Veidaknygė
Linas Karpavičius
Nauja Rusijos nuostolių suvestinė 2022-03-11
• Gyvojį jėga daugiau nei 12 000
• Tankai 353
• Šarvuočiai 1165
• Artilerinės sistemos 125
• Salvinės sistemos 58
• Priešlėktuvinės sistemos 31
• Lėktuvai 57
• Sraigtasparniai 83
• Automibiliai 558
• Kateriai 3
• Kuro cisternos 60
• Bepiločiai 7
Vien per vakar dieną:
• Gyvojį jėga 266
• Tankai 18
• Šarvuočiai 60
• Artilerinės sitemos 2
• Salvinės sitemos 2
• Priešlėktuvinės sistemos 2
• Automobiliai 32
Video: Bayraktar dirba.
***
Locked N’ Loaded
Na ką, gerieji žmonės, žiūrim ką turim.
Kyivo kryptis:
Agresorius išsekęs, toliau pergrupuoja pajėgas. Kaip ir anksčiau ribotomis pajėgomis vykdo puolamuosius veiksmus, tačiau jie labiau panašūs į spaudimą, ataką ugnimi (attack by fire), bet ne doktrininį puolamąjį manevrą. Vėlgi Rusijos karinė mintis ir toliau pažeria perlų ateities memams. Šiandien agresorius pabandė kirsti Ipren upę, užimti Moshchun kaimelį ir taip priartėti prie sostinės iš šiaurės. Net ne tame esmė, kad eilinį kartą nepavyko. Įdomu kas kita. Atsidarykime google ir matome, kad būtent toje pat vietoje, t. y. Moshchun kaimelyje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo įrengta… teisingai, įvirtinto rajono pozicija. Taip vadinamas KyUR (Киевский укреплённый район) dalis. Jo dalis Moshchun tada buvo skirta ginti Kyivą iš šiaurės. Ir jei net ukrainiečiai nepasinaudojo KyUR įtvirtinimais, tai galima neabejoti – vietovė ten itin palanki gynybai (nors ir praėjo 80 metų, visgi upė teka ten pat, kalvos tos pačios, didesnė urbanizacija tik sustiprina gynybą). Tai kaip po galais „denacifikuotojai“ savo diedų darbus ruošiasi pavtarit, jei puola jų rankomis pastatytus įtvirtinimus? 🙂 Maža to, nesupranta, kad puola gynybai labai tinkamą vietovę? Lipa ant grėblio kaip kokie fašistai? Idiotai? Idiotai 🙂
Šiaurės ir šiaurės vakariniame sektoriuose priešas yra užėmęs gynybai patogias gyvenvietes Poliske, Kukhari, Borodyanka, Andriyivka, Bucha bei Demydiv. Šiuo metu tikėtina persigrupuoja (vakarinė gyvenvietės pusė apjuosta upe, atvira vietovė, nedaug priartėjimo kelių technikai).
Vakariniame sektoriuje priešas stengiasi išlaikyti kelio Zhytomir – Kyiv kontrolę. Pavojų kelią jo siekis įsitvirtinti Horenychi gyvenvietėje. Ji ne tik yra prie pat šio kelio, bet ir visai šalia pietvakarinio Kyivo priemesčio, o iki miesto lieka apie 10 km. Šiuo atveju RF pajėgos iš vakarų prisidengia Ipren upe, tad jei Horenychi pavyktų galutinai įsitvirtinti, ši gyvenvietė galėtų tapti placdarmu tolimesnėms priešo puolimo operacijoms į rytus.
Šiaurės rytiniame sektoriuje priešas ir toliau nesėkmingai bando blokuoti Chernihiv. Pirmoje dienos pusėje bandymai prasiveržti į Brovary buvo nesėkmingi, tad po pietų agresorius rimčiau ir nebandė. Tuo pačiu ukrainiečiai išnaudoja situaciją ir kontratakuoja – atsiimta Baklanova Muraviika gyvenvietė. Ši gyvenvietė pirmiausia svarbi paties Chernihiv gynybai. Išsidėsčiusi už 10 km. nuo Chernihiv, nauja ukrainiečių gynybinė pozicija saugo miestą iš pietryčių ir trukdo jį blokuoti. Tuo pačiu atsikovota gyvenvietė yra rytinėje Desnos upės pusėje (atstumas – irgi apie 10 km.), tuo pačiu trikdo vis padažnėjusius RF bandymus įrengti perkėlas per upę ir taip rasti naujų kelių link Kyivo. Dar viena gera žinia – sunaikintas Iskander – M divizionas (nieko bendro su divizija). Priešas niekur ir niekada negali jaustis ramus ir saugus.
Charkiv kryptis. Orkai užėmė Rohaną. Tiesa, ne J. R. R. Tolkien „The Lord of the Rings“ apdainuotą raitelių žemę Viduržemyje, bet Ukrainoje. Mala Rohan – miestelis keli kilometrai nuo Charkivo perėjo į agresoriaus rankas. Tai bene per keletą pastarųjų dienų primas drąsesnis agresoriaus žingsnis miesto link. Galbūt tai rotacijos pasekmė – naujai atvykusios pajėgos galėjo turėti naujoko sėkmę („rookie luck“). Žiūrėsime, kuo atsakys ukrainiečiai.
Donbaso kryptis. Čia be didelių pakitimų. Priešas ir toliau bando pralaužti Severodonetsk – Troits‘ke (Donecko sritis) – Volnovacha liniją, tačiau be rezultatų. Atrodo, puolimas Izyum sektoriuje įstrigo, tad Donbase ukrainiečių pajėgos gali bent trumpam atsikvėpti. Kalbant apie Mariupolį, sunku rasti žodžius kas ten vyksta. Tai daugiau nei genocidas, tai kažkoks nesveikas, nepaaiškinamas nežmogiškumas. Mūsų mintys ir maldos su gynėjais ir mieste likusiais gyventojais.
Pietų kryptis. Priešas didelių puolamųjų operacijų nevykdo ir siekia įsitvirtinti Cherson ir Mykolaiv apylinkėse (Lupareve, Pravdyne, Blahodatne, Kalynivka, Kyselivka, Pershotravneve, Oleksandrivka, Beryslav ir Tavriysk). Ukrainiečiai toliau demonstruoja nenorą nusilenkti okupantui ir rengia pilietinio pasipriešinimo akcijas (pvz. Melitopolyje)
Taigi, dar viena diena, kai agresorius liko nieko nepešęs.
Taip ir toliau, Šviesos kariai!
***
Egidijus Papečkys
Penkiolikta diena
Desantinių Rusijos karinio laivyno laivų grupė, ankstų pavasario rytą besisiūbuojanti ant Juodosios jūros bangų, radarų ekranuose tingiai sekė lygiagrečiai pakrantei skrendančią priešo lėktuvų grupę. Ji buvo pernelyg toli, ir skrido atakuoti kažkokį taikinį krante, todėl jokio pavojaus nekėlė. Be to, netrukus ją perėmė savi naikintuvai, ir priešas darydamas didelį posūkį spruko atgal, atsisakęs plano atakuoti taikinį, mėgindamas atsiplėšti nuo persekiojančių Su-35. Staiga užgriuvusi elektroninių trikdžių banga sukėlė šoką – nieko panašaus neteko patirti nei pratybose, nei prasilenkiant su NATO laivais. Sistemoms užfiksavus priešo taikymosi radarų darbą (kompiuteris juos atskiria pagal siauresnį kito diapazono spindulį) smogė nerimas ir nelaimės nuojauta. Netrukus iš trikdžių debesies išniro beveik bangų keteromis skriejančios priešlaivinės raketos. Rusijos laivai niekada nebuvo atakuoti priešo aviacijos, savi naikintuvai nusivijo imitacinę priešo lėktuvų grupę, o „neturinčios analogų” oro gynybos sistemos S-300F „Fortas” ir „Osa-M” dar nebuvo numušusios nei vieno priešo orlaivio ir raketos mūšyje. Priešas taikėsi į desanto laivus, ir 5 iš jų suliepsnojo nenumaldoma ugnimi, kliuvo ir vienai fregatai. Nelaukdama sekančios lėktuvų bangos, grupė skubiai tolo nuo kranto, tikėdamasi kad atskrendantiems antram smūgiui lėktuvams neužteks kuro atakai.
Tikiuosi supratote, kad šiandien taip neatsitiko – Ukraina paprasčiausiai neturi lėktuvų, galinčių tą padaryti. Toks vaizdelis tikėtinas Rusijai įsivėlus į karą su NATO. Viduržemio jūroje esantys Rusijos karo laivai karštai melsdamiesi skubėtų į neutralius uostus, nes tikimybė išlikti čia būtų beveik nulinė.
Tuo tarpu jūrų desantininkai jau keletą savaičių plūduriuoja ir laukia, kada juos išsodins į krantą – su didele abejone, kad štabo planuotojai realiai įvertino ukrainiečių gynybos galimybes.
Sausumo fronte Rusijos pajėgos per dieną pasistumia vos per kelis kilometrus, pranešimuose akcentuojami separatistinių dalinių „pajėgų” veiksmai, greičiausiai tam, kad būtų galima kalbėti apie menamą „išvadavimą” pačių „ukrainiečių” rankomis” ir apie neva „pilietinį karą”. O kaipgi kitaip, juk pasak Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo, Rusija Ukrainos neužpuolė, vadinasi – ir nekariauja. Rusai šiandien paskelbė numušę 1 ukrainiečių naikintuvą MiG-29 ir 3 bepiločius „Bayraktar”. Tiesa, jie jau buvo pranešę prieš 5 ir prieš 10 dienų apie visišką Ukrainos karo aviacijos sunaikinimą, tačiau ukrainiečių lėktuvai kaip skraidė, taip ir skraido bei atakuoja toliau. Atakuoja ir „Bayraktarai”, nors rusai sakosi jų numušę tiek, kad skaičius 3 kartus viršija ukrainiečių turėtą skaičių. Kažkodėl Rusijos pajėgos neskuba parodyti numuštų „Bayraktarų” likučių, o ukrainiečiai toliau rodo, kaip „Bayraktarai” naikina okupantų kolonas, kuriais iš jų tikėti – nuspręskite patys. Rusai kau*pia, kaupia jėgas bet taip ir nesusikaupia jokiam puolimui. Tuo tarpu ukrainiečiai nardo tarp jų dalinių, naikindami kolonas, ir šiandien netgi sugebėjo paimti raketą „Iskander”, kurios, logiškai mąstant, ten visai neturėjo būti. Bet dar prieš kelis šimtus metų daugybė protingų žmonių yra pastebėję, kad Rusija ir logika yra du tarpusavyje nederantys žodžiai.
Kuo toliau, tuo labiau agresija prieš Ukrainą pradeda priminti 1939-1940 m, Žiemos karą Suomijoje. Ten sovietams pavyko pritraukti daugiau pajėgų ir užpilti suomius raudonarmiečių krauju (literally), o Ukrainoje – nepavyks, nes ukrainiečių yra daug daugiau, nei suomių 1939. kaip ir tada, į ukrainiečių rankas pateko daug trofėjinių ginklų ir technikos, bet Ukrainoje yra geresnės galimybės ją greitai remontuoti ir panaudoti prieš pačius okupantus. Be to, ukrainiečiai išgelbėjo sovietinės oro gynybos sistemos S-300 reputaciją. Mat iki šiol propagandos išliaupsintai S-300 nebuvo pavykę numušti nė vieno lėktuvo, net civilinio. Ukrainiečiai tą padaryti sugebėjo, bus labai įdomu pamatyti statistiką. Po karo, kai skelbiami skaičiai jau bus tikslesni ir patikimesni.
Derybos Turkijoje baigėsi be rezultatų, bet jų niekas ir nesitikėjo, tai tik viena pirmųjų stotelių ilgame kelyje iki paliaubų.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusijos dabartinis tikslas galėtų būti įsitvirtinti prie Dniepro, o tada sėsti prie derybų stalo. Kaip vieną iš tikslų tai mačiau pirmomis karo dienomis, tada svarstydamas, kad Rusija gali padalinti Ukrainą į marionetinę „Rytų” (iki Dnipro) ir laisvąją – „Vakarų” (vakarinėje Dnipro pusėje), arba kad dalį okupuotų teritorijų panaudos kaip derybų objektą. Šiandien Rusija greičiausiai reikalautų atiduoti sausumos koridorių į Krymą, ir įteisinti separatistinius „darinius” Donetsko ir Luhansko sričių ribose.
Daug kas priklausys nuo to, ar rusams visgi pavyks ženkliai papildyti pajėgas ir išvystyti puolimą. Tačiau jiems labai trukdys karas užnugaryje, į kurį Vakarai „klastingai” smogė sankcijomis, kurių poveikis kasdien stiprėja. Kaip sakė peliukai per Dviračio žinias” – Rusiją „demonetizuos ir dekapitalizuos”.
Ko labai laukiu – ES pažadėtos karinės paramos. Ukrainiečiams labai reikalingi ginklai ir šaudmenys. Ir kiti karo reikmenys bei ekipuotė, kuriuos renka ir tonomis veža Lietuvos žmonės ir organizacijos.
Разом до перемоги!