Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į Liuksemburgo parlamentą pareiškė, kad penktadalį Ukrainos teritorijos kontroliuoja Rusija: „- Šiai dienai okupantai kontroliuoja apie 20 procentų mūsų teritorijos, beveik 125 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tai daug didesnė teritorija nei visų Beniliukso šalių plotas kartu sudėjus“.
JAV Valstybės, Prekybos ir Iždo departamentai paskelbė savo naujus apribojimus Rusiją remiantiems asmenimis, įskaitant ribojimus JAV technologijoms, galinčioms padėti Rusijos kariuomenei. Užsienio turto kontrolės biuras prie jau sankcionuotų jachtų pridėjo keturias megajachtas. Dvejomis iš jų – „Graceful“ ir su Kaimanų salų vėliava „Olympia“ – yra plaukiojęs Putinas. Po Juodąją jūrą su Batka kartu. Teigiama, kad jachta „Graceful“ kainuoja apie 100 mln. $, jos išlaikymas 5 – 10 mln. $ per metus. Sankcionuotas ir violončelininkas Sergejus Rolduginas, kuris, manoma, yra Rusijos prezidento ofšorinio turto saugotojas. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos turtas JAV taip pat bus įšaldytas, Zacharovai uždrausta turėti verslo reikalų su JAV įmonėmis.
Šaunu, kad pagaliau atėjo eilė įvairiems „labdaros ir meno fondams“, kurie iš tikrųjų yra Kremliaus juodai kruvinų pinigų saugyklos. Dar svarbiau užraukti šių pinigų tekėjimo šaltinį – pajamas už naftą ir dujas.
Budapeštas ir toliau judošiauja Maskvai: pranešama, jog Vengrijos prašymas išbraukti iš sankcijų sąrašo Rusijos stačiatikių bažnyčią ir jos patriarchą Kirilą yra patenkintas.
Europos Parlamento pirmininkas paskelbė draudimą Rusijos lobistams patekti į rūmų teritoriją. Teks Maskvos agentėliams trainiotis Strasbūro senamiesčio kavinėse.
Apklausos rodo, kad „rusų pasaulio“ koncepcija arba Kremliaus teisė „ginti“ etninius rusus ir rusakalbius“ Ukrainoje patyrė visišką nesėkmę. Putino teiginį apie rusų ir ukrainiečių tautų vienybę atmeta beveik visi ukrainiečiai, nors 2013-aisiais 85 proc. ukrainiečių teigė, kad „gerai jaučiasi“ Rusijoje.
Be žymesnių pakitimų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas praneša, jog artimiausiu metu Rusijos driskiai Ukrainoje ims naudoti vadinamąją „Sirijos patirtį“: padidins oro pajėgų atakų bei raketų smūgių intensyvumą, taikant į karinius, civilius objektus bei logistikos centrus visoje Ukrainos teritorijoje. Mūsų pastebėjimu, planas jau pradėtas vykdyti prieš keletą savaičių. Tuo tarpu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu perspėjo, kad Vakarų šalys turi pasiruošti ilgam „sekinimo karui“ Ukrainoje.
Pagrindiniu operaciniu Rusijos tikslu išlieka Ukrainos pajėgų grupė rytuose, kurią, greičiausiai iki birželio 1 d., Kremlius buvo nurodęs apsupti ir sunaikinti. Remiančiais operaciniais tikslais išlieka visiška pietų ašies kontrolė ir taktiškai itin svarbus Kryvyj Riho miestas bei Juodosios ir Azovo jūrų blokada. Tikėtina, kad artimiausiems mėnesiams rusai atsisakė planų užimti Odesą.
Apibendrinant galime daryti išvadą, kad rusai ruošiasi ilgam, žemo intensyvumo karui, naudojant tą pačią, dar 1991-92 m. Gruzijoje imtą taikyti įšaldyto konflikto strategiją pagal okupuoto (perduoto laikinai administruoti) Karaliaučiaus pavyzdį. Okupuotų teritorijų valymai, gyventojų išvežimas į Rusijos gilumą ir bėdžių gabenimas į okupuotas teritorijas iš Sibiro gilumų – tokia štai laukia Chersono, Zaporižės, Donbaso regionų artimiausia ateitis. Tačiau vis ryškiau ima žibėti viltis, tikra neganda rusofašistams – partizaninis ginkluotas priešinimasis, kurio istorines pamokas ukrainiečiai mokėsi 1942 – 1960 m., o jas padėjo ir padeda prisiminti esami ir buvę aitvarai. Nors, kokie dar ten aitvarai, kur jūs bent vieną jų matėte?
Rytuose, Luhansko apskrities vadovas Serhijus Gaidajus praneša, jog „Severodoneckas laikosi ir yra visos galimybės greitai išsilaisvinti“. Ukrainos kariuomenė nesitraukia iš miesto, rengia kontratakas, priversdama okupantus persigrupuoti ir laukti pastiprinimo. Per 100 invazijos dienų Rusijos okupantai Luhansko srityje sugadino daugiau kaip 400 km kelių, sugriovė beveik 70 mokyklų ir 50 vaikų darželių, 33 ligonines ir 237 kaimo ambulatorijas.
Rusijos 150-osios motorizuotosios divizijos padaliniai Popasnos kryptimi patyrė didelių nuostolių. Sunaikinta apie kaip 50 proc. personalo, ginklų ir technikos, kai kurie driskiai taip demoralizuoti, kad atsisako dalyvauti karo veiksmuose. DLR „kovotojai“ nufilmavo video kreipimąsi į Putiną, skųsdamiesi aprūpinimu maistu, medikamentais, demonstravo negyjančias žaizdas.
Pietuose okupantas, nežiūrint sėkmingų Ukrainos jungtinių pajėgų veiksmų visgi bandė pereiti į kontr-puolimą Kryvyj Riho apylinkėse, tačiau buvo nublokštas atgal į savo gynybines pozicijas.
Šimtas invazijos dienų – daug ar mažai?
Apšaudomiems, griaunamiems, ardomiems Ukrainos miestams; civiliams, tyliai besimeldžiantiems uraganinės ugnies laistomų namų rūsiuose; prievartaujamoms moterims; belaisviams, kuriems trupinami kaulai; pervargusiems rytų fronto linijos gyvenviečių likučių gynėjams minutės slenka kaip valandos, o valandos – kaip dienos ir net savaitės.
Daugeliui mūsų, stebintiems vaizdus dėžutėse ar naujo modelio išmanaus ekrane, kurie (norisi tikėti) meldžiasi, kad beprotybė būtų pasibaigusi dar jai neprasidėjus, šimtas dienų išsunkė paskutinius gynybinius psichikos rezervus ir pervedė į savęs tausojimo režimą: daugiau nebegaliu girdėt ir matyt.
Net Maskvos karo nusikaltėliams ir režimui, norėjusiems užbaigti viską per dešimt dienų, tenka drausti šalies ruporams minėti jau triženklį skaičių, kuris reiškia ne tik karo siaubą, kraują ir mirtį, bet ordos pažeminimą ir Putkos gėdą.
Karo, žmogaus agresijos, vienas kito žudymo istorijos prasme, šimtas dienų tik akimirksnis.
Žmonės pavargs, ukrainiečių kariai išseks, Vakarai užsimerks, o mėsos ir geležies mums užteks, mąsto Dvornikovas (jei dar gyvas), Gerasimovas ir Šoigu.
SVR teikiami raportai Kremliui po kelių mėnesių chaoso ir nevilties vėl dvelkia šaltu racionalumu: po tikrojo Rusijos veido, parodyto per šimtą dienų, trauktis nėra nei prasmės, nei yra kur. Ateitis miglota, bet vis labiau ryškėja Rusijai palanki nata. Derybos dėl maisto krizės ir grūdų. Augančios naftos ir dujų kainos. Draugai atogrąžose ir pietuose. Paliaubos ir Minskas (Stambulas, Jalta) -3 ar 4. Skaičiukų užteks.
O visa kita užsimirš. Teks užmiršt ir susitaikyt, paspausti vienas kitam prie derybų stalo rankas. Muraveinik paševelitsia ir vsio proidiot / Skruzdėlynas pakrutės ir viskas praeis.
Jie (Vakarai) nori atriboti mus nuo pasaulio per šimtą dienų, nors per keturis metus nesugebėjo atsikratyti mūsų žvalgybinės įrangos savo namuose, juokiasi Patruševas. Tą sako duomenys gaunami tiesiai iš jų telefonų per mūsų yandex.ru
Mindaugas Sėjūnas, Aurimas Navys
***
Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Vakar pabandęs laimę puldamas Dovhenke ir Dibrivne, šiandien agresorius šluostosi kruviną snarglį. Vyksta pajėgų pergrupavimas. Tai gera proga ir ukrainiečiams papildyti savo praradimus, kurie taip pat nėra maži.
Lyman:
Sunku suprasti kaip ir kokiu būdu, bet visgi ukrainiečiai sugeba vis dar ginti pozicijas aplink Staryi Karavan. Tikėtina, kad ukrainiečiai vengia gynybą dėstyti statmenai kelio, suprasdami, kad tokiu atveju už nugaros tekant upei neliks gynybos gylio. Todėl panašu, kad palei kelią įrengė atramos taškus, ginasi ir kontratakuoja ir taip neleidžia orkams įsitvirtinti bei artintis prie tilto ir upės. Šiandien visos orkų atakos šiame sektoriuje buvo atmuštos.
Apie save priminė vakariniame Lyman flange veikusios orkų pajėgos. Šiandien atakuota Studenok, Sosnove ir Yarova. Tikėtinas šio puolimo tikslas ne ukrainiečių Lyman grupuotė, o Slaviansk. Jei agresoriui pavyktų pasiekti savo tikslų, orkai nuo Izyum ir Studenok suspaustų Pasika – Bohorodychne esančias ukrainiečių pajėgas. Tai leistų agresoriui nelaukti kol/jei kiti jų vienetai prasiverš per Rayhorodok, ir Slaviansk pulti iš šiaurės.
Severodonetsk. Pasiekę sėkmę šiaurės rytinėje ir rytinėje miesto dalyje, orkai bando užbaigti darbą – intensyvina puolimą iš pietų ir pietryčių, siekia nuo Toshkivka atnaujinti puolimą Lysychansk link. Ukrainiečiai ne tik ginasi, bet ir kontratakuoja mieste, orkai išmušti iš keleto gatvių. Nepaisant to, agresorius ir toliau kontroliuoja didžiąją dalį Severodonetsk miesto.
Bakhmut:
Agresorius suintensyvino Komyshuvakha puolimą, pasiekė taktinių laimėjimų, tačiau gyvenvietė vis dar ukrainiečių rankose. Jau dabar kyla logistinių problemų aprūpinti ukrainiečių „kišenę“ Zolote. Jei orkams pavyks iš pietų pasiekti Lysychansk priemiesčius ir ten įsitvirtinti, Zolote gynėjų padėtis bus dar blogesnė ( blokuotos 4 iš 5 gynybos perimetro linijų, galimybė kryžmine artilerijos ugnimi atakuoti susisiekimą su Siversk).
Sunkūs mūšiai dėl Bakhmut – Lysychansk kelio tęsiasi. Ukrainiečiai atmušė visas atakas prieš Nahirne ir Bilohorivka.
Jeigu kas sekate Ukrainos Gynybos štabo kasdienines apžvalgas tai turbūt pastebėjote tendenciją, kad agresoriaus atakų skaičius kiek mažesnis, tačiau panašus kaip prieš tris keturias savaites, o sunaikintos orkų technikos kiekiai krito dramatiškai. Pvz. nuo 19 sunaikintų tankų per parą sumažėjo iki 5 ar 3. Viena iš priežasčių – pasikeitusi orkų taktika. Pamenate, prieš kurį laiką Vakarų spaudoje pasirodė informacija, kad agresorius nuo operacijų BTG lygiu pereina į kuopų lygmenį. Manytume, kad tam yra kelios priežastys:
agresoriaus milžiniški šarvuotos technikos nuostoliai, verčia performuoti manevrinius vienetus, iš RF gilumos traukti senus technikos vienetus. Tokiu būdu BTG pagal etatus neužpildo, tad siekiama užpildyti bent kuopas ir kuopų taktines grupes. Ką jau kalbėti apie paramos padalinius, tokius kaip aprūpinimo, ryšių, oro gynybos, inžinerijos ar netiesioginės ugnies vienetus, kurie šiaip turėtu būti kiekvienos BTG sudėtyje. Greičiausiai, dabar bandoma juos centralizuotai laikyti ir paskirstyti pagal poreikį konkrečiose fronto vietose, ten kur tam tikru metu reikia.
po eilės operacinių pralaimėjimų (Kyiv, Charkiv) ir nepasiekus operacinių tikslų prie Izyum ir Zaporozhia, agresorius priverstas siekti mažesnių tikslų geografiškai mažesnėje operacinėje erdvėje. Kariauti BTG taktine prasme tampa nepatogu, jos gali viena kitai trukdyti, struktūra per griozdiška, todėl pagrindiniu taktiniu vienetu tampa kuopa.
Agresorius mūšiuose taip pat mokosi ir vis mažiau matome tokių atakų kolonomis, kokios buvo vasario, kovo ar balandžio mėnesiais. Orkai pagrindinį vaidmenį operacijose teikia didžiulės persvaros ugnimi susikūrimui (artilerija, aviacija) konkrečiuose puolimo ruožuose, o tik tada judina manevrinius vienetus. Ukrainiečiai nors ir nejaučia tokio artilerijos šaudmenų bado kaip prieš dvi savaites, tačiau ir dabar ypač trūksta didesnio nuotolio salvinės artilerijos, kuri slopintų orkų artileriją visu jų gynybos gyliu ir neleistų formuoti puolamųjų grupuočių.
Sudėjus šias priežastis matome ne tik sumažėjusius orkų šarvuotos technikos nuostolius, bet agresoriaus sėkmę mūšio lauke atskiruose ruožuose.