Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Gerą penktadienį. Porcija žinių iš fronto.
Donecko kryptis
Šiaurinis flangas:
– Charkiv:
Šiaurėje ukrainiečiai ir toliau vykdo lokalias atakas (aktyviausias veiksmas prie Vesele). Įdomi situacija įvyko, vienas LNR batalionas taktiškai atliko operaciją „ruki v nogi“ (paprastai kalbant – tepė slides) ir netikėtai patys sau atsidūrė prie sienos. Rusų pasieniečiai juos sulaikė – neįsileidžia nei per sieną į Rusiją, nei leidžia grįžti atgal.
Intensyvėja ukrainiečių artilerijos darbas į pietryčius nuo miesto (Chkalovske – Shevchenkove). Tikėtina, kad užbaigę darbą į šiaurę nuo Charkiv (liko nedaug), ten ukrainiečiai pereis į gynybą, o pradės rimčiau darbuotis pietrytiniame ruože su tikslu pasiekti Kupiansk ir maksimaliai apsunkinti orkų Izyum grupuotės aprūpinimą. Tai agresorius supranta, todėl bando netiesiogine ugnimi prikaustyti ukrainiečius ir neleisti jiems permesti pajėgų į pietryčius.
-Izyum. Šiame sektoriuje štilis. Neatmestina, kad orkai, matydami, ukrainiečių veiksmus Charkiv vis dažniau pradeda žvalgytis per petį. Dar negalime sakyti, kad orkų pajėgos iš čia permetamos, ar jis pereina į gynybą, tačiau kovų intensyvumo sumažėjimas tikrai yra susijęs su ukrainiečių sėkme į rytus nuo Charkiv. Tikėtina, orkai savo vienetus čia siekia pergrupuoti taip, kad išliktų potencialas pulti į pietus Barvinkove – Slaviansk link, bet tuo pačiu ir sustiprinti Kupiansk gynybą. Ar pavyks vienu metu pasėdėti ant dviejų kėdžių – pamatysime.
– Lyman. Toliau nenuilstamai atakuojamas Lyman vakarinis flangas (Oleksandrivka), ukrainiečiai toliau sėkmingai ginasi. Tuo pačiu agresorius tikėtina nuo Yatskivka – Sosnove puola Bohorodychne. Tai dar vienas miestelis ant Donec upės kranto, tai parodo, kad šiuo metu pagrindinis orkų tikslas – forsuoti Donec ir blokuoti Severodonetsk grupuotę iš šiaurės vakarų.
– Severodonetsk:
Padėtis Bilohorivka pasitaisė. Panašu, tas orkų įsitvirtinimas kitame krante buvo trumpalaikis ir ukrainiečiai artilerijos ugnimi ir manevrinių vienetų kontratakomis eliminavo šią grėsmę. Taip pat pranešama, kad tos pačios operacijos metu į pietryčius nuo Lyman prie Dronivka persikėlusios orkų pajėgos irgi sumuštos. Siversk grėsmės bent kuriam laikui nėra. Smagu, kad orkų karo propagandonai tiesiog žviegia iš įsiūčio, reikalauja šią operaciją planavusį karininką išviešinti ir nuteisti, nes „kaip galima tokią idiotišką operaciją suplanuoti.“ Tačiau tik prasidėjus šiam mūšiui visi jie rimtais veidais aiškino apie sėkmingą operaciją ir jau skelbė, kad Severodonetsk be penkių minučių „katile“. Visa tai rodo, kad šiai operacijai agresoriaus vadovybė teikė didelę svarbą ir nesėkmė griauna jų planus.
Vėl pasirodė pranešimai, kad didžioji dalis Rubizhne jau orkų rankose. Specnaz Gan Don Tik Tok kariai nusifilmavo netoli ežero Peschanoye. Jei jie yra kažkur ten ir kontroliuoja kelio P66 atkarpą, tuomet Rubizhne atskirta nuo Vojevodivka ir Severodonetsk. Gynėjams liko nedidelis ruožas miestelio vakaruose. Jiems už nugarų upė ir pelkės, tad neatmestina, kad ukrainiečiai gali palikti miestelį. Tačiau Rubizhne jau kokį tuziną kartų „krito“, tačiau ukrainiečių artilerija ir pėstininkai turėjo kitokią nuomonę. Stebėsime situaciją.
Popasna sektoriuje orkai ir toliau siekia sutvirtinti savo placdarmą ir tinkamai pasirengti pulti Bakhmut link. Toliau atakuojama Orikhove ir Komyshuvakha (Luhansko sritis). Ukrainiečiai atmušė atakas, tęsiasi sunkūs mūšiai.
Centras. Tęsiasi mūšiai Novokalynove ir Novobakhmutivka, orkams nesiseka galutinai įsitvirtinti ant kelio Doneck – Konstantinivka.
Pietinis flangas:
– Mariupolis. Toliau tęsiasi susidūrimai AzovStal ir objekto apylinkėse. Ukrainiečiai randa jėgų ir resursų ne tik gintis iš pozicijų, tačiau ir lokaliai kontratakuoti. Kova tęsiasi. Ir toliau geriausių žodžių vertas jų profesionalumas ir išradingumas. Jie mūšio lauką realiu laiku stebi iš drono, taip įgauna taktinį pranašumą prieš priešininką, nes gali greitai ir tinkamai reaguoti į besiklostančią situaciją: (https://www.youtube.com/watch?v=zk7VuelCIgQ)
– Zaporizhia sektoriuje toliau atakuojamas Kurakhiv – Mariinka ruožas. Orkai skelbiasi pradėję Vuhledar šturmą ir pristato tai kaip Avdiivkos katilo pradžią. Gerai dar kad nuo Popasnos neskelbia pradėję Vašingtono apsupimo operacijos.
Pietų kryptis. Artilerijos dvikovos, lokalūs susidūrimai, žvalgybą – tokia šios krypties kasdienybė. Tiesa, orkai į Zmeinyj salą permetė oro gynybos priemonių, bandys čia kažką konstruoti. Tik sunku suprasti, kokią taktinę ar operacinę naudą jie čia siekia išlaužti. Kontroliuoti galimą jūrinį kelią nuo Rumunijos, Bulgarijos (NATO) link Odesos? Mums tai labiau panašu į rusų bandymą išplauti sutryptą autoritetą, o ne pasiekti kažkokį karinį efektą bent jau šiam momentui. Ukrainiečių Bayraktarai pasirengę sutikti neprašytus svečius.
***
Septyniasdešimt aštunta diena (gegužės 12, ketvirtadienis)
Karui tęsiantis vis aštriau pasireiškia rusų karių trūkumas fronte. Netrukus jų skaičius gali būti padidintas, nes savanoriai kariniuose komisariatuose registruojasi, eilėse nestovi, bet registruojasi, netrukus bus parengti ir šiemet pašaukti šauktiniai. Jie papildys apdaužytas Rusijos pajėgas, bet problemos tai neišspręs, nes Ukrainos pajėgos taip pat rengia rezervistus ir formuoja naujus dalinius Vakarų Ukrainoje.
Problema ne tik žmonėse, bet ir ginkluose. Kinija gali pašaukti milijoną kitą karių ir apginkluoti juos automatais. Kuriems neužtektų automatų, galėtų apginkluoti bambukinėmis ietimis. Rusija taip padaryti negali, nes neturi bambukų. Juokauju, žinoma. Tiesiog rusai su ietimis kautis neis, ne tas mentalitetas.
Rusija neturi sąjungininkų ir rėmėjų, o Ukrainą remia visas laisvas pasaulis. Atsižvelgdami į tai, daug ekspertų ir apžvalgininkų ėmė kalbėti apie esminį lūžį kare ir greitą ukrainiečių pergalę. Spėju, kad daug kas iš jų perskaitė vakarykštę Feigino ir Arestovičiaus įrašo youtubėje antraštę, kuri taip ir skamba – „Strateginis persilaužimas?“. Priminsiu, kad A. Arestovičius apie „strateginį lūžį“ kalba jau trečia kartą, bet aš nesu tikras, kad „trečias kartas nemeluoja“.
Rusija yra didelė, ir šis faktorius užsitęsusiame kare yra svarbus. Jeigu neužtenka jėgų pulti ir prasiveržti, jų užteks ilgesnį laiką laikytis užimtose pozicijose. Rusijos pajėgos šiandien vėl smogė geležinkelio infrastruktūrai Vakarų Ukrainoje. Taip mėginama pristabdyti pastiprinimų ir ginklų bei kitų reikmenų tiekimą į frontą, bet nepanašu, kad rusams užtektų raketų tą padaryti.
Sutrukdyti ukrainiečių tiekimą labai svarbu, nes Kremlius skubina generolus greičiau „išvaduoti“ visą Donbasą. Jeigu tai pavyktų, būtų pasiekti net keli tikslai:
1) būtų galima paskelbti apie dalinai įgyvendintus „specialiosios karinės operacijos“ tikslus. Jeigu dar tuo pačiu pavyktų palaužti ukrainiečių gynybą Mariupolyje, būtų dar stipriau;
2) dalis pajėgų atsilaisvintų puolimui pietuose, mėginant užimti Odesos regioną ir, galbūt, sugrįžtant į Charkivo rajoną;
3) būtų galima galvoti apie „novorosijos“ sukūrimą, kuriai būtų galima mėginti sukurti pseudo Ukrainos įvaizdį;
4) įgautų papildomų svertų galimose derybose.
Dėl derybų, tai Rusija dabar sako nebeketinanti derėtis, ir sieksianti visiško Ukrainos demilitarizavimo ir denacifikavimo. Ukraina sako, kad Rusija jau turėjo progą derėtis, ir ją praleido, todėl dabar derybose ukrainiečiai žada būti nesukalbami ir neiti į kompromisus. Tačiau mes žinome, kad Kremliaus žodis nieko nevertas, ir kad gali būti visiškai priešingai. O ukrainiečiai nori greičiau baigti karą, kuris vyksta jų, o ne rusų namuose.
Tačiau susėsti prie derybų stalo bus labai sunku – pasitikėti Putinu negalima, ir abi pusės iš tiesų negali ženkliai nusileisti viena kitai. Todėl kol kas belieka kovoti. Pasikartosiu – tam reikia ginklų. Britai sako, kad mėgindami supirkti sovietinę ir rusišką ginkluotę ir amuniciją Ukrainai nuolat susiduria su rusais, kurie taip pat mėgina ją nupirkti toje pačioje rinkoje. Manau visiems aišku, kas turi ilgesnį „pinigą“. A. Arestovičius pasakė, kad tuoj fronte pasirodys „papiktinti“, t.y. patobulinti lenkų perduoti tankai T-72. Įdomu, kaip ukrainiečiai juos „papiktins“. Taip pat pasigyrė, kad gaus 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ iš Vokietijos. Tai tikrai pikti žvėriūkščiai, visai neseniai diskutavome, kad gal būt jų reiktų ir Lietuvai. Su ukrainiečiais nekonkuruosime – šiandien viską atiduodame jiems.
Geras tas senas šūkis – „už jūsų mūsų pergalę“, tiesa?
Slava Ukraini!
Na, ir laukiam Suomijos su Švedija mūsų didelėje šeimoje.