Veidaknygė
Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis
Šiaurinis flangas
– Charkiv. Atrodo, ukrainiečiai sugebėjo sustabdyti puolančius orkus, tačiau ar puolimas neatsinaujins nėra aišku. Agresorius šiame sektoriuje rezerve laiko apie 4-5 BTG. Priešas šiaurės rytiniame ruože beveik pasiekė tas pačias pozicijas, iš kurių prieš kelias savaites prasidėjo ukrainiečių kontratakos.
– Izyum. Agresorius vėl pabandė pralaužti ukrainiečių gynybą prie Bohorodychne, tačiau gavo į straublį. Jei dar prieš penketą dienų matėsi beveik vienodo stiprumo atakos visame Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože, tai dabar orkai stengiasi koncentruoti likusias pajėgas viename taške ir bandyti įvaryti pleištą į gynybos liniją. Tai dar vienas įrodymas, kad agresoriaus puolimas išsikvepia. Ukrainiečių pajėgos vakariniame Izyum flange kantriai laukia.
– Lyman. Be esminių pakitimų – žvalgyba, artilerija, lokalūs susidūrimai. Kaip ir minėjome ankščiau, neatmestina, kad Izyum grupuotei silpnėjant, Lyman grupuotė taps pagrindiniu žaidėju puolant Slaviansk. Tačiau tam orkai bando geriau pasiruošti (daugiau pajėgų ir ugnies priemonių, geresni žvalgybos duomenys, planavimas), tačiau ukrainiečių žvalgai ir artileristai pateikia siurprizų, tai perkėlą sudaužo, tai besitelkiančias orkų pajėgas ištaško.
– Severodonetsk. Sektoriuje labai sunki diena.
Ukrainiečiai toliau sėkmingai ginasi pačiame Severodonetsk mieste.
Borivske – Voronove – Metolkine ruože ukrainiečiai priversti atsitraukti iš Metolkine, taip pat pasirodė informacija, kad orkai įžengė į Syrotyne. Ukrainiečiai sugebėjo atsitraukti, užimti vėlesnias (paskesnes) pozicijas gynybos gylyje ir neleido orkams išvystyti taktinės sėkmės, tačiau padėtis sudėtinga. Dabar agresorius gali lengviau kontroliuoti pietinę miesto dalį, neaiškus yra ukrainiečių pajėgų Borivske – Voronove statusas. Tikimės, kad rytoj bus daugiau informacijos.
– Karšta diena Lysychansk pietinio ruožo gynėjams. Šiandien Toshkivka bent kelis kartus ėjo iš rankų į rankas, abi pusės patyrė didelių nuostolių. Tikėtina, pasinaudodami laikina sėkme, orkai pabandė ją išvystyti ir puolė 3 km į šiaurės vakarus Myrna Dolyna (kertant kelią Zolote – Lysychansk) bei apie 6 km į šiaurę esančią Bila Hora (Lysychansk priemiestis). Tačiau ukrainiečiams atsiėmus Toshkivka, sumušti (neutralizuoti) ir šie toliau prasiveržę orkų vienetai. Padėtis bent šiai minutei stabilizuota.
– Bakhmut
Padėtis prie Bakhmut – Lysychansk kelio be pakitimų.
Ukrainiečiai toliau intensyviai gina Zolote „kišenę“.
Centras. Be pakitimų.
Zaporizhia. Be žymių pakitimų.
Pietų kryptis. Labai geros naujienos:
– Ukrainiečiai raketomis (tikėtina, vakarietiškomis) atakavo Zmeynyi salą. Pataikyta labai gerai ir tiksliai, orkai patyrė didelius technikos ir gyvosios jėgos nuostolius. Tuo pačiu sėkmingai smogta 2014 m. orkų pavogtoms naftos ir dujų platformoms Juodojoje jūroje.
– Pasirodė vertinimų, kad ukrainiečiai pralaužė ir iš esmės įveikė pirmąją (t.y. priešakinę) orkų gynybos liniją aplink Cherson. Taip, tik reikia suprasti, kad tai įvyko ne šiandien, o toks rezultatas – tai kelių savaičių ukrainiečių metodiško ir taktiškai lėto judėjimo į priekį pasekmė. Ukrainiečių kelyje dar pirmos orkų gynybos linijos likučiai, antra linija, begimstanti trečia linija. Bet nežiūrint į tai, gera pradžia – pusė darbo.
Žemėlapis vaizdui susidaryti:
https://soar.earth/maps/12689…
***
Egidijus Papečkys
Šimtas septyniolikta diena (birželio 20, pirmadienis)
Fronte išlieka ta pati padėtis. Rusijos pajėgos toliau savo didesne ugnies galia spaudžia ukrainiečius Donbase, ir toliau kalba apie didelį „katilą“. Tačiau Ukrainos pajėgos ir toliau nesiduoda apsupamos. Visur kitur vyksta lokalios kovos, rusai ir toliau apšaudo taikinius Ukrainos gilumoje.
Ukrainiečiai ir toliau vykdo lokalius puolimus Chersono kryptimi. Daug kas kalba apie naują taktiką ir didelius pasiekimus, tačiau stebuklų po saule nebūna, ir kol kas jokių didesnių pergalių čia nematau.
Prieš kažkiek laiko rašiau, kad Rusija ieškos kito taško, kuriame galėtų sukelti įtampą ir mėginti atitraukti dėmesį nuo Ukrainos. Šiandien tokiu tašku tampa Lietuva. Po „Lietuvos geležinkelių“ perspėjimo, kad bus nutrauktas sankcijomis draudžiamų prekių gabenimas tranzitu į Kaliningradą, Kremlius prapliupo grasinimais Lietuvai.
Kremlius ne veltui pyksta – užkirtus kelią tokioms prekėms, Kaliningrado ekonomikai iškyla reali grėsmė. Tuo labiau, kad prekės nekeliaus ne tik per Lietuvą, bet ir per Lenkiją. Tiekimas jūros keliu pernelyg ilgas ir reikalauja papildomos infrastruktūros bei laivų, o pervežimas aviaciniu transportu per brangus ir gali padengti tik miniatiūrinę dalį Kaliningrado poreikių. Ypač tai liečia dideliais kiekiais gabenamas žaliavas. Jeigu žaliavoms reikalingos saugyklos, kurių nepakanka, padėtis visai bloga.
Akivaizdu, kad Kremlius turės kažką daryti. Tankais, pėstininkais ir desantininkais nepamanevruos, kadangi Kaliningrade jų nėra, o permesti iš Rusijos taip pat nėra ką, visi rezervai reikalingi padengti nuolatinius, nesibaigiančius nuostolius Ukrainoje. Iš karinių priemonių lieka tik karo laivai, kuriais būtų galima demonstratyviai paraižyti Baltijos bangas, ir „Iskander“ raketos, kurios tradiciškai gali išvažiuoti į poligonus ir atlikti mokomuosius imitacinius elektroninius šūvius. Kol kas tiek.
Iš kitų priemonių – politinis spaudimas (ne tiek Lietuvai, kiek Vakarų Europai), įtakos agentų Lietuvoje aktyvavimas, ir visų kalibrų informacinio mūšio lauko pabūklai. Gąsdins, meluos, baugins, ką jau ir pradėjo daryti. Pažiūrėsim, kaip toli įsibėgės Kremlius su pikta retorika, ir kaip ilgai tai truks.
Britanijos premjeras Borisas Johnsonas kalba apie būtinybę deblokuoti Ukrainos uostus, ir tikiuosi, kad jis įgarsina šiuo metu vykstantį procesą dėl galimo Jungtinių Tautų mandato tai padaryti. Pvz., JT nusprendus sumažinti bado grėsmę, tarptautinės pajėgos gali būti pasitelktos apsaugoti laivus su grūdais Juodojoje jūroje. Be abejo, būtų kalbama apie minų pavojų, tačiau iš esmės tai būtų politiškai figos lapeliu pridengta laivų apsauga nuo galimų Rusijos atakų ir diversijų.
Toks sprendimas išmuštų Kremliui taburetę iš po kojų. Tikėkimės, kad artimiausiu metu kažkas panašaus ir įvyks. Priminsiu, kad vienas pirmųjų apie tokią galimybę prabilo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras. Neabejoju, kad tokiu atveju turimi Lietuvos jūriniai išminavimo pajėgumai, kuriuos visi laikė nereikalingais ir netgi žalingais (su kuo aš kategoriškai nesutikau ir nesutiksiu, tie brangūs laivai Lietuvos gynybai buvo ir yra reikalingesni nei oro gynybos sistemos), taip pat būtų panaudoti Juodojoje jūroje.
Slava Ukraini!