Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Sveiki, pateikiame svarbiausius sausio 28 – vasario 3 d. akcentus. Taip pat, apibendriname keturių savaičių agresoriaus nuostolių dinamiką.
Mūšių dinamika.
Ukrainos pajėgos vykdė smūgius agresoriaus gynybos gilumoje. Prioritetiniai taikiniai savo pobūdžiu per daug nesikeitė:
Rusų degalų saugyklos (pvz. atakuoti tokio pobūdžio taikiniai Sankt Peterburgo, Volgogrado miestuose) ir šaudmenų sandėliai (pvz. smūgiai Tokmake, Berdianske, Mariupolyje);
Agresoriaus vadovavimo ir valdymo punktai (pvz. smūgis Belbeko oro uoste);
Rusų aviacija (pvz. smūgis Sakų oro uostui).
Taip pat, Ukrainos pajėgos surengė vieną efektyviausių ir efektingiausių pastarojo mėnesio operacijų, kuomet prie Krymo krantų keturiais jūriniais dronais sunaikino „Moskit“ raketų nešėją „Ivanovec“.
Kaip įprasta, po intensyvesnės praėjusios savaitės, šį kartą agresorius taupė raketas, tad jų nuostoliai gerokai sumenko (27 vs 3). Mėnesio nuostolių dinamika šioje srityje rodo, kad rusai tęsia praėjusiais metais naudotą taktiką, kai intensyvesni raketų smūgiai vyksta maždaug kas antrą savaitę. Okupantai iš esmės rėmėsi Šahed dronų smūgiais, kurių naudojimas ir nuostoliai išaugo (105 vs 127). Mėnesio dinamika rodo, kad dronų – savižudžių naudojimo mastas nuosekliai augo.
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai dar labiau išaugo (6080 vs 6640). Apžvelgiant visą vasario mėnesį, matome, kad per pastarąją savaitę rusai patyrė didžiausius gyvosios jėgos nuostolius.
Tuo tarpu agresoriaus šarvuotos technikos netektys pastarąją savaitę ženkliai sumenko (304 vs 210). Po sąlyginai didelių nuostolių per dvi prieš tai buvusias savaites, netektys šioje srityje beveik grįžo į vasario pradžios rezultatus.
Artilerijos nuostoliai išliko aukšti (226 vs 241) bei pasiekė mėnesio aukštumas.
Beveik identiška dinamika ir agresoriaus logistinio transporto srityje (241 vs 290). Nuostoliai šią savaitę didžiausi per visą sausio mėnesį.
Kaip ir praėjusią savaitę, aukštesni rusų nuostoliai fiksuoti pirmoje savaitės pusėje, o antroje pusėje efektyvumas krito gana ženkliai. Pagrinde, šį dalyką lemia okupantų vykdomų operacijų intensyvumas.
Vertinimas.
Tikėtina, kad agresorius kitą savaitę surengs didesnio masto raketų ir dronų smūgius prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą.
Bendri agresoriaus manevrinių vienetų, artilerijos ir logistinio transporto nuostoliai išliko aukštame lygmenyje arba dar labiau išaugo.
Tačiau šios savaitės nuostolių dinamika rodo, kad pirmoje savaitės pusėje atlaikant rusų spaudimą, ukrainiečių ugnies efektyvumas krenta, o tuo sėkmingai naudojasi agresorius:
Ryškiausiai tai matome Avdijivkos šiauriniame flange, kur rusams visgi pavyko pralaužti ukrainiečių gynybą ir pasiekti miesto šiaurines prieigas. Taigi, Avdijivkos apglėbimo replės po truputi, bet spaudžiasi. Apie tai rašėme vakar: https://www.facebook.com/Parakomanai/posts/406513628434620.
Taip pat, Ukrainos gynėjų ugnies efektyvumo sumažėjimo patvirtinimas yra agresoriaus sugebėjimas prisiveržti bei nepaisant nuostolių, išlaikyti naujas pozicijas Kremina sektoriuje ir Ternų ruože (https://www.facebook.com/Parakomanai/posts/405427911876525).
Kita vertus, net ir savaitės pradžioje patirdami didelius nuostolius (https://t.me/arrowsmap/3339), rusai sugebėjo pasistūmėti Novomychailivkos šiaurinėse prieigose.
Šių problemų priežastys greičiausiai yra kompleksinės:
Ukrainos manevriniams vienetams kontaktinėje linijoje stinga gyvosios jėgos, trūksta žemesniosios grandies vadų, o besikaunantys kariai yra pervargę. Didesni nei įmanoma apžioti gynybos sektoriai lemia koordinacijos stoką ukrainiečių taktiniame – operaciniame lygmenyje. Batalionams, brigadoms bei pajėgų rūšims iššūkiu išlieka efektyviai bendrai veikti tiek gynybos, tiek puolimo operacijose. Situacijose, kai rusai atakuoja įvairiose vietose ir kartais sunku suprasti, kur yra jų pagrindinių pastangų kryptis, ukrainiečių koordinacijos, informacijos sklaidos bei sąveikos (angl. interoperability) stoka leidžia okupantams pasiekti norimą rezultatą. Rusai toliau išlaiko aukštas galimybes telkti nors ir ne kokybiškai parengtus bei aprūpintus, tačiau greitai kontaktinėje linijoje pradedančius veikti rezervinius vienetus. Kurių dėka, agresorius gali greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir sustiprinti norimas savo puolimo ašis.
Ukrainiečiai geba iš dalies kompensuoti artilerinės amunicijos trūkumą dronais (vienas iš to pavyzdžių, prieš tai tekste pateikti vaizdai iš Novomychailivkos ruožo). Ukrainos pajėgos, dronų retransliatorių dėka, sugeba pranašumą dronų srityje demonstruoti ne tik kontaktinėje linijoje (iki 8 km), bet ir gilesniame priešo užnugaryje (apie 20 km). Tačiau dronų smūgių reakcijos laikas yra ilgesnis bei ugnies galia mažesnė nei artilerijos, todėl agresoriaus „mėsos šturmų“ ir nuolatinio spaudimo atveju, rusai sugeba prasiveržti.
Reikia nepamiršti, kad okupantai turi pranašumą ne tik artilerijos šaudmenų kiekyje, bet ir aviacijoje. Rusų KAB‘ai ir toliau lieka didele problema kontaktinėje linijoje, o ukrainiečių oro gynybos laimėjimai numušant agresoriaus orlaivius yra labiau epizodiniai. Ukrainai trūksta modernių vakarietiškų oro gynybos sistemų, kurios prioriteto tvarka sutelktos ginti strateginius objektus gynybos gilumoje.
Galimi sprendimai:
Kontaktinės linijos išlyginimas kritiniuose ruožuose (kur agresorius turi iniciatyvą), vienetams įsitvirtinant gynybai labiau tinkamose vietose ir ginantis labiau priimtinu būdu (keičiant gynybos būdus);
Mobilizacija (įstatymo projektas dabar yra Radoje) ir kovinio rengimo užnugaryje priežiūra;
Ginkluotės, technikos ir įrangos Ukrainai perdavimas, ne įvairių ginklų sistemų koalicijų būdu (tankų, artilerijos, oro gynybos ir pan.), o batalionų – brigadų koviniais komplektais.
ES lyderių sutarimas skirti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai nuteikia optimistiškai. Tačiau, apgailėtinas sprendimų priėmimo vakuumas JAV bei šlykšti vidaus politikos košė – makalošė Ukrainoje (drama dėl galimo gen. V. Zalužno pakeitimo ir kt.) rodo, kad lengva nebus.
