Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Gerą vakarą, pasižiūrėkime, kas naujesnio fronte.
Donbaso kryptis:
– Šiaurinis flangas:
Izyum. Agresorius bando įsitvirtinti Dibrovne. Tai piečiausias taškas, kurį orkams pavyko pasiekti, tačiau jis kaip pirštas išsikišęs iš siauro Brazhkivka placdarmo. Jo išplėsti nepavyksta, kadangi Sulyhivka kontrolė silpna, o Dovhenke užimti apskritai nesiseka. Tad toliau galimi trys eigos variantai :1) orkai didesnėmis jėgomis siauru placdarmu bando prasimušti pro Dibrovne ir pulti link Slaviansk/Barvinkove (rezultatas nuspėjamas) ; 2) agresorius Brazhikivka sektoriuje pereina į gynybą, ir pagrindinį puolimą pradeda vakariau (pvz. per Dmitryvka Barvinkove link); 3) ukrainiečiai kontrataka nukerta Dibrovne „pirštą“, pradeda kontratakas link Izyum (pvz. nuo Dovhenke ar Dmitryvka). Tai, kad šiandien aplink Izyum orkai neteko 2 lėktuvų (tikėtina – Su25) rodo, kad orkų oro pajėgos (esminė sėkmingo plataus masto puolimo dedamoji) čia nesijaučia laisvai.
Severodonetsk. Atrodo, kad arba puolimas Lyman link įstrigo, arba orkai jam telkia ženklias pajėgas ir čia bus pagrindinė puolimo kryptis. Tai atitiktų mūsų anksčiau įvardintą tikėtiną agresoriaus taktiką: pasiekti taktinį laimėjimą, sukaupti resursus ir juos mesti į pralaužą gynyboje. Ar taip bus – matysime. Tuo pačiu agresorius ir toliau stengiasi įsitvirtinti šiaurės vakarinėje ir vakarinėje Rubizhne dalyje, tačiau jau eilinį kartą gavo į skūrą.
Popasna. Agresorius pasistūmėjo į miestelio pietvakarius, tačiau ukrainiečiai toliau neapleidžia Popasna.
– Pietinis flangas:
Mariupolis. Nors V.Putinas nurodė nutraukti AzovStal šturmą, tačiau iš Mariupolio gynėjų ateina žinios, kad šturmas tęsiasi. Atakos atmušamos, tačiau padėtis sudėtinga. Galimai orkai bando pagerinti taktinę situaciją prieš AzovStal blokadą, ir todėl puola. Tuo pačiu agresoriaus pajėgos pajudėjo iš miesto į šiaurę Huliajpole- Vuhledar link. Pasirodė vertinimų, kad ten bus mestos visos RF kariuomenės BTG, o AzovStal blokada ir Mariupolio kontrolė bus perduota „separų“ daliniams. Svarbu pasakyti, kad pačių rusų vertinimu Mariupolyje dar liko apie du tūkstančius miesto gynėjų, t.y. skaičiuojant teoriškai – apie 3 – 4 batalionus. Miesto sąlygomis tai labai reikšmingos pajėgos, galinčios nuveikti daug gero. Kai juos saugos Luhansko ir Donecko gatvėse sugaudyti nemotyvuoti separai, gali nutikti daug įvairių įdomių dalykų 🙂 žinoma, čia esminiai yra šie klausimai 1) gynėjų aprūpinimas; 2) orkų aviacijos ir artilerijos smūgių mastas.
Huiliajpole – Mariinka. RF skelbia neva jie tarp Velyka Novosylka ir Mariinka pramušė ukrainiečių gynybą, tačiau tai ukrainiečiai paneigė. Tikėtina, kad dviejų – trijų dienų bėgyje iš Mariupolio perdislokuotos orkų pajėgos įsilies į šiame sektoriuje formuojamas puolimo grupes ir prasidės gerokai intensyvesnis puolimas.
Pietų kryptis. Agresorius negali atmušti Chersono vakaruose ir pietvakariuose veikiančių ukrainiečių pajėgų, todėl bando pasistūmėti nuo Snihurivka link Mykolaiv ir užimti artilerijai geresnes pozicijas. Ukrainiečiai atmušė tokias atakas.
Ka-52 numušimas Zaporožės srityje su 9K38 Igla:
***
Žemiau yra naujienų dėl Mariupolio, bet apie viską iš eilės. Trumpas atnaujinimas.
Donbaso kryptis:
– Charkiv. Panašu, vakarykštis agresoriaus bandymas pulti link Chuhuiv kainavo brangiai. Orkų sužeistaisiais perpildyta ne tik jų karinė ligoninė Balaklya, bet ir miesto civilinės medicinos įstaigos.
– Šiaurinis flangas. Vyksta lokalūs susidūrimai. Neatmestina, kad artimiausiu metu agresorius bandys išnaudoti taktinę sėkmę prie Kreminna – Zarichne – Zelena Dolyna ir veržtis Lyman link. Kituose ruožuose (Izyum, Severodonetsk, Popasna) vyksta intensyvūs mūšiai kontaktinėje linijoje.
– Pietų flangas:
Mariupolis. V.Putinas įsakė sustabdyti tolimesnį miesto šturmą (https://twitter.com/nexta_tv/status/1517041760865767424…)
Jis nurodė, kad tai daroma saugojant rusų karininkų ir kareivių gyvybes. Dar vakar informacija, kad didžioji dalis gynėjų su „Azov“ ir jūrų pėstininkų pagalba prasiveržė iš apsupimo ir susitelkė uoste ir AzovStal. Tad gynyba šiame sektoriuje sustiprėjo. Tačiau ne tiek netektys rūpi Kremliui, o miglota perspektyva pasiekti greitų rezultatų Mariupolyje ir pajėgų trūkumas pulti Hulaijpole – Vuhledar. Visgi neužėmusi viso Mariupolio Rusija bus priversta čia laikyti rimtesnes pajėgas. Neatmestina, kad orkai tikisi sustiprinti apsupties žiedą aplink Azovstal, ją atakuoti aviacija ir laukti kol gynėjai nebeturės maisto, vandens ir šaudmenų. Šlovė Mariupolio gynėjams.
Huliajpole – Velyka Novosilka sektoriuje agresorius pasistūmėjo keletą kilometrų, tačiau operacine prasme beveik nieko nelaimėjo. Vyksta artilerijos dvikovos.
Pietų kryptis. Toliau vyksta aršios, tačiau lokalios kautynės. Agresorius toliau bando pulti Oleksandrivka (Chersono sritis), tačiau sėkmė ne jų pusėje. Svarbu pastebėti, kad prieš kurį laiką agresoriui pavyko išlyginti fronto liniją ties Snihurivka (miestą kontroliuoja orkai). Tai leidžia agresoriui intensyvinti Mykolaiv apšaudymus artilerija. Visgi iniciatyva čia ir toliau yra ukrainiečių pusėje.
Ir pabaigai apie problemas.
Ukrainiečių didžiausia problema – artilerijos šaudmenų trūkumas. 152 mm šaudmenys senka, Vakaruose jų nėra daug, tad įvairiuose ruožuose orkai naudojasi netiesioginės ugnies galios pranašumu. Kreminna – Zarichne problema ir kilo iš dalies dėl agresoriaus artilerijos persvaros. Tačiau perspektyva yra – Vakarai pažadėjo perduoti 155 mm artileriją su amunicija. Tikėkimės, kad visa tai netrukus pradės keliauti į Ukrainą.
Rusijos didžiausia problema mūšio lauke – pėstininkų (manevrinių vienetų) trūkumas. Vieni tankai, artilerija, aviacija ir raketos karo ant žemės nelaimės. Tačiau skirtingai nei ukrainiečiai, orkai beveik išsėmė savo galimybes kompensuoti šią problemą:
– Beveik visa sausumo RF kariuomenė jau kariauja Ukrainoje arba laižosi žaizdas;
– DNR ir LNR mobilizacija nesiseka;
– Slapta mobilizacija (rezervistai ir samdiniai) problemų nesprendžia;
– Atvira mobilizacija sugriautų RF ekonomiką ir nebūtinai išspręstų Ukrainos klausimą (nemotyvuota ir neparengta orkų banda pultų Vakarų remiamą motyvuotą Ukrainos kariuomenę).
***
Egidijus Papečkys
Penkiasdešimt šešta diena (balandžio 20, trečiadienis)
X
Donbase toliau vyksta intensyvus apsikeitimas artilerijos ugnimi, Rusijos pajėgos atsargiai puola, mėgindami artilerijos ir aviacijos smūgiais nuslopinti gynybą. Ukrainiečių pozicijos čia gerai įrengtos, todėl pirmyn pasistūmėta nežymiai ir vos keliose vietose. Yra tikimybė, kad dar po kelių dienų mūšių rusams pavyks kurioje nors vietoje prasilaužti, tačiau ji neatrodo didelė. Daug priklausys ir nuo to, ar jie turi pajėgų antrame ešelone, kurias galėtų įvesti į puolimą kai kiek apsilps ukrainiečių gynyba. Tačiau priminsiu, kad ir ukrainiečiai čia nuolat traukia pastiprinimus iš šalies gilumos. Rusai mėgina sutrikdyti pastiprinimų judėjimą į Donbasą, bet neturi tam pajėgų. Juk vienu metu reikia ir atakuoti priešakines gynybos pozicijas, ir Vakarų Ukrainą, ir iš jos į frontą keliaujančius dalinius. Raketų atakomis pažeistus geležinkelio ruožus ukrainiečiai labai greitai ir gana lengvai atstato.
X
Kituose fronto ruožuose gana ramu. Išskyrus Mariupolį. Čia gynėjų padėtis dėl didėjančio maisto, vandens ir šaudmenų trūkumo nuolat blogėja, artilerijos apšaudymas ir bombardavimas praktiškai nenutrūksta, bet jie laikosi. Laikosi, bet sako, kad liko paskutinės dienos ar valandos. Juos gali išgelbėti tik stebuklas. Rusai skelbia vieną ultimatumą po kito, mėgindami įkalbėti pasiduoti. Puikiai supranta, kad lemiamas šturmas jiems labai brangiai kainuos. Yra viltis, kad tarpininkaujant užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms pavyks priversti rusus gynėjus išleisti. Deja, bet neapykanta Mariupolyje kovojantiems kariams tokia didelė, kad ta viltis labai labai maža.
X
Chersone po truputį prasideda ginkluotas pasipriešinimas. Rusijos pajėgos praneša apie kelis gatvėje nukautus su jais kolaboravusius asmenis, taip pat parodė kelias ukrainiečių paruoštas ginklų slaptavietes. Jas padėjo surasti vietiniai kolaborantai. Deja, bet Chersone prorusiškų elementų visada buvo daug, ir jie per daug nesislėpė.
X
Rusijos pajėgų užduotys vis menkėja. Karo pradžioje žadėta „denacifikuoti“ vis ą Ukrainą. Šiandien pirmą kartą jiems netyčia išsprūdo – „denacifikuoti ir demilitarizuoti“ jau ketinama TIK Donbasą. Taip prasitarė Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas. Jis papasakojo, kad nuo rugsėjo 1 d. Rusijos mokyklose bus aiškinama apie „specialiosios operacijos“ tikslus ir uždavinius, nes vaikai gauna per daug dezinformacijos, feikų apie Rusiją. Tokios pamokos pravestos jau dabar, bet nuo rugsėjo 1 d. tai vyks kas pirmadienį – mėgins dar aktyviau plauti smegenis jaunimui. Tiesa, kol kas panašu, kad jaunimą paveikti Kremliui sekasi vis sunkiau ir sunkiau.
X
Labai netikėtai pirmą karinę paramą Ukrainai pažadėjo suteikti Izraelis. Bus perduoti šalmai ir šarvinės liemenės, taigi, tik apsauginė ekipuotė. Tačiau ir ji yra reikalinga ukrainiečių kariams mūšio lauke. Rusų reakcija lengvai nuspėjama, sako, ir mes ką nors perduosime draugams iš Palestinos! Neperduos – nenori pyktis su Izraeliu.
Be to, Izraelis pasiūlė savo teritorijoje surengti V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą. Gal Kremlius ir norėtų supykti, bet Izraelis taip sąžiningai padeda švęsti pergalę gegužės 9 d., kad pykti nelabai išeina. Todėl susitikimas šioje valstybėje gali imti ir įvykti. Kol kas Rusija kelia sąlygą, kad prezidentai susitiktų tik stebėti, kaip Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pasirašo iš anksto priimtą taikos susitarimą. Tačiau jeigu Izraelio premjeras atsisakytų vykti į Maskvą gegužės 9 d., tai čia jau būtų antausis… Bet nesvajokime, taip nenutiks. Premjeras nevykti į Maskvą negali – dėl Holokausto ir dėl jau įsitvirtinusios tradicijos.
X
Rusija pranešė jau balandžio 15 d. perdavusi Ukrainai raštiškai išdėstytas savo pozicijas derybose ir skundžiasi, kad ukrainiečiai neskuba vykdyti jų reikalavimų. Primena, kad buvo žadėję nemėginti jėga atsiimti okupuotos Rytų Ukrainos ir Krymo, o dabar neskuba su tokia sąlyga sutikti. Šiaip jeigu nebūtų tokia tragedija, tai situaciją būtų galima pavadinti komiška – Rusija pradeda antrą operacijos etapą, stengiasi užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, ir tuo pačiu derybas mėgina vesti taip, tarsi jos vyktų ne karo metu. Suprantama, kad kasdien vis tvirtėjantys ukrainiečiai į Rusijos mėginimą primeti nepalankias derybų sąlygas jiems rodo špygą.
Ukrainiečiai kovoja, ir tikisi atsiimti bent jau po karo pradžios okupuotas teritorijas.
Slava Ukraini!