Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Kaip ir kalbėta vakar, Kremlius toliau nestabdo – aviacija apšaudė Baltarusijos miestus Kopany, Bukhlychi ir Verkhny Terebezh. Taip bulbafiureris ir putinoidas bando pateisinti Baltarusijos įsitraukimą į karą. Kuomet rašomas šis postas, Baltarusių pajėgos dar neįžengė į Ukrainą. Tikėtina, bulbafiureris, grįžęs iš Maskvos, bandys padaryti šou baltarusiams, kad „niekingi fašistai užpuolė taikius baltarusių miestus, ir mes nebeturime kitos išeities“ ir bla bla bla. Ar iš to kas nors gausis – žiūrėsime.
Kyivo kryptis:
Šiaurės, šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose be didelių pakeitimų. Ukrainiečiai toliau Bayraktar’ais, artilerija ir kitomis priemonėmis kandžioja „siaubingąją“ RF koloną šiaurės vakaruose. Priešas nebekontroliuoja ne tik Demidiv, kuris yra visai netoli sostinė, bet ir Poliske, Kukhari. Šie du miesteliai yra priešo puolimo gilumoje (prie pat sienos su Baltarusija), jų vaidmuo tiekiant gyvąją jėgą ir resursus yra itin svarbūs. Tokia sajuzniko sėkmė tikrai motyvuoja ir taip į kovą besiveržiančius baltarusius 🙂 Tuo pačiu priešas nebekontroliuoja Borodyanka, Andriyivka, Bucha, kurie yra raktas agresoriui bandant veržtis į sostinę iš šiaurės vakarų. Vakaruose prarasti Motyzhyn, Gorenichi, t.y. RF nebegali pilna apimtimi užtikrinti kelio Zhytomir – Kyiv kontrolės. Vertinant bendrai, tai nereiškia, kad priešas prarado dideles teritorijas, jie yra išstumti iš minėtų gyvenviečių ir šalia užėmė gynybai (hasty defence) ne tokias palankias pozicijas. Tačiau svarbiau, kad priešui nepavyksta išlyginti fronto, suformuoti tvaraus placdarmo, kur jis galėtų ramiai kaupti jėgas.
Šiaurės ir šiaurės rytų sektoriuose priešas didelio proveržio nepasiekė. Jis ir toliau bando blokuoti Chernihiv, per pastarąją parą stengėsi užimti Mykhailo – Kotsyubynske ir Shestovytsia, ir taip blokuoti miestą iš pietvakarių. Ukrainiečiai sustabdė agresoriaus atakas prie Zazymya, t.y. už 10 km nuo sostinės prieigų į šiaurę. Šis miestelis yra įsikūręs Desnos vingyje, rytiniame jos krante. Jei priešas ten ir įsitvirtintų, jis iš trijų pusių būtų apsuptas upės, turėtų nedidelę manevro laisvę. Miestelio kontrolė turėtų prasmę, jei priešas tvirtai jaustųsi vakariniame Desnos krante (Novosylki) ir ryčiau esančiame Pukhivka miestelyje. Nepavyko rasti, ar taip yra, tad toks puolimas vėl kelia RF karinės minties “genialumo” klausimą. Kad agresorius nekontroliuoja šiaurinių Kyivo priemesčių rodo tai, kad šią naktį Zalissya rajone priešo kolona vėl pateko į pasalą.
Charkiv kryptis. Kol kas be didelių pakitimų – miestas ginasi, agresorius bando tvirtinti savo pozicijas šiaurėje. Prie Izyum agresorius didelių rezultatų taip pat nepasiekė, nes daužo miestą ir apylinkes artilerija.
Donbaso kryptis:
Pranešama, kad RF užėmė beveik 70 proc. Luhansko teritorijos, tačiau esminiai taškai Severodonetsk, Slaviansk toliau kontroliuojami ukrainiečių. Tokiu būdu padėtis šiauriniame flange sunki, tačiau stabili. Priešas kaupia pajėgas dideliam puolimui šia kryptimi (pirmiausia – 8 – armijos dalinių pajėgomis).
Mariuopolis ginasi. Bandymai šturmuoti miestą orkams kainuoja labai brangiai. Šiame sektoriuje bent viena BTG sunaikinta (tikėtina iš 150 – tos motošaulių divizijos), kitos toliau retinamos.
Pietų kryptis:
Agresorius tvirtina savo pozicijas ir bando apsupti Mykolaiv. Jo bandymai Stepove (į šiaurės rytus nuo Mykolaiv) sektoriuje buvo dalinai sėkmingi. Čia pavyko įsitvirtinti nedideliam padaliniui (tikėtina – iki kuopos dydžio), tačiau ar ši sėkmė bus ilgalaikė – pažiūrėsime.
Pavojingiau, kad agresorius toliau tvirtina savo pozicijas aplink Zaporizhia. Jis siekia kontroliuoti Hulay Pole, apie 10 km. į šiaurę nuo anksčiau minėto Polohy. Tad agresoriaus placdarmas šiame sektoriuje plečiasi, supamas ne tik Zaporizhia, bet dar labiau komplikuojamas Donbaso kryptyje veikiančių ukrainiečių pajėgų pietinio flango padėtis.
Tokie reikalai. Jau 31 priešo BTG prarado kovines galimybes Ukrainoje. Tai nereiškia, kad visos jos neutralizuotos (kariai ir technika iki vieno vieneto sunaikinti). Padalinys netenka kovingumo, kai netenka bent 50 proc jo resurso (gyvoji jėga, technika, ginkluotė, šaudmenys). Į tą skaičių gali įeiti sužeistieji ar susirgę, kurie vėliau gali grįžti, bei technika, kuri gali būti suremontuota ir grįžti į rikiuotę. Tačiau ši tendencija nuteikia optimistiškai.
Geros medžioklės, broliai ukrainiečiai.
Išryškėjo itin didelės Rusijos pajėgų problemos. Pasirodo, šifruotom radijo stotim (Azart) aprūpinta nedaug dalinių, pagrinde VDV, o visi likę turi kliautis nesaugiom kiniškom stotim, walkie talkie ar mobiliaisiais telefonais, kas leidžia ukrainiečiams perimti ar įsiterpti į priešo komunikaciją.
***
Pradėkime nuo bejėgiškumo 🙂 V.Putino raginimas „savanorius“ vykti kautis prieš Ukrainą ir per provokacijas („false flag” operacija, apšaudant Baltarusijos teritoriją) įtraukti Baltarusiją į karo veiksmus, demonstruoja Kremliaus bejėgiškumą dabartinėje situacijoje 🙂 Pradėkime nuo to, kad artimiausias sąjungininkas, bulbafiureris nėra įtikintas „denacifikacijos“ ir „demilitarizacijos“ idėjų šventumu. Ir vienintelis būdas įtikinti savo vienintelį ir ištikimiausią sąjungininką – apšaudyti Baltarusijos miestus raketomis. Net jei bulbafiureis, pasinaudodamas šiuo spektakliu, ir įsitrauks į karą, koks to rezultatas? Ar nuo to baltarusių kariai labiau norės kautis už putinoidą? Ar dėl to Baltarusijos žmonės staiga patikės, kad jų sūnūs ir vyrai turi mirti už dviejų psichinių ligonių liguistas fantazijas? Klausimai retoriniai. Ką jau kalbėti Asado kareivų ir CAR „super karių“ neblėstantį „norą“ kautis Ukrainoje. Nu jo. Ukrainiečių kariai jau trečią savaitę kaunasi prieš mechanizuotas divizijas, brigadas, pulkus, „specnazą“, „kadyrovcus“, „desantūrą“, „morpechus“, daužomi aviacija, artilerija, raketomis, ir dabar, išgirdę apie rezervą iš Sirijos ir CAR tikrai mes ginklus, užsidengs galvas kaldra ir tyliai ims gerti horilka. Idiotai? Idiotai.
Kyivo kryptis:
Šiaurės, šiaurės vakarų ir vakarinis sektorius. Agresoriaus bandymai bent kažką čia pasiekti žlugo, net ir tos nekoordinuotos puolimo operacijos išsikvėpė. Nepadeda ir perėjimas į gynybą, kadangi ukrainiečiai (kaip ir buvo galima laukti) kontratakuoja. Pranešama, kad agresorius prarado viską, ką buvo atsikovojęs per pastarąsias kelias dienas ir išstumtas į gynybai nepalankias pozicijas. Nedetalizuojama, ką ukrainiečiai atsiėmė, bet galima daryti prielaidą, kad priešas neteko Demydiv, Buchia, Borodyanka, Andriyivka, Horenychi. Jų netekimas (arba bent pavertimas „no mans land”) ženkliai pablogintų RF galimybes vystyti puolimą Kyivo link.
Šiaurės rytuose agresorius taip pat išsikvėpė. Sustojo beatodairiškos, prastai suplanuotos ir parengtos atakos Brovary kryptimi. Chernihiv toliau ginasi, bet ir čia priešas neberodo didelio noro mirti. Priešas bando išspręsti Sumy klausimą, tačiau jo atakos nėra sėkmingos. Teritorialai ne tik sėkmingai degina agresoriaus kolonas, bet vis dažniau į nelaisvę surinkinėja „demilitarizuoti“ nebenorinčius „demilitarizatorius“ (šį kartą – 29 orkai prie Romny).
Charkiv kryptis. Miestas toliau ginasi. Ukrainiečiai stiprina gynybą Chuhuiv miestelyje ir susprogdino geležinkelio tiltą per Donets upę. Tikėtina, ukrainiečiai taip reaguoja į pasirodžiusius pranešimus, kad Pietinėje kryptyje pasirodė RF šarvuotas traukinys. Tikėtinas jo maršrutas – iš pietų per Chuhuiv į Charkivą. Tad šiame sektoriuje ukrainiečiai užkirto tokią galimybę. Tuo pačiu pranešama apie tai, kad ukrainiečiai išstūmė agresorių iš Viktorivka gyvenvietės. Ji yra apie 60 km į vakarus nuo miesto, kad tikėtina šį šventą darbą atliko ne miesto gynėjai, o pajėgos , esančios veikiančios apylinkėse. Tai geras ženklas, kadangi miestą bandantys užimti orkai ima jausti spaudimą iš užnugario.
Donbaso kryptis. Toliau tęsiasi atakos visame kontaktinės linijos perimetre, tačiau be didelių rezultatų. Esminės pastangos – Severodentsk ir Mariupol. Apsuptas uostas ir toliau ginasi, šiandien atmušė didelę ataką iš rytų pusės.
Pietų kryptis. Priešas toliau persigrupuoja. Pastebėtas didėjantis orkų oro gynybos sistemų kiekis. Tuo pačiu vis stengiasi lįsti, kur lendasi. Nedidelėmis pajėgomis atakuoja Mykolaiv, juda link Krivih Rih, Nikopol, Zaporizhia. To rezultatas – priešas patenka į ukrainiečių surengtas pasalas, pvz. Kamianske.
Dar vienas indikatorius rodantis sunkią agresoriaus padėtį – vidurinės ir aukščiausios grandies vadovybės žūtys. Šiandien pranešta apie 29 – osios armijos vado gen. mjr. Andrejaus Kolesnikovo sėkmingą nudvėsimą Ukrainoje. Tuo pačiu po ukrainiečių ugnimi pateko 31- osios VDV brigados valdymo grupė, išgyveno tik politrukas. Jau sunku suskaičiuoti, kiek vidurinės ir aukščiausios grandies vadų neteko orkai 🙂 Tai rodo labai gerą ukrainiečių žvalgybą (ar/ir gerų žinių negailinčius draugus 🙂 ) bei puikų tokių operacijų išpildymą. Tokio rango karininkai retai žūna per atsitiktinumą, ypač tokiais kiekiais. Tad tai ne atsitiktinumas, o tendencija.
Ukraina laimės.
Video, kurio negalima paaiškinti iš normalios taktinės pusės 🙂 Rusiškas chaosas, battle drill’s nebuvimas ir matyt durnumas. Taip ir toliau .
***
Egidijus Papečkys
Šešiolikta diena
Atsimušę į kietą ukrainiečių gynybą fronto linijoje nuo Kijevo iki Charkivo, rusai ne tik sustojo, bet vietomis priversti atsitraukti, gynėjams vis dažniau pereinant į puolimą. Rusų atakas čia pakeitė nuolatinis apšaudymas artilerija ir raketomis.
Rusijos gynybos ministerija pranešinėja tik apie Donetsko ir Luhansko separatistų puolimą, kurį neva rusų pajėgos remia tik ugnimi. Iš tiesų čia veikia ir Rusijos daliniai, priešui pavyksta judėti pirmyn, nors ir labai nedideliais atstumais. Ypatingai spaudžiamas blokuotas Mariupolis, tačiau šiandien pirmas vakaras, kada Rusijos gynybos ministerija nepranešė, kad pasistūmėta į miesto gilumą (anksčiau būdavo pranešama apie pasistūmėjimą pirmyn per 800-1000 m).
Pro Chersoną į Vakarų Ukrainą besiveržianti grupuotė taip pat gali „pasigirti” tik sėkmingose ukrainiečių pasalose patyrusi skaudžių nuostolių. Bet kas gi giriasi nuostoliais? Todėl apie šią kryptį Rusijos gynybos ministerija tiesiog nutyli. Praneša numušusi dar 2 legenda tapusius bepiločius „Bayraktar”, bet ir vėl neparodo nė mažiausios jų nuolaužos. Tuo tarpu ukrainiečiai traktoriais tempia užgrobtą rusišką techniką, tame tarpe ir itin brangią oro gynybos sistemą 9K330 „Tor”. Nieko negirdėti apie propagandos apdainuotą rusišką elektroninės kovos techniką – kartais ją matome nuotraukose, bet apie veikimą beveik negirdėti. Taip yra todėl, kad ji yra „akla”, „glušina” viską, ir lygiai taip pat trukdytų dirbti rusų ginklų ir valdymo sistemoms, kaip ir ukrainiečių.
Tai turbūt pirmas karas, kuriame viešai apdovanojimai rusų kariams įteikiami ne priešakinėse linijose, o ligoninėje Maskvoje. Nieko keisto, Gynybos ministras S. Šoigu net poligonuose nenulipdavo nuo tribūnos, ką jau bekalbėti apie Ukrainos pavasarinį purvą. Tuo labiau, kad generolai Ukrainoje krenta kaip lapai rudenį – jau pranešama ir apie nukautą armijos vadą (armija – stambus karinis junginys, sudarytas iš kelių divizijų ir brigadų). Ir užtruko ligoninėje nė sekundės ne ilgiau, negu reikėjo įsegti ženklą ir pasakyti kelis žodžius – nufilmavo, ir baigta. Taip nepadarytų nė vienas kovinis generolas, bet S. Šoigu toks niekada ir nebuvo. Todėl kalbėti apie jo autoritetą Rusijos ginkluotose pajėgose neverta – net apdovanojami kariai nešvietė ištikimybe ir meile.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasakė, kad įvyko proveržis, ir dabar okupantai bus vejami iš visos Ukrainos. Pagarbos verta laikysena ir žodžiai. Nors šiandien pirmą kartą V. Zelenskis nejučiomis pademonstravo nuovargį – daugiau nei 2 savaites trunkantis karas iš jo pareikalavo daug jėgų ir stiprybės.
Tačiau nesitikėčiau, kad va tuoj tuoj Rusijos pajėgos pradės bėgti metę ginklus. Bombarduojamas Dnipro miestas, į kurį pamažu krypsta ir separatistinių „darinių” bei Rusijos pajėgų puolimas. Rusiškuose šaltiniuose pasigirsta kalbos, kad būtent Dnipras (rusų žargonu – Dniepropetrovskas) galėtų tapti Novorosijos, arba „Naujosios Ukrainos” sostine, o čia prezidentauti galėtų toks Olegas Cariovas. Žinoma, prieš tai rusams dar reikėtų Dniprą užimti – neperšokęs griovio nesakyk op. Bet viena iš prognozių dėl galimų Kremliaus tikslų, t.y. dėl siekio perskelti Ukrainą į „Rytų” ir Vakarų tampa vis realesnė. Didelė kliūtis čia yra toliau tik didėjantis ukrainiečių pilietinis pasipriešinimas okupuotoje teritorijoje.
Šiek tiek pritilo kalbos apie biologinį ginklą neva „kūrusias” ukrainiečių laboratorijas. Dabar Rusijos propaganda vis labiau krypsta į kampaniją prieš Vakarų pagalbą. Visų pirma ir toliau didėja grasinimai savanorių iš kitų šalių atžvilgiu – bauginama tuo, kas jų laukia patekus į rusų nelaisvę. Vadinasi, geriau nepatekti. Tačiau ten nuvykusių vyrų grasinimais neįbauginsi – jie matę šilto ir šalto, ir charakteris jų kaip titnagas. Antra, pradeda stiprėti grasinimai NATO narėms ir jai nepriklausančioms valstybėms, tiekiančioms Ukrainai ginklus. Žadama, kad pagal trofėjinių ginklų serijinius numerius (kalbėta konkrečiai apie pernešamas oro gynybos sistemas „Igla”) bus nustatyta, kas šių ginklų tiekėjas, o tada …. Taip ir nepasakoma iki galo, kas bus tada, kai nustatys, kad, pvz., šios raketos bus iš tos 2700 vienetų „Igla” partijos, kurią pažadėjo perduoti (greičiausiai jau ir perdavė) Vokietija.
Patys rusai irgi pradėjo kalbėti apie samdinius, visų pirma – iš Sirijos. Siriški šaltiniai, kuriuos stebiu seniai, visą laiką rėmė Rusijos agresiją Ukrainoje, o po Rusijos gynybos ministerijos įrašais nuo pirmų karo dienų pyškinami komentarai, kuriuose sirai siūlosi kariauti rusų pusėje. Šiandien į Siriją išskrido du keleiviniai Rusijos lėktuvai, šią žinią platinantys šaltiniai teigia, kad jais ir bus atgabenti pirmieji samdiniai sirai. Galbūt. tačiau pritarsiu Locked and Loaded tinklaraščiui, kad jie neprivers ukrainiečių slėptis po antklode. Sirai bus tiesiog patrankų mėsa, nes pirmą kartą susidurs su tikrai gerai ginkluotu, gerai parengtu ir labai motyvuotu priešininku. kaip ir privačių rusiškų karinių kompanijų, vadinamų bendriniu „wagner” vardu, samdiniai. Blogiausia, ką jie padarys, tai neišvengiami karo nusikaltimai civilių atžvilgiu. Už kuriuos anksčiau ar vėliau teks atsakyti.
Ir toliau išlieka svarbi Vakarų parama ginklais ir šaudmenimis. pritilus kalboms apie naikintuvų MiG-29 perdavimą, dabar kalbama apie oro gynybos sistemas S-300. Po SSRS žlugimo Ukraina jų paveldėjo itin daug, ir būtų puiku papildyti kare nuostolių patyrusius S-300 ginkluotus dalinius. tačiau labai abejoju, kad kuri nors NATO šalis, turinti S-300, sutiktų jų atsisakyti.
Kur kas realesnė galimybė man atrodo būtų ištraukti iš sandėlių artimo nuotolio sistemas „Osa”, kurios taip pat naudojamos ukrainiečių, ir galėtų būti iš karto perduodamos į dalinius be jokio papildomo karių parengimo. Jų yra Lenkijos sandėliuose ir, manau, vienintelė kliūtis galėtų būti techninė būklė. Visgi, peržiūrėjęs savo senus failus, manyčiau kad lenkiškos „Osa-AKM” techniškai pakankamai tvarkingos, kad būtų galima iš karto panaudoti mūšio lauke.
Šiandien paviešinta informacija, kad Rusijos lėktuvai atakavo kaimą Baltarusijoje, taip siekiant paskatinti Lukašenką (arba padėti jam pateisinti savo sprendimą) siųsti baltarusių karius į pagalbą Ukrainoje. Galbūt. Visgi man ne mažiau įtikinama atrodo versija, kad rusų lakūnai tiesiog galėjo pasiklysti – visiškai dėl to nenustebčiau. Prisiminkime rusų naikintuvą Su-27, pasiklydusį ir nukritusį Lietuvoje 2005 metais. Tai patvirtintų ir Baltarusijos režimo reakcija – buvo paneigtas pats kaimo apšaudymo iš oro raketomis faktas.
Sutikite, Rusijos pajėgų veiksmai Ukrainoje stebina ir toliau – tikėjomės visko, bet betvarkė ir chaosas pranoko visus lūkesčius. Tačiau karas dar nesibaigė. Priremtas prie sienos savo pačio pralaimėjimų, Kremlius gali imtis (ir turėtų) klastingų niekšybių ir provokacijų. Reaguokim ramiai.
Remiam Ukrainą ir padedam karo pabėgėliams.
Slava Ukraini!