimų nėra. Orkai bandė pulti tarp Huiliajpole – Velyka Novosylka, bet nesėkmingai. Tuo pačiu orkai bando iš šiaurės apeiti Mariinka ir vėl pulti Kurachove. Kaip minėjome anksčiau, vietovė ten puolimo operacijoms labai nepalanki (siauri keliai, daug vandens kliūčių), tad tokio eilinio puolimo rezultatas yra nuspėjamas. Mariupolyje artilerija ir aviacija apšaudoma AzovStal, toliau vyksta susidūrimai.
2. Pietų kryptis. Agresorius ir toliau bando laimę prie Oleksandrivka. Iki šiol sunku suprasti, kokią taktinę ar operacinę reikšmę turi šis miestelis prie jūros. Gal orkai jį užėmę tikisi judėti link Pietinio Bugo žiočių? Pasakyti sunku. Ukrainiečiai ginasi ir laukia palankaus momento pereiti į kontratakas. Pajėgų jie tam turi, tačiau vietovė puolimui ten nelabai palanki. Prieš savaitę ukrainiečiai bandė lokaliomis atakomis stumti orkus į rytus, tačiau pasistūmėjimas buvo lėtas, nuostoliai per dideli, tad ukrainiečiai pakeitė taktiką. Jie kaupia resursus, atmušinėja agresoriaus atakas ir laukia patogaus momento (pvz. kai agresoriaus pozicijos susilpnės, pajėgos bus išblaškytos ir nusilpusios lokaliose atakose).
Vertinant bendrai per penkias “siaubingo ir triuškinančio” Mordoro puolimo Donbase dienas nepasiekta nieko. Lokali ir neaišku kur nuvesianti sėkmė prie Kreminna – tai labiau ukrainiečių klaidos (neparuošta kontrataka), o ne kokybiško orkų veikimo rezultatas. Visuose kituose sektoriuose operacinių tikslų agresorius nepasiekė.
***
Labas rytas, žiūrim ką turim.
Donbaso kryptis:
– Charkiv. Oficialiais Ukrainos duomenimis miestą iš šiaurės, rytų ir pietryčių blokuoja apie 7 orkų BTG. Prieš savaitę viešoje erdvėje sklandė kalbos apie kelis kartus didesnę agresoriaus grupuotę, net svarstyta apie galimą Charkivo šturmą. Viena vertus, ankstesnis pajėgų pagausėjimas natūraliai susijęs su vienetų iš Belgorod į Izyum permetimu. Tačiau visgi aplink Charkiv esanti grupuotė tikrai buvo sustiprinta ir baiminantis ukrainiečių kontratakų link aprūpinimo kelio Volchansk – Kupiansk – Izyum. Dabar likusio tik 7 BTG yra nepakankama jėga spręsti Charkiv miesto blokados klausimą. Tikėtina, orkai buvo priversti dalį prie Charkiv esančių pajėgų permesti į mūšius į pietus nuo Izyum, kur agresorius akivaizdžiai stringa. Susilpnėjusią grupuotę agresorius bando kompensuoti aršia artilerijos ir aviacijos ugnimi, tačiau vargu ar tai sustabdys ukrainiečius rengti kontratakas.
– Šiaurinis flangas:
Izyum. Priešas toliau bando įsitvirtinti Dibrovne, tačiau jam ir toliau nesiseka suformuoti tvaraus placdarmo į pietus nuo Izyum. Panašu, orkai bando ir kitą mūsų vakar minėtą alternatyvą – plėsti placdarmą pietiniame Donec upės krante į vakarus nuo perkėlos per upę (Izyum pietvakariai), su tikslu ateityje rengti puolimą vakariau (pvz.: Dmytrivka), o Brazhkivka placdarme galimai pereiti į greitą gynybą. Bandymas užimti Zavody – signalas, į kurį ukrainiečiai tikrai atkreips dėmesį. Stebėsime, kaip įvykiai rutuliosis toliau.
Lyman. Atsinaujino agresoriaus puolimas Zarichne link, tačiau ukrainiečiai, išnaudodami vandens kliūtis, sėkmingai ginasi. Tuo pačiu stringa orkų puolimas Lyman link nuo Borova. Agresoriui nepavyksta prasimušti per ukrainiečių gynybą Lozove. Maža to, orkų kolonos, vykstančios nuo Borova patenka į pasalas. Pvz.: (https://www.youtube.com/watch?v=i5C2vs1kO5c). Priešas neturėjo jokių šansų, susprogdinus tiltą priešo kolona perskelta pusiau, o tada į darbą ėjo kulkosvaidžiai ir granatsvaidžiai (matom ir širdžiai mielus Carl Gustav). Ukrainiečiai susirinko trofėjus ir atsitraukė. Gal ir ne viskas vadovėliškai taisyklingai (pvz.: sunaikintą techniką apžiūrinti šturmo grupė nedengiama, vienas karys, tikėtina vadas, po pasalos vietą vaikšto pavieniui), bet svarbu rezultatas.
Severodonetsk. Orkai ir toliau nesėkmingai bando užimti Rubizhne, bei bando priartėti prie Severodonetsk iš pietų (Novotoshkivske). Sunkūs mūšiai tęsiasi.
Popasna. Nepaisydami agresoriaus pranešimų, kad miestelis jau užimtas, ukrainiečiai toliau ginasi ir naikina priešą.
– Pietų flangas. Nuo Mariupolio link kontaktinės linijos atvykstančios agresoriaus pajėgos po truputį įsilieja į formuojamas puolamąsias grupes. Tikėtina, kad savaitgalį Huliajpole – Mariinka sektoriuje prasidės aktyvesni susidūrimai. Mariupolis toliau laikosi.
Pietų kryptis. Ukrainiečiai toliau atmušinėja orkų atakas, kuriomis siekiama pasigerinti taktinę situaciją. Tokie puolimo veiksmai neatrodo itin logiškai, kadangi su logistika problemų turinčios Chersono grupuotės tikslas turėtų būti išlaikyti esamas pozicijas vakariniame Dnipro upės krante ir kaupti resursus, siekiant pasiruošti ukrainiečių puolimui. Tokiomis atakomis puolimui sudėtingoje vietovėje orkai tik sekina savo pajėgas. Tad mes palinkėsime jiems tęsti taip ir toliau.
***
Egidijus Papečkys
Penkiasdešimt septinta diena (balandžio 21, ketvirtadienis)
X
Ukrainos fronte šiandien vyksta tas pats, kas ir vakar. Abi pusės kaunasi Donbase ir toliau traukia pastiprinimus, daugiausia dirba artilerija, aviacija ir raketos. Nors aviacijos ir raketų smūgių šiandien jau kiek mažiau.
X
Kaip jau žinote, visas dėmesys nukrypo į Mariupolį. Gana netikėtai V. Putinas viešai pareiškė, kad „Azovstal“ gamyklos teritorijoje blokuoti ukrainiečiai puolami nebus. Neva dėl to, kad būtų išvengta rusų karių gyvybių. Putinas nurodė blokuoti taip, kad nė musė neišskristų.
Vakar rašiau, kad yra viltis, kad tarpininkaujant užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms pavyks priversti rusus gynėjus išleisti. Kol kas apie jų išleidimą kalbos nėra, bet būtent milžiniškas tarptautinės bendruomenės dėmesys Mariupoliui, juo susirūpino net popiežius, privertė Putiną priimti tokį sprendimą.
Tuo labiau, kad tokiu būdu rusams pavyko nušauti du zuikius.
Pirma, paimti „Azovstal“ gali ir nepavykti, o paėmus įvyktų masinės gynėjų žudynės. Putinas jau supranta, kad derybos dėl paliaubų neišvengiamai artėja, o masakra Mariupolyje labai apsunkintų Rusijos padėtį derybose, ypač apsunkintų neviešas derybas dėl sankcijų nuėmimo nutraukus karo veiksmus Ukrainoje. Kas jam rūpi mažiausiai – tai rusų karių nuostoliai.
Antra, toks sprendimas leidžia skelbti apie neva pasiektą „pergalę“ – neva Mariupolis užimtas, ir tuo pačiu leidžia atitraukti pajėgas iš Mariupolio ir mesti jas į mūšius Donbase. S. Šoigu jau raportavo apie šią „pergalę“ ir žinią platina visos Rusijos propagandos priemonės ir šaltiniai.
Šioje Rusijos pasirinktoje įvykių interpretavimo versijoje gerai yra tai, kad išnyksta vienas iš kelių kertinių akmenų, trukdžiusių įvykti realioms deryboms. Jau artėja gegužės 7 d., o būtent ją V. Putinas nurodė kaip „specialiosios karinės operacijos pabaigą“, ir dabar Kremliui reikia arba skubėti susitarti, arba teks ieškoti pasiteisinimo, kodėl „operacija“ nesibaigė. Nes rusofašistų visuomenė Rusijoje nerimsta ir reikalauja kaltininkų dėl nesėkmingos karo eigos. Gali karą vadinti „operacija“, „akcija“ ar „pratybomis“, bet karas yra nesutramdomas gaivalas – pradėti jį gali vienu sprendimu, o štai pabaigti nėra taip lengva. Putinas gali įsakyti savo pajėgoms baigti pulti, bet negali sustabdyti ukrainiečius, kurie nežada palikti agresoriui okupuotas teritorijas.
X
O dabar pažvelkime į V. Putino susitikimą su S. Šoigu. Pirma, tai netikėta sutrumpėjo stalas. Pamenate, stalas, prie kurio Putinas susitikdavo su pašnekovais, ilgėjo ne dienomis, o valandomis, ir iš to iš širdies pasišaipėme socialiniuose tinkluose. Antra, dėdė Vova sėdėjo sukritęs, pečiai ne viename aukštyje, rankos stipriai įsikibę į stalą. Akivaizdu, kad šis patyręs, puikiai savo mimiką, pozas ir kalbą valdantis diktatorius yra sunerimęs ir nebegali suvaldyti streso ir emocijų.
Su S. Šoigu dar paprasčiau – jis tiesiog spinduliuoja, demonstruoja ir visaip kitaip skleidžia baimę. Panišką. Neišvengiamai kyla klausimas – o kodėl V. Putinas jo nepadaro atpirkimo ožiu, ir nesuverčia jam kaltės už nesėkmes Ukrainoje? Viskas labai paprasta – šiandien Kremliaus režimas pasirinkęs taktiką nepripažinti pralaimėjimo, ir kurti „sėkmingo“ ir „pergalingo“ karo įvaizdį.
Tačiau S. Šoigu negali nebijoti. Pirma, Putinas jam neatleis. Diktatoriai negali pakęsti pakalikų, kurie neįvykdo užduočių ir taip sukelia grėsmę režimui. Antra, bet kada padėtis gali pasikeisti, ir Putinui reikės kaltininko. O būtent S. Šoigu yra ta persona, kuri tokiu atveju būtų paaukota. Su visomis pasekmėmis – įkalinimu, turto atėmimu ir galbūt net mirtimi.
X
Dar viena „pergale“ galėtų tapti sparčiai organizuojamas „referendumas“ Chersone, kuriuo siekiama sukurti dar vieną netikrą „respubliką“. Kol kas sunku pasakyti, ar čia tik spaudimas ukrainiečiams, ar rimtas ketinimas. Ukrainos valdžia sako, kad šito neleis padaryti. Labiausiai Kremliaus planams sutrukdytų sėkmingas puolimas pietuose ir Chersono atsiėmimas.
Prisipažinkime, kad nesitikėjome tokios karo eigos. Ir dabar dar laukiame, kad Rusijos pajėgos parodys kažkokį stebuklą. Nebeparodys. Nes ukrainiečių ryžtas kovoti nemažėja. Ukrainos pajėgos kiekvieną dieną tik stiprėja, o Rusijos – ne. Ir agresoriui su tokia ne jo naudai besikeičiančia situacija teks skaitytis.
Slava Ukraini!
P.S. A. Lukašenka tyliai įlindo į krūmus. Iš jo ir oficialios žiniasklaidos visiškai dingo žodis „Ukraina”.