Locked N’ Loaded
Donbaso kryptis
Šiaurinis Donbaso flangas
Charkiv. Agresorius daugiau dėmesio skyrė puolimo operacijoms šiauriniame ruože (Dementiyivka – Pytomnyk), tačiau ukrainiečiai apsigynė. Orkai intensyviai artilerija ir raketomis atakuoja ukrainiečių pozicijas, karinius ir civilinius objektus, turi persvarą ugnimi.
Izyum
atakos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ir Dovhenke – Mazanivka tęsiasi, šį kartą intensyviausiai pulta Dolyna. Agresorius pamatė, jog jo bandymai smogti į flangus šiaurės rytuose (Bohorodychne) ir šiaurės vakaruose (Mazanivka) rezultatų neduoda, tad daro kas lieka – nesėkmingai daužo galvą į sieną atakomis Dolyna link.
Ukrainiečių puolimas vakariame Izyum flange ir užnugaryje neprasidėjo. Ties Balakllya, Protopopivka, Zavody vyksta lokalūs susidūrimai, kurie nevirsta ukrainiečių taktine sėkme. Prie to prisideda ir tai, jog orkai čia pritraukė papildomų pajėgų (ne tik mūsų anksčiau minėtas 2 tankų kuopas) ir papildė ne tik puolimą Slaviansk link vykdančias pajėgas, bet ir užnugario saugumą užtikrinančius vienetus. To rezultatas – šiandieninis orkų bandymas pulti Dovhalivka – Zalyman, apie 15 km į rytus nuo Balakllya. Čia Severskyi Donets vingiu pridengtas ukrainiečių placdarmas, grasinantis Izyum grupuotės užnugariui. Orkų ataka atmušta, tačiau tendencija nėra gera. Neatmestina, kad ukrainiečiams galimybė smūgiu į orkų Izyum grupuotės vakarinį flangą ir užnugarį perimti iniciatyvą sektoriuje prarasta.
Lyman. Be pakitimų.
Lysychansk
Kaip ir buvo galima tikėtis agresorius siekia išvystyti esamą sėkmę ir atkirsti sektoriuje esančias ukrainiečių pajėgas nuo tiekimo, o Lysychansk puolimas iš pietų atidėtas į antrą planą. Šiandien itin intensyviai atakuotos jau mūsų ne kartą minėtas ypatingai svarbus Verkhnokamyanka – Vovchoyarivka ruožas. Ukrainiečiai čia turi gerai įrengtas pozicijas, orkams padarė didelių nuostolių, tačiau visgi agresorius šiek tiek sugebėjo pasistūmėti.
Pasirodė nepatvirtintų duomenų, kad ukrainiečiai atsiėmė Mykolaivka. Daug viena kitai prieštaraujančios informacijos, tad galima atsargiai konstatuoti, kad ukrainiečiai kontratakuoja Mykolaivka link siekdami 1) sumažinti grėsmę Verkhnokamyanka ir taip apsaugoti kelią Siversk-Lysychansk bei 2) atakuoti Loskutivka ir Rai-Oleksandrivka vakarinį flangą, ir taip trikdyti orkų puolimą Vovchoyarivka ir Lysychansk link. Laikom kumščius.
Ši savaitė bus kritiškai svarbi ukrainiečiams priimti sprendimus likti ginti šį sektorių ar atsitraukinėti į Siversk
Bakhmut. Ukrainiečiai šiandien atmušė atakas kelyje Bakhmut – Lysychansk (karščiausias taškas – Berestove) ir Vershyna link (į pietus nuo Bakhmut). Tuo pačiu agresorius vėl čiupinėja Soledar apylinkes (žvalgybos grupės, manevrinių vienetų žvalgyba mūšiu). Panašu, kad orkai bandys blokuoti Bakhmut miestą, prie Soledar kirsti kelią Bakhmut – Lysychansk ir judėti šiaurėn Syversk link. Tikėtina, kad Berestove – Mykolaivka – Vrubivka esančios orkų pajėgos tikėtina nuo Syversk perorientuojamos Verkhnokamyanka – Vovchoyarivka link.
Centras. Orkai bando krutėti, vykdo lokalias atakas, tačiau jomis labiau siekiama užimti ukrainiečius, nei pasiekti kažkokių tikslų. Tai, kad ukrainiečiai čia ne kontratakuoja, kalba apie tai jog ne tik orkai į Bakhmut – Lysychansk sektorius nuo Centro permetė manevrinius vienetus, bet ir bent dalis ukrainiečių pajėgų iš čia atitraukta į pavojingiausius sektorius.
Zaporizhia. Ukrainiečiai atmušė orkų atakas prie Mariinka. Tikėtina, orkai tokiais veiksmais siekė atgrasyti ukrainiečius toliau plėsti placdarmą Pavlivka – Yehorivka. Neatgrasė, kadangi ukrainiečiai išplėtė placdarmą, išlaisvindami Novomaiorske ir Shevchenko.
Pietų kryptis
Ukrainiečiai toliau siekia apsaugoti pralaužą orkų pozicijose prie Kysylivka. Orkai kontratakuoja, galimai pavyko pasiekti taktinių sėkmių. Tuo pačiu ukrainiečiai ne tik ginasi, bet ir valosi savo flangus. Šį kartą išlaisvintos Zelenyi Hai ir Barvinok gyvenvietės. Manevriniams vienetams ir artileristams darbą palengvina vis drąsiau ir sėkmingiau veikiančios ukrainiečių oro pajėgos. „Pirmosiomis spec.operacijos dienomis sunaikintos fašistų oro pajėgos“ penktą eskalacijos mėnesį atakuoja orkų susitelkimo vietas ir logistiką.
Tuo pačiu tęsiasi operacija Zmeynyi saloje. Šį kartą smogta 10 smūgių, sunaikinta orkų infrastruktūra ir oro gynybos sistema „Pancyr“. Panašu, kad ukrainiečiai labai argumentuotai orkams demonstruoja, kad į šią salą daugiau niekada nebeverta grįžti.
Bendra tendencija – vėl ima stigti artilerijos šaudmenų. Jei Zaporizhia ir Pietų kryptyje tai ne taip aktualu, tačiau šiauriniame Donbaso flange problemų daugėja. Didelis mūšių intensyvumas greitai šluoja 152 mm šaudmenis, vakarietiškos 155 mm sistemos vamzdžių kiekiais ir šaudmenimis negali atstoti plačiausiai ukrainiečių naudojamo 152 mm kalibro.
Rezultatas toks, kad ukrainiečiai šaudo taikliau, bet rečiau, o orkai masiškiau. Kadangi kontaktinė linija karščiausiuose taškuose (Izyum, Lysychansk, Bakhmut) sąlyginai nėra ilga, agresorius koncentruoja ne tokią taiklią, bet gausesnę ugnį ir susikuria pranašumą. Problemą buvo sunku spręsti, kol ukrainiečiai neturėjo „ilgų rankų“, t.y. HIMARS. Taip, jų dar nedaug, bet efektą jau matome. Jau antra diena vis intensyviau į orą lekia orkų vadavietės ir šaudmenų sandėliai 30 – 50 km atstumu nuo kontaktinės linijos, tad gali būti, kad situacija ims keistis ukrainiečių naudai.
O dabar apie Rusijos „default“
„default“, arba nemokumas, valstybės mastu atsiranda tuomet, kada pastaroji negeba grąžinti anksčiau pasiskolintu (dalies) lėšų ar sumokėti priskaičiuotų palūkanų. Yra įprasta, kad tarptautinės finansų rinkos „duoda“ 30 dienų „langą“ vėlavimui. Rusija šiuo atveju išnaudojo abi datas – tiek sutartinį terminą įvykdyti įsipareigojimus, tiek rinkų suteiktą „malonę“.
Rusijos atvejis nėra tipinis „sovereign default“. Pati Rusija sakosi, kad turi lėšų grąžinti skolą (t.y. ji yra moki), tačiau dėl taikomų sankcijų šio įsipareigojimo negali įvykdyti, nes tarpininkai atsisako vykdyti jos pavedimus (t.y. ji yra nelikvidi). kalbant paprastai – Rusija turi pinigų (kad ir tos pačios išaldytos užsienio atsargos), tačiau dėl vieningų Vakarų sprendimų šie Rusijos pinigai yra „toksiški“ ir niekas nenori jų priimti
Rusijai (carinei, sovietų, šių laikų) tai nėra pirmas skolos negrąžinimo atvejis: nuo 1800 m. iki 2008 m. Rusija negebėjo gražinti išorės valstybės skolos (kuomet išleistų skolos vertybinių popierių pirkėjai yra nerezidentai) 5 kartus (1839, 1885, 1918, 1991 ir 1998 m.). Per visą šį laikotarpį Rusija „defaulte“ praleido 39% šio laikotarpio (tik Graikija, bankrutavusi tiek pat kartų, „defaulte“ praleido ilgiau).
Kokias istorijos pamokas galime papasakoti Rusijai del jos valdžios skolos įsipareigojimu nevykdymo?
Rinkos turi atmintį – tinkamai neatsiskaičius su skolininkais tai visam laikui paliks antspaudą šalies kreditingumo vertinime ir rinkos to nepamiršta metų metus. Kada bolševikai atsisakė mokėti caro skolą 1918 m. ir bankrutavo, į valdžios skolinimo rinką jie grįžo po 69 m.
Šis default padidins ateities skolinimo kainą (jei apskritai kas nors skolins Rusijai), nes dabartinis „default“ matematiškai didina tikimybę skolininkui susidurti su laiku negrąžintais paskolintais pinigais. Taigi palūkanų išorės skolos palūkanų normos bus nepalyginamai didesnės negu iki invazijos, ką iš esmės jau rodo anksčiau visų pasaulio kredito reitingų agentūrų suteikti „default“ kredito reitingai. Pasekmė: grįžus į rinkas po daug metų pasiskolinti, palūkanos už skolą bus didelės su visa neigiama įtaka viešiesiems Rusijos finansams.
Normaliomis sąlygomis valstybei, susidūrusiai su nemokumo grėsme, į pagalba ateina tarptautinės instuticijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas, iš dalies – Pasaulio bankas (nors jis sprendžia visai kitas problemas). Tačiau agresoriaus veiksmus labai greitai įvertino pasaulio organizacijos ir visapusiškai nuo jos atsiribojo.
Tarptautinė finansų rinka yra stipriai integruota ir šalys tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Tų šalių, kurių finansų sistemos buvo daug investavusios į Rusijos vyriausybės skolos vertybinius popierius laukia nemenki iššūkiai: jei jos yra gerai finansiškai pasiruošusios, viskas bus gerai, tačiau jei turi sunkumu ir prisidės Rusijos nemokumas, gali tekti skelbti ir savo bankrotą.
Ko laukti ateityje? Panašu, kad šis nemokumo atvejis gali būti ne paskutinis, tačiau rinkos gan gerai žino, kas tuos popierius turi, kada bus vykdomi mokėjimai (na, turėtų būti vykdomi), ir koks yra VEV, jei vėl nesumokės…
Maža paralelė (nors teisinės vingrybės čia labai praverstų) – užsisakius picą iš picerijos (RU), tu jos laukti atvykstant, ir jei joks pavežėjas nesiima jos tau (investuotojui) iki namų atvežti, kieno čia problema: gamintojo (Rusijos, kuri išleido popierių), ar pavežėjo (atsiskaitymų kompanijos)?
Jums, kaip užsakovui, iš esmės nelabai įdomu, kokios priežastys lėmė pinigų į sąskaitą neįkritimo – esmė, kad jie neįkrito sutartomis sąlygomis (valiuta, ne rubliais) ir terminais.
Tačiau kuo tai liečia karybą? Jei nebėra lėšų finansuoti karą (ar jos dalis) vidiniais resursais, finansų pasaulyje įprasta eiti į išorę. Kadangi rinka greičiausiai nebeskolins, tai ir nebus už ką nusipirkti, pavyzdžiui, „saliarkos“ ar kitų dalykų. Ir ne tik karui, bet ir visoms kitoms reikmėms. Skola yra pajamų alternatyva, jos Rusija nebeturės ir gana ilgam.
Daugiau apie default’ą galite perskaityte „This Time Is Different: Eight Centuries of Financial Folly“ knygoje.
****
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas facebook
Maskva teigia atmetanti teiginius, kad ji pirmą kartą nuo 1918 metų neįvykdė savo užsienio skolos įsipareigojimų. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas su žurnalistais, sakė, kad Rusija gegužės mėnesį turėjo atlikti obligacijų mokėjimus, tačiau tai, kad „Euroclear“ juos užblokavo dėl Vakarų sankcijų Rusijai, „nėra mūsų problema“.
Pirmosios sankcijų poveikio kregždės, nežiūrint Kremliaus nerišlių veblenimų.
Į G7 susitikimą susirinkę Vakarų šalių lyderiai tariasi dėl ekonominių karo Ukrainoje pasekmių sušvelninimo, rusiškos naftos kainų reguliavimo. Tikslas – atimti iš Maskvos pagrindinį pajamų šaltinį, „priversti Rusiją badauti“, amortizuojant Rusiškos naftos įtaką degalinėms.
Nepaisant ekonominių sankcijų, Rusijos pajamos iš naftos produktų šiemet padidėjo. Mūsų vertinimu, Maskoliją galima sustabdyti tik tada, jei vidutinės vieno piliečio pajamos per dieną neviršys 3 USD.
Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada ir Japonija sutarė, jog uždraus rusiško aukso importą, siekdamos „smogti į Putino karo mašinos širdį“. Aukso eksportas 2021 m. Rusijai atnešė 12,6 mlrd. svarų sterlingų (15,4 mlrd. JAV dolerių). JK teigimu, aukso svarba šiuo metu dar labiau išaugo, nes vengdami galimo turto nusavinimo, rusų oligarchai skuba įsigyti aukso luitų ir juos saugiai laikyti Šveicarijoje.
G7 užsibrėžti tikslai geri ir teisingi, klausimas tik vienas – kaip Rusijai už naftą mokėti mažiau, kai ji nori kuo daugiau. Galima iš stalčių ištraukti ir nupūtus dulkes bandyti vėl įgyvendinti seną Sovietų Sąjungos sugriovimo planą, kuomet iš anksto sutartas ir paruoštas naftos kainų dempingas milžinišką šalį pavertė ubage, o maskviečiai neturėjo ką valgyti.
Tačiau panašu, kad modernaus, veikiančio šiandien tokio plano Vakarai neturi ir kaip tik dabar mėgina jį kurti. Mus lengva besti pirštu į gerokai pavėluotus ėjimus ir priminti, ką sakėme apie tokius planus, turėjusius gulėti ant politikų stalų dar 2014-aisiais. Šiuo metu jau būtinos išvystytos strategijos kaip diversifikuoti pažangiausias pasaulio ekonomikas, stabdant Rusijos agresiją Europoje bei Vakarų plano Rusijai po Putino mažiausiai iki 2040-ųjų.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas teigia, kad leidžiant Putinui tęsti karą Ukrainoje kaina bus žymiai didesnė už tą, kurią mokame dabar.
Visiškai teisingai. Tik dabartinę vykstančio karo kainą sužinosime rudenį, kai atsiskleis visos maisto ir energetikos krizių pasekmės. Planuot ir skaičiuot reikia į ateitį, o veikti mūšio lauke – dabar.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau nepasiekė savo „strateginių tikslų“: Putino strateginis tikslas buvo panaikinti Ukrainos suverenitetą ir ištrinti šalį iš pasaulio žemėlapio.
Ukrainos pusė praneša, kad rusai planuoja didinti aviacijos padalinių skaičių Baltarusijos teritorijoje. Ketinama vykdyti bendrą oro erdvės kontrolę, bendrai mokyti aviacijos ir priešlėktuvinės gynybos padalinius. Šiuo tikslu į Baranovičių aerodromą planuojama perkelti 10 orlaivių.
Antra HIMARS partiją Ukrainą pasieks liepos viduryje. Į mūšius įsijungs keturios raketų paleidimo sistemos. Ukrainiečių kariai sako, jog jiems reikia mažiausiai 500 sistemų. Taip, bet pradžioje reikia išmokti naudotis esamomis.
Aiškėja naujas Rusijos vykdomo karo modelis: artilerijos smūgiais sudaužoma ukrainiečių gynyba, įsiveržiama į teritoriją, vykdomas puolimas spinduliu į visas puses, tuomet įsitvirtinama. Po to prasideda tokių užgrobtų teritorijų sujungimas, spaudžiant Ukrainos pajėgas iš šonų.
Manome, kad taip artimiausiu metu ir bus stumiamasi į priekį. Pagrindinis rusų puolimas bus koncentruotas į Slovjanską ir Kramatorską.
Putinas seka Hitlerio datų pėdomis. Nacistinės Vokietijos operacija „Barbarosa“ prasidėjo birželio 22 dieną – Putinas lemiamo Severodonecko šturmo ėmėsi irgi birželio 22-ąją.
Bombardavimas naikinant civilinę ir karinę infrastruktūrą, siekiant palaužti priešininką – taip pat pasiskolintas iš Trečiojo reicho: nuo 1940 m. rugsėjo 7-sios „Luftwaffe“ sistemingai bombardavo Jungtinę Karalystę ir Londoną 56-ias naktis. Bombardavimų metu buvo sugriauta 2 milijonai namų, žuvo 40 000 civilių gyventojų, buvo sugriauta apie 60 proc. pastatų Londone.
Rusiškieji fašistai, panaudodami strateginius bombonešius Tu-22M, raketomis smogė Odesos regionui. Sugriauti gyvenamieji pastatai, buitinės patalpos. Sužeisti 6 žmonės, tarp kurių – vienas vaikas. Dega dujuotiekis.
Šiaurėje ir šiaurės rytuose, Charkivo apylinkėse rusai pliekia iš tankų, minosvaidžių, statinės ir reaktyvinės artilerijos.
Rytuose vyksta kovos dėl Lysičiansko, kuris įtvirtintas ne taip gerai, kaip Severodoneckas. Šiandien ryte kariai ant žemės patvirtino, kad rusų pagyros apie apsuptą Lysičianską tėra propaganda, orda iš pietų bando jį blokuoti, bet kol kas nesėkmingai.
Slovjansko rajone okupantas kaupia gyvąją jėgą, sunkiąją bei šarvuotą techniką ir artileriją, ruošiamasi miesto šturmui.
Tarp Avdijivkos ir Zaporižės okupantai iš statinės ir reaktyvinės artilerijos apšaudė ukrainiečių pozicijas išilgai visos fronto linijos
Ukrainos karo aviacija sudavė kelis sėkmingus oro smūgius į priešo pozicijas. Puikiai dirba, šaunuoliai.
Juodojoje jūroje okupantai laiko paruoštus didelio tikslumo raketinę ginkluotę nešančius laivus.
Kremliaus agentūros praneša, kad anksčiau Ukrainos kariuomenei smogus į Juodojoje jūroje esančias „Černomorneftegaz“ gręžimo platformas „niekas nenukentėjo“. Tai kas, kad septyni žmonės dingo. Argi tai nuostolis?